Trakimas Benediktas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Benediktas Trakimas.


Trakimas Benediktas (slapyvardis Genelis) (1921 m.gruodžio 15 d. Naujažerio kaime, Žaslių valsč. – 1998 m. gegužės 5 d. Vilniuje, palaidotas Migūčionių kapinėse) – partizanas, Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininkas.

Emilija ir Jurgis Trakimai gyveno gana pasiturinčiai, turėjo 23 ha žemės, gerus statinius. Tėvas buvo išsilavinęs, rašė šešiomis kalbomis. Šeima augino 8 vaikus - septynias dukras ir vieną sūnų, kuriuos auklėjo patriotiškai, todėl net keturios dukros (Ona, Apolonija, Anastazija ir Veronika) tapo ryšininkėmis, o sūnus Benediktas partizanu. Prieš karą šeima nusprendė persikelti gyventi į Vilnių.

B. Trakimas nuo 1939 m. gyveno Vilniuje, dirbo sanitaru. Pirmąją sovietinę okupaciją sutiko Vilniuje, su dar septyniais bendraminčiais įkūrė slaptą grupelę "Zigfrido liniją", į kurią prieš pat vokiečių okupaciją NKVD įliejo savo agentą.

Lietuvą okupavus vokiečiams, 1942 m. balandžio mėn. B. Trakimas įstojo į Reicho darbo tarnybą (į ją galėjo stoti 1921 m. gimę jaunuoliai, norintys išvengti kariuomenės) ir išvyko į Vokietiją, Riugeno salą. Ten praleido 8 mėnesius, po to grįžo į Lietuvą.

1943 m. sausio mėn. sugrįžęs ėmė dirbti prekyboje, tačiau netrukus vėl gavo mobilizacinį šaukimą. Iš pradžių bandė to išvengti, tačiau gegužės mėn. buvo sulaikytas ir paskirtas į 3-ą lietuvių batalioną. Tarnavo prie Gočino (netoli Sankt Peterburgo), vėliau prie Veimarno. Būdamas fronte dirbo maitinimo skyriaus viršininku.

1943 m. rugpjūtį iš kariuomenės dezertyravo ir grįžo į Lietuvą. Ėmė slapstytis pas mamos brolius Marcinkevičius Žibavičių kaime (Žaslių valsč.). Dar prieš sugrįžtant Raudonajai armijai, su vietinių kaimų jaunimu sprendė kaip elgtis - trauktis į Vokietiją ar likti Lietuvoje. Pasirinko pastarąjį variantą.

Prasidėjus mobilizacijai į sovietų kariuomenę slapstėsi Paukščių kaime pas pusbrolį Bronių Marcinkevičių-Uosį, kuris tuo metu jau partizanavo.

1944 m. rugpjūčio pradžioje pirmą kartą sužinojo, kad aplinkiniuose miškuose jau veikia ginkluoti lietuvių partizanų būriai. Pats į partizanų gretas įsiliejo 1944 m. gruodžio mėn. Davė partizano priesaiką, gavo Genelio slapyvardį. Iš pradžių buvo Lietuvos Laisvės Armijos Didžiosios Kovos rinktinės partizanas, 1-o Klevelio bataliono būrio, nuo 1945 m. kovo – rinktinės štabo apsaugos būrio, 1-o bataliono 5-os kuopos vadas, 1945 m. gruodį – Didžiosios Kovos apygardos štabo Žvalgybos ir ryšių skyriaus, 1946 m. kovo mėn. – apygardos štabo viršininkas.

B. Trakimui teko dalyvauti 1945 m. balandžio 13 d. vykusiose partizanų ir NKVD kareivių kautynėse. Jau nuo balandžio mėn. pradžios NKVD daliniai vykdė Didžiosios Kovos rinktinės dislokacijos vietų paiešką. Partizanai jausdami artėjančius siautimus mėgino atsitraukti į Semeliškių valsč., tačiau Kaugonių–Dainavos miške pateko į apsupimą. Partizanai visą dieną mėgino prasiveržti pro apsupties žiedą, tačiau rusams nuolatos papildant savo karines pajėgas, tai tapo praktiškai neįmanoma. Temstant prasidėjo tiesioginiai susirėmimai. Pusantros valandos trukusiame mūšyje žuvo 16 partizanų (pagal okupantų duomenis 35 ar net 52 asmenys). Tarp žuvusiųjų buvo mjr. Mečislovas Kestenis–Serbentas ir Zigmas Kacevičius–Genius iš Gilučių k. (Žaslių valsč.). Priešo nuostoliai siekė 70 nukautų asmenų. Tai buvo dideles netektis atnešęs mūšis.

1947 m. apygardos veikla ėmė krikti. Galutinė sumaištis įsigalėjo suėmus Joną Misiūną-Žalią Velnią. Nors. B. Trakimas Juozo Lukšos-Daumanto buvo informuotas apie Juozo Markulio-Erelio ir Vytauto Pečiūros-Griežto išdavystes, dar kurį laiką pats bandė įsitikinti jų melagystėmis. Taip, su jų padirbtais dokumentais, 1947 m. gegužės 18 d. kartu su seserimi, partizanų ryšininke Ona Trakimaite-Ožka Kaune, Laisvės alėjoje, buvo sulaikytas. Tų pačių metų lapkričio 22 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 m. kalėti. Kalėjo Intos, Vorkutos lageriuose, Komijoje. 1956 m. birželio 19 d. bausmė sumažinta iki 15 m. lagerių. 1957 m. spalio mėn. paleistas. Draudžiant gyventi Lietuvoje, gyveno Daugpilyje, Latvijoje. 1989 m. su šeima grįžo į Lietuvą.

Po sunkio ligos B. Trakimas mirė 1998 m. balandžio 5 d. Palaidotas šeimos kape Migučionyse, Trakų rajone.

1992 m. suteiktas dimisijos pulkininko leitenanto laipsnis, 1998 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu. Iki mirties buvo atkurtos LLKS Didžiosios Kovos apygardos vadu.


Šaltiniai

  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K–1, ap. 58, b. 43204/3.

Literatūra

  • Abromavičius S., Kasparas K., Trimonienė R. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. - Kaunas: Naujasis lankas, 2007. - P. 388-390, 683.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 1 d. - Vilnius: Vaga, 1996. - P. 820, 826, 840, 843, 852, 853, 856, 861, 862, 866.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 3 d. - Vilnius: Margi raštai, 2001. - P. 718, 811, 818, 831, 838, nuotr. 67.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 4 d. - Vilnius: Margi raštai, 2004. - P. 542, 554, 578, 607–610, 612–615, 619, 621, 622, 627.
  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 126.
  • Laisvės kovotojų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 7 d. 1 kn. - Vilnius: Margi raštai, 2009. - P. 158–160, 162.
  • Laisvės kovotojų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 7 d. 2 kn. - Vilnius: Margi raštai, 2010. - P. 752, 69, 73, 78, 82, 90, 91, 96, 105, 111, 112, 116, 120, 123, 134–136, 148, 158, 165, 167, 169, 172, 177, 179, 181–184, 186, nuotr. 71.
  • Lozoraitis V. Kaišiadoriečių kančių keliai 1940-1953. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 1999. - P. 66.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos