Svirnas (klėtis)

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Svirnas (klėtis) – pastatas grūdams, miltams, mėsai, buities daiktams, ūkio padargams, didesnis – ir miegojimui, suręstas iš apvalių, tašytų ar pjautų rąstų (paprastai eglinių arba pušinių), suręstų į sąsparas arba suleistų į lygias kertes. Skirtingai nuo kitų trobesių ant akmenų ar medžio trinkų pakeltas nuo žemės, kad vėjas prapūstų. Stogas dažniausiai dvišlaitis ar keturšlaitis, dengtas šiaudais, o XX a. šiaudus keitė skiedros, gontai, skarda. Priekyje palei visą svirną eina priesvirnis (prieklėtis, pasvirnė). Svirno pagrindinį fasadą dažnai puošia profiliuotos kolonėlės. Seniausi - vienos patalpos stačiakampio formos svirnai su įėjimu iš galo, vėlesni – dviejų patalpų su įėjimu iš šono.

Bernai miegodavo svirne žiemą ir vasarą. Jis buvo nešildomas (Žiežmariai). Svirnuose laikė grūdus, miltus, mėsą. Čia stovėdavo kraičio skrynios, svarstyklės, pakinktai, audimui skirti daiktai. Svirnai buvo nedideli, kvadrato formos, įėjimas iš kiemo pusės, durys gražios, iš įvairiai išdėstytų dailylenčių, nudažytos (Būbliai).

Šaltiniai

  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 236. Stančiauskienė A. Būblių kaimas. 1996 m. L. 8;
  • Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius. F. 81. B. 274. Endriulaitis L. Samdinio buitis. Rinkta Žiežmarių apyl. 1969 m. L. 10;
  • Lietuvos istorijos instituto Etnografijos skyriaus archyvas. B. 88. Lietuvių liaudies architektūra Dzūkijoje. Surinko I. Butkevičius. 1958 m. Brėžinius atliko J. Strašunskas. L. 36, 37.

Literatūra

  • Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 111;
  • Butkevičius I. Lietuvos valstiečių gyvenvietės ir sodybos // Iš lietuvių kultūros istorijos. T. 6. – Vilnius, 1971. - P. 179-180;
  • Lietuvių tarmės / sud. D. Atkočaitytė, A. Leskauskaitė. T. 1. – Vilnius, 2001 (kompaktinė plokštelė).

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos