Tvora (statinių, baslių, pinučių, žiogrių tvora)

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Statinių tvora. Guronių k., Žaslių sen. Piešė Kristina Tokarevienė


Tvora (statinių, baslių, pinučių, žiogrių tvora) – dailiai pinta tanki apystorių eglišakių tvora. Dažniausiai tveriama aplink gėlių darželį ir gyvenamąjį namą, kai kur ir apie visą sodybą. Tvoroms tverti iš anksto pagaminami stulpeliai ir kartys. Tveriant tvorą, stulpeliai įkasami į žemę vienas nuo kito 5–8 metrų atstumu; karčių trys eilės horizontaliai pritvirtinamos prie stulpelių, o eglišakiai vertikaliai pinami tarp karčių. Tokia tvora pigi ir greitai tveriama.

Baslių tvora – iš eglių šakų supinta tvora (Kruonis). Už galinių langų buvo darželiai tvorele arba statiniais (žiogriais) aptverti (Darsūniškis). Tvora būdavo išpinta ir iš eglių šakų. Pagalius prikala, paskui šatras prikala. Eglinės šakos ilgai stovėdavo, eglinė šaka labai drūta. Kokį 15 metų išstovėdavo. Tvora būdavo suaugusiam žmogui iki krūtinės (Ringailiai).

Šaltiniai

  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 64. Čilvinaitė M. Kalendoriniai papročiai. Darsūniškio apyl. 1972 m. L. 25:
  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 595. Žižliauskaitė L. Kaišiadorių rajono papročiai, tautosaka, dainos, etnografinių sąvokų aiškinimas. 2005 m. L. 35;
  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 605. Etnografinių žodžių paaiškinimai. 2005 m. L. 2.

Literatūra

  • Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 121-122;
  • Butkevičius I. Lietuvių valstiečių gyvenvietės ir sodybos // Iš lietuvių kultūros istorijos. t. 6. - Vilnius, 1971. - P. 210-212;
  • Lietuvių kalbos atlasas. T. 1. Leksika. – Vilnius, 1977. - P. 61.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos