Turloviškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Turloviškės (Turłoviszki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Turloviškės (Turlaviškės), kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 3 km į pietus nuo Žiežmarių, 8,5 km į pietus nuo Kaišiadorių, kairiajame Strėvos upės krante.

Turinys

Istorija

1590 m. Biruliškių kuopinio susirinkimo centrui priklausė Stanislovas Turlajus ir jo pavaldiniai. Turlajaus pavardė galėtų etimologiškai pagrįsti Turloviškių kaimo pavadinimą. Turloviškių kaimas minimas 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. kaime - 10 sodybų, 75 gyventojai. 1836 m. sudarytame konfiskuoto Strėvininkų dvaro (šiam dvarui priklausė ir Turloviškės) turto apraše minimas remonto reikalaujantis vandentiekis, jungęs Turloviškių kaime buvusį šaltinį ir tvenkinį su malūnu, buvusiu Strėvininkų dvare. Vandentiekio ilgis - 2 varstai ir 150 uolekčių. 1844 m. valstybinio Strėvininkų dvaro inventoriuje minimos kaime gyvenusios 9 šeimos (tarp kurių - Vikentijaus Orlovskio, dabar kaime gyvenančių Arlauskų protėvio). Tuo metu Turloviškėse buvo 252,06 deš. žemės; buvo ir karčema. Apie 1860 m. gyveno 124 gyventojai katalikai. 1892 m. kaime - 11 sodybų, 155 gyventojai (145 katalikai, 5 žydai, 5 stačiatikiai), 1897 m. - 170 gyventojų ir 109 dešimtinės žemės, 1923 m. - 15 sodybų, 162 gyventojai. Turloviškės į vienkiemius išskirstytos 1927 m. Kaime buvo 299,43 ha žemės (iš jų 22,61 pridėta iš Žiežmarių dvaro). Didžiausio sklypo (23,78 ha) savininkas - J. Blažys. Paplitusios Grabijolo ir Galinsko pavardės. 1944-1953 m. įkalinti 3 gyventojai, 1945 m. ištremtas K. Čepulionis, 1948 m. - 4 asmenų Blažių šeima. 1931 m. - 35 sodybos, 288,91 ha žemės, 1937 m. - 172 gyventojai katalikai, 1947 m. - 30 sodybų, 293 gyventojai, 2000 m. - 30 sodybų, 54 gyventojai.

Kaime yra kapinės. Jose palaidotas buvęs Lietuvos kariuomenės savanoris Aleksas Patinskas (1902-1974) bei Zigmas Galinskas (gimęs 1908 m. Turloviškėse). Pastarasis dirbo Pakertų pradžios mokyklos mokytoju. Nušautas 1945 m. gegužės 8 d. namuose.

1931 m. kaime gimė Pranas Grabijolas - žurnalistas, buvęs „Kaišiadorių aidų“ (prieš tai - „Į komunizmą“) laikraščio redaktorius (mirė 2012 m.).

1930 m. spalio 1 d. Turloviškėse gimė agronomas Mykolas Arlauskas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras. 1955 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. Nuo 1955 m. Žemdirbystės instituto mokslinis bendradarbis. Paskelbė mokslinių straipsnių apie Lietuvos priemolio dirvų dirbimą ir kitais žemdirbystės klausimais.

Vietovardžiai

Mokytojas Zigmas Juknys 1936 m. sausio mėnesį užrašė Turloviškių kaimo vietovardžius.

Čepulio raistas – raistas. Šlapias, kupstuotas, 1,5 ha dydžio. Apie 1 km į pietus nuo kaimo vietos, Pr. Arlausko sklype.

Degimai – alksnynas. Kalnuotas, 5 ha dydžio. Apie 1 km į šiaurės vakarus nuo kaimo, Pr. Kuktos sklype.

Didžiapievė (vietos žmonės vadina Didžiapieva) – pieva. Šlapias, kupstuota, 10 ha dydžio. Dešiniajame Kertaus upelio krante, R.Čepulionio sklype.

Dėlinė – pieva. Šlapia, auga asiūkliai, yra dėlių. 3 ha dydžio. Apie 40 m į rytus nuo kaimo vietos. Pr. Kaklausko sklype. „Yra dėlių”.

Duobelės – pieva. Vietomis šlapia. 1,5 ha dydžio. Apie 70 m į šiaurės rytus nuo kaimo vietos, Grabijolo sklype.

Dvaro revas – dirva. Molėta, 10 ha dydžio. Apie 25 m į pietvakarius nuo kaimo, Juozo Sadausko sklype. „Buvo Žiežmarių dvaro žemėj”.

Galai – pieva. Šlapia, kupstuota, yra durpių. 5 ha dydžio. Apie 1 km į šiaurės rytus nuo kaimo vietos, gale kaimo lauko, M. Petkevičiaus sklype.

Kaimo vieta – dirbama žemė. Prie molio, 15 ha dydžio. Seniau stovėjo kaimas, dabar Arlausko žemėje.

Kertaus kampas – pieva. Vietomis šlapia, 2 ha dydžio. Prie Kertaus upelio, Pr. Kuktos sklype.

Kuktos revas – griovys. Apie 12 m gylio, auga alksniai. 1 ha dydžio. Dabar priklauso Širvinskui. Prie vieškelio Žiežmariai-Semeliškės.

Kunigo raistas – raistas. Klampus, kupstuotas, 1,5 ha dydžio. Petkevičiaus ir Mastausko sklype. Apie 1 km į pietus nuo kaimo vietos. „Sako važiavęs ir užklimpęs kunigas”.

Kruonkelio pieva – pieva. Sausa, 5 ha dydžio. Prie kelio iš Strėvininkų į Kruonį. Apie 1 km į šiaurės rytus nuo kaimo vietos.

Moliakalnis – dirva. Aukšta vieta, priemolis, yra ir akmenų. 80 arų dydžio. Į vakarus nuo kaimo, prie pat vieškelio Strėvininkai-Žiežmariai. Širvinsko sklype.

Pridotkai – dirva. Sausa, prie žvyro, 10 ha dydžio. Prie vieškelio iš Strėvininkų į Žiežmarius, Majausko sklypuose.

Pajevinys – pieva. Šlapia, 4 ha dydžio. Apie 1 km į pietus nuo kaimo vietos, Mastausko ir Petkevičiaus sklypuose.

Pakapinys – dirva. Sausa, prie baltžemio, 3,5 ha dydžio. Prie Turloviškių kaimo, Adomo Venskaus sklype.

Pastrėvys – dirbama žemė. Prie molio, vietomis šlapia. 18 ha dydžio. Nuo Strėvos upės į pietus, Sadausko sklype.

Skersukai – dirva. Sausa, prie molio, 2 ha dydžio. Apie 1 km į pietus nuo buvusio kaimo vietos, Pr. Arlausko sklype.

Slaninos raistas – griovys. Auga alksniai, apie 12 m gylio. 250x25 m dydžio. Apie 30 m į šiaurės vakarus nuo kaimo. Dabar A. Sadausko sklype.

Šaltinis – pieva, šlapia vieta ir šaltiniai. 4 ha dydžio. Nuo senos kaimo ribos į pietus, M. Grabijolo sklype.

Takai – dirbama žemė. Sausa, 300x30 m dydžio. Apie 80 m į rytus nuo kaimo vietos, Karpavičiaus sklype. „Iš kaimo eidavo į Žiežmarių vieškelį”.

Vidurinė pieva – pieva. Dabar nusausinta, 3 ha dydžio. Buvo viduryje kaimo laukų, į pietus nuo kaimo, Martyno Grabijolo sklype.

Vieškelis – kelias. Vieškelis iš Turloviškių į Žiežmarius-Semeliškes.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 307-308.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos