Terlė (terla)

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Terlė. Vladikiškių k., Žiežmarių sen. Piešė Kristina Tokarevienė.
Terlė aguonoms grūsti. Savininkė Koklevičienė (Rudzenskaitė) iš Lapainios kaimo. R. Gustaičio nuotr. 2009 m.

Terlė (terla) – molinis dubuo aguonoms, kanapėms ar šiaip kam trinti, kepti, taukams lydyti. Dažniausiai apskritas, į apačią siaurėjančiais šonais, kartais su snapeliu skysčiui išpilti. Kartais terlės būna ir pailgos, dugnas ovalo formos. Paprastai neglazūruotos, tamsių spalvų, be ąselių. Aukščio ir skersmens santykis gana įvairus, todėl kai kurios terlės panašios į gėlių vazonus, kitos – į dubenis. Kartais, kad būtų patogiau trinti aguonas, dugnas būdavo daromas grubus. Taip pat terlėse kepdavo plokštainius, mėsą, blynus.

Puodas nelabai aukštas, apie 15 cm aukščio, skersmens apie 25 cm. Jį ištepa sviestu, taukais, riebalais, įdeda bulvių tarkuotų, šutinto pieno, kiaušinių (Naujoji Slabada). Terlėje trindavo aguonas šližikams (Kaugonys).



Šaltiniai

  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 445. Žižliauskaitė L. Tautosaka. Etnografinių daiktų paaiškinimai. 2004 m. L. 20;
  • Kaišiadorių muziejaus garso archyvas. KšM (g) 60.

Literatūra

  • Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 119-120;
  • Elisonas J. Lietuvių sodiečių technikos žodyno mėginimas // Archyvum Philologicum. Kn. 3. – Kaunas, 1932. - P. 155;
  • Kudirka J. Lietuvos puodžiai ir puodai. – Vilnius, 1973. - P. 62;
  • Lietuvių kalbos žodynas. T. XVI. – Vilnius, 1995. - P. 73.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos