Talpūnai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Talpūnai (Tołpuny) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Talpūnai ir apylinkės 1932 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Talpūnų kapinių vartai 2010 m. R. Gustaičio nuotr.

Talpūnai, kaimas Žaslių seniūnijoje, 4 km į pietryčius nuo Žaslių, 12,5 km į rytus nuo Kaišiadorių, abipus Vilniaus-Kauno geležinkelio. Kaime yra išlikusi rudeninio vėlyvio augavietė, kuri 1988 m. paskelbta vietinės reikšmės botaniniu draustiniu. Čia auga apie 2 tūkstančiai įvairių rūšių augalų.

Turinys

Istorija

Talpūnuose rastas akmeninis kirvis keturkampe pentimi. Kaimas minimas 1606 m. G. Patrikovskio ir Trakų vaito A. Tiškevičiaus ginče dėl žemės. 1795 m. kaime - 15 sodybų ir 92 gyventojai. Taip pat buvo karčema, priklausiusi Kosakovskiui, kurioje gyveno 2 asmenų žydo Davido Kušelovičiaus šeima. 1851 m. Talpūnai su 407,68 dešimtinės žemės priklausė valstybiniam Žaslių dvarui. Apie 1860 m. gyveno 138 gyventojai katalikai. 1862 m. Talpūnuose kaimo žemėje pastatyta Žaslių geležinkelio stotis. 1897 m. buvo 310 dešimtinės žemės ir gyveno 205 gyventojai. Pirmojo pasaulinio karo metu kaime palaidoti 3 žuvę kareiviai. 1923 m. buvo 29 sodybos ir 150 gyventojų, 1931 m. - 39 sodybos ir 392,71 dešimtinės žemės. Talpūnai į viensėdžius išskirstyti 1935 m. Tuo metu kaime - 368,4 ha žemės: 9,25 ha pridėti iš Baruolių palivarko. Iš viso kaime buvo 60 sklypų ir 104 savininkai. Didžiausio sklypo (24,6 ha) savininkai Čižauskai. Labiausiai paplitusios Bandzevičiaus, Gerbutavičiaus ir Pupalaigio pavardės. Antrojo pasaulinio karo metu (1944) priverstiniams darbams į Vokietiją išvežta E. Žukauskaitė. Grįžo 1946 m.

1944 m. lapkričio 17 d. apie 40 partizanų būrys atėjo į kaimą. Talpūnų apylinkės tarybos pirmininkas skubiai nuvyko į Žaslius ir pranešė, kad kulkosvaidžiais, automatais, šautuvais, granatomis ginkluoti partizanai užėjo pas Talpūnų gyventoją J. Garbačiauską. Tuoj atskubėjo Žaslių įgulos kareiviai. Susišaudymo metu vienas partizanas buvo sužeistas ir paimtas į nelaisvę. 1945 m. Talpūnų apylinkėje veikė J. Kacevičiaus vadovaujamas 8 partizanų būrys. Tais metais įkalintas gyventojas A. Pupalaigis (gimęs 1916 m.).

1947 m. Talpūnuose buvo 31 sodyba, 154 gyventojai, 2000 m. - 10 sodybų, 17 gyventojų. 1948 m. kaime įkurtas „Naujųjų Talpūnų“ kolūkis. 1957 m. kaime jau veikė klubas-skaitykla, vėliau - biblioteka (1976 m. perkelta į Pajautiškes).

Kaime yra trejos kapinės. Dvejose, šalia esančiose, laidojama. Trečiose kapinėse, vadinamose Prancūzų salele, jau seniai nelaidojama; nėra išlikusių antkapinių paminklų.

Iš Talpūnų kilęs žymus filologas Benediktas Kazlauskas (gimęs 1909 m.). Jo vyresnysis brolis Jurgis Kazlauskas (1906-1944) buvo kunigas.

1896 m. Talpūnuose gimė Stasys Bandzevičius, garsus pasakų sekėjas. Iš jo tautosakininkas J. Dovydaitis užrašė apie 250 pasakų ir sakmių, o leidinyje „Kraštotyra“ (1971) išspausdino apie jį apybraižą „Žymus Lietuvos pasakų sekėjas“.


1902 m. Talpūnuose gimė Balys Pupalaigis - policijos pareigūnas (mirė 1970 m. Čikagoje).

Vietovardžiai

Pajautiškių pradžios mokyklos mokytojas Jurgis Žilinskas 1935 m. rugsėjo mėnesį užrašė Talpūnų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Kazys Petrauskas, gimęs tame pačiame kaime.

Bendros – ganykla Vietomis raistai, apaugę alksniais. Apie 10 ha dydžio. Pietinėje Talpūnų kaimo pusėje. „Kol kaimas nebuvo išėjęs į vienkiemius, buvo bendros kaimo ganyklos”. „1935 m. išdalinta į sklypus”.

Brastadaržis – pelkė, krūmokšniai. Lyguma, 8 ha dydžio. Kaimo pietuose.

Cigoniškės – pieva. Lyguma, 30 ha dydžio. Šiaurės rytinėke kaimo pusėje. „Prieš did. karą dažnai cigonai ganydavo ir gyvendavo. Buvo cigonų sustojimo vieta”.

Duobė (vietos tarme Dobė) – ganykla. Auga krūmokšniai. 7 ha dydžio. Pietinėje Talpūnų kaimo pusėje.

Francūzų salelė (vietos tarme Francuzu salala) – kalnelis. Priesmėlis, 0,5 ha dydžio. Kaimo vakaruose. „Žmonės pasakoja, kad tenai nuo Francuzmečio palaidota daug francūzų”. Šioje vietoje „iškasama kaulų”.

Grindelės (vietos tarme Grindelas) – ariama žemė. Lygi vieta, prismėlis. 6 ha dydžio. Pietinėje kaimo pusėje.

Juodiškis (Juodiškės) – ariama žemė. Lygi vieta. 20 ha dydžio. Rytinėje kaimo pusėje.

Kriaukšlė (vietos tarme Kriaukšlie) – ariama žemė. Kalnelis, priesmėlis, 14 ha dydžio. Vakarinėje kaimo pusėje.

Kavalkas – ariama žemė. Lyguma, priemolis, 10 ha dydžio. Rytinėje kaimo pusėje.

Laukelis – ariama žemė. Lyguma, priemolis, 10 ha dydžio. „Priklauso Kaziui Petrauskui”.

Lentpjūvė – neveikianti dirbtuvė. Lyguma, viduryje su įdubimu. 4,5 ha dydžio. Į pietvakarius nuo kaimo. „1934 m. sudegė, stovi lentpjūvės ir malūno degėsiai, ir apdegę, aprūdiję mašinos”.

Molkasas – ariama žemė. Lyguma, 17 ha dydžio. Rytinėje kaimo pusėje.

Marės (vietos tarme Marias) – pieva. Lyguma, 5 ha dydžio. Šiaurinėje kaimo pusėje.

Ožnaguris – ariama žemė. Lyguma, 10 ha dydžio. Vakarinėje kaimo pusėje.

Pakarto kalnas – kalnas. Priesmėlis, 2 ha dydžio. Rytinėje Talpūnų pusėje. „Toje vietoje, jau senai, pasikorė žmogus”.

Pelenės (vietos tarme Pelanės) – prasta pieva. Baltas smėlis. Pietinėje kaimo pusėje.

Pasienis – ariama žemė. Juodžemis, truputį smėlėtas. Apie 5 ha dydžio. Pietinėje Talpūnų pusėje.

Pylymas (Pilimas) – ariama žemė. Lygi vieta. 8 ha dydžio. Pietinėje kaimo pusėje.

Pakrantės (vietos tarme Pakriūtės) – ganykla. Durpynas, 8 ha dydžio. Vakarinėje kaimo pusėje.

Pakryžius (Pakrižius) – ariama žemė. Priesmėlis, 7 ha dydžio. Vakarinėje kaimo pusėje. „Šiauriniame gale toj vietoj yra kapai, kuriuose ir dabar laidojami numirėliai”.

Prūdas – pieva. Lygi vieta, per vidurį - įdubimas. 5 ha dydžio. Šiaurinėje kaimo dalyje.

Panačalnykas – dirbama žemė. Juodžemis, 8 ha dydžio. Vakarinėje kaimo pusėje. „Pagal tą vietą stovi geležinkelio tarnautojų butas, prieš karą tame name gyveno koks tai gelež. viršininkas, kurį žmonės vadino „načalnykas”, tad ir tą vietą pavadino „Panačalnykas”.

Bakupis – upelis. Įteka į Prūdo pievą.

Sodybos – ariama žemė. Apie 15 ha dydžio. Į pietus nuo Kauno-Vilniaus geležinkelio. „Buvusi Talpūnų km. vieta”.

Sėdimai (vietos tarme Siedimai) – ariama žemė. Kalnelis, priesmėlis, 8 ha dydžio. Pietinėje Talpūnų pusėje.

Salos (vietos tarme Salas) – prastos pievos. Lygi vieta. 38 ha dydžio. Pietinėje Talpūnų pusėje.

Sėdimai (vietos tarme Siedimai) – ariama žemė. Priesmėlis, 5 ha dydžio. Šiaurinėje kaimo pusėje.

Šilai – ariama žemė. Priesmėlis, 30 ha dydžio. Pietinėje kaimo pusėje. „Senovėje buvo šilas, tačiau dabar nėra tokių žmonių, kurie atmintų”.

Vinkšnynys – ariama žemė. Lygi vieta, 10 ha dydžio. Prie pat Pakarto kalno.

Žydiškės – ariama žemė. Priesmėlis, 7 ha dydžio. Šiaurinėje kaimo pusėje.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 269-270.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos