Taparauskas Antanas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Taparauskas Antanas (slapyvardis Kirvis). (1905 m. Livintų kaime, Rumšiškių valsčiuje - 1945 m. lapkričio 19 d. Mackūnų miške slėtuvėje, palaikų užkasimo vieta nežinoma) - partizanų kuopos vadas.

A. Taparauskas augo 9 vaikų šeimoje, tačiau vaikai buvo dviejų skirtingų motinų, nes mirus pirmajai žmonai tėvas Antanas vedė antrą kartą. Tarpukariu A. Taparauskas buvo "Jaunosios Lietuvos" ir Šaulių organizacijų nariu. 1926-1927 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Po tarnybos grįžo į tėvų namus Livintų k. Nuo 1934 m. dirbo Pravieniškių girininkijoje eiguliu.

1944 m. vasaros pabaigoje, kai sovietinė kariuomenė gaudė jaunuolius mobilizacijai, pradėjo ruoštis ginkluotam pasipriešinimui. Nors A. Taparauskui ėjimas į sovietinę kariuomenę negrėsė, manė išgelbės kaimo vyrus nuo tarnybos svetimoje armijoje iki kol ateis išvaduotojai. Tokiomis aplinkybėmis susidarė vietinių jaunuolių, vadovaujamų A. Taparausko-Kirvio partizanų būrys. Šį būrį sudarė septyni kovotojai: Jonas Čiurinskas-Pelėnas, Juozas Čiurinskas-Puntukas, Pranas Čiurinskas-Lūšis, Vincas Drulia-Širdis, Jokūbas Sidaras-Tarzanas ir Kazys Leikauskas-Samanis. Paskutiniuoju A. Taparausko vadovavimo metu jam priskiriamas apie 40 vyrų būrys.

Jo būrys į didelius mūšius nestojo, daug kartų išvengė nereikalingų aukų. Iš pradžių sėkmingai slapstytis pavyko, nes kovojo gerai jam pažįstamose vietose, aplinkui buvo dideli miškų masyvai.

1945 m. lapkričio 19 d. rytą partizanas Pranas Čiurinskas buvo išėjęs su užduotimi, todėl viena iš versijų, kad kareiviai, pagal jo pėdsakus atsekė bunkerį. Labiau tikėtina versija, kad remiantis vidinio agento Briedžio (Antano Nevedomsko) parodymais buvo vykdoma operacija Mackūnų miške (Rumšiškių vals.). Rumšiškių valsčiaus NKVD skyriaus 261 pulko 2-o bataliono pajėgos netoli Livintų k. slėptuvėje surado minėtus partizanus. Priartėjus kareiviams trauktis buvo per vėlu. Susišaudymo metu pirmasis žuvo A. Taparauskas-Kirvis, kiti mėgino trauktis. Tos pačios operacijos metu dar žuvo 1–o bataliono vadas Pranas Petkevičius–Kariūnas ir Jonas Čiurinskas. Likę partizanai pasitraukė sėkmingai.

Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Kaišiadorių miesto aikštėje. Palaikų užkasino vieta nėra žinoma, tačiau vietiniai spėja, kad tai gali būti Kaišiadorių durpynas.

Žuvus A. Taparauskui, prasidėjo represijos prieš jo šeimos narius. 1946 m. į Archangelsko lagerius išvežtos seserys Elena (g. 1906 m.) ir Danutė Domiselė (g. 1908 m.). 1948 m. gegužės 22 d. į Krasnojarsko kr., Jarcevo r., Novyj Gorodoko gyv. ištremti tėvai Antanas ir Emilija, seserys Magdalena (g. 1929 m.), Albina (g. 1936 m.) ir sūnus Eugenijus (g. 1941 m.).


Šaltiniai

  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K–21, ap. 1, b. 76, l. 190–193, 197–199, 203.
  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K–41, ap. 1, b. 1730, l. 50-52.

Literatūra

  • Abromavičius S., Kasparas K., Trimonienė R. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. - Kaunas: Naujasis lankas, 2007. - P. 73, 74, 681;
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 3 d. - Vilnius: Margi raštai, 2001. - P.680, 697, 718, 892.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 7 d. 2 kn. - Vilnius: Margi raštai, 2010. - P. 863, 66, 89, 99, 120.
  • Kasparas K. Lietuvos karas. - Kaunas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1999. - P. 403.
  • Lozoraitis V. Kaišiadoriečių kančių keliai. Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 1999. - P. 32, 36, 37.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos