Talpūnai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
08:52, 23 kovo 2012 versija naudotojo Rolandas247 (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Talpūnai, kaimas Žaslių seniūnijoje, 4 km į pietryčius nuo Žaslių, 12,5 km į rytus nuo Kaišiadorių, abipus Vilniaus-Kauno geležinkelio. Kaime yra išlikusi rudeninio vėlyvio augavietė, kuri 1988 m. paskelbta vietinės reikšmės botaniniu draustiniu. Čia auga apie 2 tūkstančiai įvairių rūšių augalų.

Talpūnuose rastas akmeninis kirvis keturkampe pentimi. Kaimas minimas 1606 m. G. Patrikovskio ir Trakų vaito A. Tiškevičiaus ginče dėl žemės. 1795 kaime - 15 sodybų ir 92 gyventojai. Taip pat buvo karčema, priklausiusi Kosakovskiui, kurioje gyveno 2 asmenų žydo Davido Kušelovičiaus šeima. 1851 m. Talpūnai su 407,68 dešimtinės žemės priklausė valstybiniam Žaslių dvarui. Apie 1860 m. gyveno 138 gyventojai katalikai. 1862 m. Talpūnuose kaimo žemėje pastatyta Žaslių geležinkelio stotelė. 1897 m. buvo 310 dešimtinės žemės ir gyveno 205 gyventojai. I pasaulinio karo metu kaime palaidoti 3 žuvę kareiviai. 1923 m. buvo 29 sodybos ir 150 gyventojų, 1931 m. - 39 sodybos ir 392,71 dešimtinės žemės. Talpūnai į viensėdžius išskirstyti 1935 m. Tuo metu kaime - 368,4 ha žemės: 9,25 ha pridėti iš Baruolių palivarko. Iš viso kaime buvo 60 sklypų ir 104 savininkai. Didžiausio sklypo (24,6 ha) savininkai Čižauskai. Labiausiai paplitusios Bandzevičiaus, Gerbutavičiaus ir Pupalaigio pavardės. II pasaulinio karo metu (1944) priverstiniams darbams į Vokietiją išvežta E. Žukauskaitė. Grįžo 1946 m.

1944 m. lapkričio 17 d. apie 40 partizanų būrys atėjo į kaimą. Talpūnų apylinkės tarybos pirmininkas skubiai nuvyko į Žaslius ir pranešė, kad kulkosvaidžiais, automatais, šautuvais, granatomis ginkluoti partizanai užėjo pas Talpūnų gyventoją J. Garbačiauską. Tuoj atskubėjo Žaslių įgulos kareiviai. Susišaudymo metu vienas partizanas buvo sužeistas ir paimtas į nelaisvę. 1945 m. Talpūnų apylinkėje veikė J. Kacevičiaus vadovaujamas 8 partizanų būrys. Tais metais įkalintas gyventojas A. Pupalaigis (gimęs 1916 m.).

1947 m. Talpūnuose buvo 31 sodyba, 154 gyventojai, 2000 - 10 sodybų, 17 gyventojų. 1948 m. kaime įkurtas „Naujųjų Talpūnų“ kolūkis. 1957 m. kaime jau veikė klubas-skaitykla, vėliau - biblioteka (1976 m. perkelta į Pajautiškes).

Kaime yra trejos kapinės. Dvejose, šalia esančiose, laidojama. Trečiose kapinėse, vadinamose Prancūzų salele, jau seniai nelaidojama; nėra išlikusių antkapinių paminklų.

Iš Talpūnų kilęs žymus filologas Benediktas Kazlauskas (gimęs 1909 m.). Jo vyresnysis brolis Jurgis Kazlauskas (1906-1944) buvo kunigas.

1896 m. Talpūnuose gimė Stasys Bandzevičius, garsus pasakų sekėjas. Iš jo tautosakininkas J. Dovydaitis užrašė apie 250 pasakų ir sakmių, o leidinyje „Kraštotyra“ (1971) išspausdino apie jį apybraižą „Žymus Lietuvos pasakų sekėjas“.

1902 m. Talpūnuose gimė B. Pupalaigis. Tarpukario metais tarnavo Lietuvos sau¬gumo policijoje, vėliau - Marijampolės kriminalinėje policijoje. 1939 m. paskirtas Marijampolės policijos kriminalinio skyriaus viršininko pavaduotoju. 1941 m. vasario 3 d. įkalintas Marijampolės kalėjime; jo žmona (kilusi iš Kaišiadorių) su sūnumi buvo ištremti į Sibirą. Prasidėjus II pasauliniam karui, B.Pupalaigis išlaisvintas ir toliau tęsė darbą Marijampolės policijoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Apsigyvenęs JAV, dalyvavo įvairių lietuvių organizacijų: buvusių policijos tarnautojų klubo „Krivulė“, Lietuvos šalių sąjungos tremtyje, Lietuvos istorijos draugijos Čikagoje, skautų sąjungos ir kt. veikloje. Parašė atsiminimus. 1999 m. jo sūnus Algirdas Populaigis (jo pavardė iškraipyta dar tremtyje), remdamasis tėvo dienoraščiais, išleido knygą „Kriminalisto dienoraštis“).

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 269-270.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos