Triliškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Triliškės (Terliszki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Triliškių dvaro sodyba 1930 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Triliškių pilkapynas 2006 m. A. Kurilienės nuotr.
Įvažiavimas į Triliškių dvaro sodybą. 2008 m. R. Gustaičio nuotr.
Triliškių dvarininkų gyvenamasis namas. 2008 m. R. Gustaičio nuotr.
Medžių alėja Triliškių dvaro sodybos parke. 2008 m. R. Gustaičio nuotr.
Tvenkinys Triliškių dvaro sodybos parke. 2008 m. R. Gustaičio nuotr.

Triliškės (Terliškės, Pažiežmariai), kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 2 km į šiaurės rytus nuo Žiežmarių, 5 km į pietus nuo Kaišiadorių, Strošiūnų šilo vakariniame pakraštyje, greitkelio Kaunas-Vilnius kairėje pusėje. Per kaimą teka Kunigo upelis. Triliškėse yra pilkapynas, žydų genocido aukų kapai ir buvusio dvaro sodybos fragmentai.

Turinys

Triliškių pilkapiai

Į šiaurę nuo Triliškių yra 25 pilkapiai, vadinami Prancūzkapiais. Sampilai 7-8 m skersmens, iki 1 m aukščio ir apjuosti grioviais. Būdingi VIII-XII a.

Istorija

Triliškių dvaras ir kaimas minimi 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. Triliškių dvaras su 1 sodyba ir 8 gyventojais priklausė Antanui Maciejevskiui. Šiam dvarui priklausė Triliškių kaimas (7 sodybos, 18 gyventojų). XIX a. pirmojoje pusėje Triliškių dvaras priklausė Aleksandrui Juozapui Jonui Romeriui (1784-1861). Jis taip pat valdė Vladikiškių, Kaišiadorių, Stoniavos dvarus. Po jo Triliškių dvarą valdė sūnus Aleksandras Vitoldas Romeris (1834-1873). Vėliau kaip kraitis Triliškių dvaras atiteko jo dukrai Malvinai, 1875 m. ištekėjusiai už Vaclovo Liandsbergio.

1892 m. Triliškių dvare - 72 gyventojai (49 katalikai, 21 stačiatikis, 2 evangelikai), 1897 m. - 40 gyventojų ir 746 dešimtinės žemės, 1923 m. - 3 sodybos, 39 gyventojai. Dvaras su Cegelnės palivarku (iš viso 329,96 ha žemės), priklausęs M. Liandsbergienei, 1925 m. buvo išdalintas sklypais. Savininkei palikta 77,74 ha žemės. Dvaro žemėje įkurtas to paties pavadinimo kaimas. 1931 m. dvare - 55 sodybos, 323,5 ha žemės, 1947 m. - 30 sodybų, 180 gyventojų, 2000 m. - 16 gyvenamųjų namų (kartu su daugiabučiais) ir 80 gyventojų. 1941 m. birželio 14 d. iš Triliškių į Altajaus kraštą ištremta dvarininkė Malvina Liandsbergienė (gimusi 1856 m.). Ten ir mirė.

1975 m. netoli kaimo buvusiame karjere kasant žvyrą rasti 7 žmonių palaikai. Žvyras buvo vežamas į Žiežmarius keliui tiesti. Manoma, kad tai pokario partizanų palaikai, užkasti „liaudies gynėjų“.

Išlikęs dvaro parkas, kuriame auga vietimiai medžiai, dar žymūs takeliai ir išlikęs tvenkinys.

Vietovardžiai

Žiežmarių pradžios mokyklos mokytoja Marija Plungytė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Triliškių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Florijonas Laučinskas, gimęs Žiežmarių miestelyje, ir Jokūbas Janonis, gimęs Vladikiškių kaime.

„Triliškių k., Svinsko Petro sklype kalnely randama kasant duobes žmonių kaulų. Žmonių pasakojimu, toje vietoje buvę seniau totorių kapai. Į rytus nuo Triliškių kapų yra miške kapų žymės. Žmonės pasakoja, kad ten švedų kapai”.

Cegelnė – žemės sklypas. Lygus, juodžemis prie molio. 30 ha dydžio. Šiaurinėje Triliškių kaimo pusėje, prie plento. „Toje vietoje buvęs Triliškių dv. folvarkas tuo vardu, be to, ten dirbo plytas”.

Dembniakas – žemės sklypas. Lygus, juodžemis. 35 ha dydžio. Triliškių kaimo viduryje, prie dvaro. „Toj vietoj gyvena dabar J. Janonis ir M. Skrumskas”. „Toje vietoje, žmonių pasakojimu, buvęs dvaro ąžuolynas”.

Lakštingalos namelis – kelias. 0,5 km nuo Triliškių dvaro vieškeliu. „Žmonių pasakojimu, toje vietoje buvęs miškas ir važiuojant vis girdėdavo lakštingalą čiulbant”.

Žvėrynas (vietinių žmonių vadinamas Žvėrinčius) – žemės sklypas. Lygus, juodžemis. 5 ha dydžio. Triliškių kaime prie dvaro. „Sklypas priklauso Vl. Jackevičiui ir J. Ramanauskui”. „Čia buvęs dvaro žvėrynas”.

Mokytoja Marija Plungytė 1939 m. rugsėjo mėnesį antrą kartą užrašė Tryliškių kaimo vietovardžius.

Cegelnė (vietinių žmonių vadinama Cegelnia) – kalva. Apvali, smėlynas, apaugusi keliomis aukštomis pušimis. 0,10 ha dydžio. Netoli Tryliškių dvaro, apie 1 km į šiaurę nuo Žiežmarių. „Dabar jau taip nebevadinama”.

Dembniakas – žemės sklypas. Lygus, juodžemis. 35 ha dydžio. Tryliškių kaimo viduryje, prie dvaro. „Toje vietoje gyvena dabar J. Janonis ir M. Skrumskas”.

Duobė (vietos tarme Duobe) – įdubimas. Smėlio lygumėlė, aplink apsupta aukštų kalnų. 0,5 ha dydžio. Apie 2 km į šiaurę nuo Žiežmarių.

Gulša – griovys. Į rytus nuo Žiežmarių, ant Žiežmarių lauko.

Kupstynas – pieva. Į vakarus, netoli Tryliškių dvaro.

Kunigo upelis – upelis. Išteka iš nedidelio upeliuko į vakarus nuo Tryliškių dvaro. Įteka į Strėvą.

Lakštingalos namelis – kelias. 0,5 km nuo Tryliškių dvaro vieškelio.

Plytnyčia – žemės sklypas. Žemė lygi, priemolis. 30 ha dydžio. Tryliškių kaimo šiaurinėje pusėje, prie plento.

Tribūniškės – skynimai. Lygi, smėlėta vietomis apaugę krūmais. 20-30 ha dydžio. 2 km į šiaurės rytus nuo Žiežmarių.

Vopnyčia – žemės sklypas. Priesmėlis. Keli sklypai po 0,5-2 ha dydžio. Apie 3 km į šiaurės rytus nuo Žiežmarių.

Žvėrynas (vietinių žmonių vadinama Žverinčius) – žemės sklypas. Lygi žemė su keletu kalnų ir medžių. Yra ir pievų. 20 ha dydžio. Tryliškių šiaurės vakarų pusėje. „Sklypas priklauso Vl. Jackevičiui ir Ramanauskui”.

Tryliškis – išparceliuotas dvaras. 331 ha dydžio. Nuo Žiežmarių į šiaurę. „35 ūkiai, maždaug po 0,5-10 ha”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 307.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos