Surgantiškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
15:08, 6 gruodžio 2014 versija naudotojo Rolandas247 (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Surgantiškės (Surgonciszki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Surgantiškės ir apylinkės 1928 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Surgantiškės, kaimas Kruonio seniūnijoje, 4,5 km į šiaurę nuo Kruonio, 11,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, dešinėje kelio Rumšiškės-Kruonis pusėje, kairiajame Strėvos upės krante. Šalia kaimo yra Maisiejūnų (Surgantiškių) pilkapiai (žiūrėti Maisiejūnai).

Istorija

Surgantiškių užusienis su 1 sodyba, 11 gyventojų paminėtas 1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymo medžiagoje. Surgantiškių užusienis (41 gyventojas katalikas) minimas apie 1860 m. sudarytame Darsūniškio parapijos gyvenviečių sąraše. 1874 m. Surgantiškių kaimo valstiečiai išpirko žemės sklypą iš Tadaravos dvaro. 1890 m. - 5 sodybos, 34 gyventojai katalikai, 1897 m - 30 gyventojų ir 37 dešimtinės žemės. 1923, 1931, 1939 metais minimi Surgantiškių kaimas palivarkas. 1923 m. kaime - 6 sodybos, 30 gyventojų, 1931 m. - 6 sodybos ir 23,98 ha žemės. 1923 m. palivarke - 6 sodybos, 15 gyventojų, 1931 m. (kartu su Seibūtėnų viensėdžiu) - 2 sodybos, 103,52 ha žemės. 1941 m. birželio 22, pirmąją karo dieną, prie Maisiejūnų piliakalnio žuvo Domicelė Dubosienė. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1942 m. Tuo metu jame buvo 112,14 ha žemės (iš jų 14,87 ha pridėta iš Tadaravos dvaro). Didžiausio sklypo (43,25 ha) savininkai - Lukoševičiai. Paplitusi Kavaliausko pavardė. 1944 m. priverstiniams darbams į Vokietiją išvežtas K. Dubosas. 1946 m. spalio 28 d. nušauta O. Padriezienė (gimusi 1901 m. Surgantiškėse). 1948 m. į Sibirą ištremti 7 gyventojai (Lukoševičiai). 1947 m. kaime - 13 sodybų, 54 gyventojai, 1959 m. - 40 gyventojų, 1970 m. - 22 gyventojai, 1981 m. - 8 sodybos, 17 gyventojų, 1999 m. - 4 sodybos, 8 gyventojai.

Kaime yra pradinė mokykla (įkurta 1931 m.). 1937 m. pastatytas naujas medinis mokyklos pastatas. 1938 m. sausio 1 d. pradžios mokykloje ir kaimo jaunimo mokykloje mokėsi 88 mokiniai.

Metropolito nužudymas

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944) kaimą sukrėtė neeilinis įvykis. 1944 m. balandžio 29 d. plentu Gardinas-Kaunas važiavo automobilis. Juo į viso Pabaltijo stačiatikių bažnyčios konferenciją vyko Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Sergijus su dviem palydovais. Metropolitas buvo ir Latvijos bei Estijos egsarchas - t.y. viso Pabaltijo stačiatikių vyresnysis, svarbiausias konferencijos organizatorius. Apie 11 valandą ties Surgantiškėmis šią mašiną aplenkė „Opel“ markės lengvasis automobilis ir sustojo. Iš jo iššokę 3 ginkluoti vyrai visus sušaudė. Nušovė taip pat netoliese atsitiktinai buvusią Surgantiškių gyventoją Marytę Dubosaitę (gimusią 1927 m.), kurios mama žuvo jau pirmąją karo dieną. Brolis ir dabar gyvena Surgantiškėse. Pasibaigus karui, 1946 m. sausį Rygoje sovietinis teismas nagrinėjo Hitlerio ir Himlerio vietininkų Pabaltijyje baudžiamąsias bylas. Teisiamųjų suole sėdėjęs svarbiausias Himlerio vietininkas Ostlande - SS ir policijos vadas F. Jekelnas teismui papasakojo, kad 1944 m. pradžioje jis buvo nuvykęs į Berlyną, kur su Himleriu aptarė galimybę pašalinti metropolitą Sergijų. Po kurio laiko buvo gautas oficialus reicho saugumo policijos ir SD vado Kaltenbrunerio įsakymas slaptai nužudyti metropolitą Sergijų. Tačiau metropolitą galėjo nužudyti ir sovietiniai partizanai, nes jis karo pradžioje, įžengus vokiečių kariuomenei į Latviją, Rygoje laikė pamaldas „už tuos, kas išvadavo nuo bolševikų teroro“.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 113-114.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos