Užgirėlis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Užgirėnų kaimas Rusijos ir Prūsijos pasienio žemėlapyje, sudarytame tarp 1795-1807 m. Vienas kelias iš Užgirėlio veda į Darsūniškį (viršuje dešinėje), kitas - į Sekionis (viršuje kairėje). Lietuvos valstybės istorijos archyvas. F. 526. Ap. 7. Saugojimo vienetas 4933.
Užgirėliai ir apylinkės 1927 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Užgirėlio šv. Jono koplytėlė.

Užgirėlis (Užgirėliai, Užgirėnai), kaimas Kruonio seniūnijoje, 8 km į pietvakarius nuo Kruonio, 24 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, tarp Užgirėlio ir Darsūniškio miškų. Per Užgirėlį teka Švento Jono upelis ir išteka Pieskelės. Pastarasis upelis už 1 km nuo Užgirėlio įgauna naują vardą - Astraga. Astraga ties Darsūniškiu įteka į Nemuną.

Turinys

Istorija

Užgirėnų kaimas su 20 valakų vidutiniškai derlingos žemės paminėtas 1586 m. Darsūniškio valsčiaus inventoriaus sąraše. Užgirėnų kaimas 1744 m. minimas Darsūniškio parapijos gyvenviečių sąraše. 1787 m. Užgirėnuose - 13 sodybų, 1795 m. - 12 sodybų ir 147 gyventojai. 1795 m. kaime buvo karčema, kurioje gyveno 5 asmenų žydų šeima. 1848 m. kaimas su 15 šeimų priklausė valstybiniam Kruonio dvarui. Kaime tuo metu buvo karčema ir kapinės. Apie 1860 m. - 183 gyventojai katalikai. 1897 m. - 224 gyventojai ir 337,26 dešimtinės žemės. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1913 m. Tuo metu kiekvienas vienkiemis turėjo savo pavadinimą (Dvarpievė, Šaltinis, Eglinukas, Tomašava, Kurmaniškės, Viekšnia, Giraitė, Sūris, Zykiškės, Senkiškės, Žydiškės ir kiti). Kaime buvo paplitusios Zavistanavičiaus, Aliukevičiaus, Balčiūno pavardės. Nuo 1923 m. kaimas vadinamas Užgirėliu. 1923 m. jame buvo 43 sodybos, 239 gyventojai, 1931 m. - 45 sodybos ir 385,93 ha žemės. 1945 m. nušautas pirmasis Užgirėlio apylinkės tarybos pirmininkas komunistas A. Raižys. Pilietinio karo Rusijoje metu jis kovojo Budiono armijoje, 1920 m. grįžo į Lietuvą. Tarpukariu platino komunistinius atsišaukimus. Antrojo pasaulinio karo metais padėdavo pabėgusiems sovietiniams karo belaisviams. 1946 m. nušautas ir J. Milkevičius. NKVD kareiviai nušovė J. Zavistanavičių ir jo pusbrolį. Jie spragilais klojime kūlė rugius, buvo beginkliai, apsirengę civiliais drabužiais. 1946-1951 m. įkalinti 2 gyventojai (Arcikauskai), 1949 m. ištremti 6 Arcikauskų šeimos asmenys. Kurį laiką pokario metais kaime veikė pradinė mokykla. 1937 m. kaime - 245 gyventojai katalikai, 1947 m. - 55 sodybos, 230 gyventojų, 1959 m. - 222 gyventojai, 1970 m. - 166 gyventojai, 2000 m. - 41 sodyba, 78 gyventojai. Yra senos kapinės. Kaime yra koplytėlė, pastatyta XIX a. pradžioje prie Šv. Jono upelio.

XIX a. pabaigoje kaimo viduryje pastatytas 8 m aukščio medinis kryžius su metaline Nukryžiuotojo skulptūrėle ir stilizuotais spinduliais kryžmoje. Apie 1965 m. kryžius nugriautas. 1989 m. jo vietoje pastatytas naujas. Prie jo pritvirtinta senoji Nukryžiuotojo skulptūrėlė. Fundatoriai - Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis ir kunigas Gediminas Tamošiūnas.

Užgirėlyje 1936 m. kovo 8 d. gimė Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis. 1948 m. baigė Užgirėlio pradinę mokyklą. Vėliau mokėsi Kruonio, Žiežmarių vidurinėse mokyklose. 1964 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Klebonavo Vievyje, Butrimonyse, Merkinėje. 1984 m. išrinktas Kaišiadorių vyskupijos Kunigų tarybos nariu ir paskirtas vyskupijos konsultoriumi, taip pat Kunigų tarybos komisijos bažnytinio meno ir remonto reikalams nariu. Šv. Tėvo Jono Pauliaus II nominuotas tituliniu Sicilibos vyskupu ir paskirtas Kaišiadorių vyskupijos apaštaliniu administratoriumi. 1989 m. kovo 18 d. konsekruotas vyskupu. 2011 m. Kaišiadorių muziejus išleido Birutės Grižienės parengtą knygą "Kunigystės pilnatvė. Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis". Vyskupo tėviškėje tebestovi 1937 m. statyti namai, išliko senas sodas.

Užgirėlio Šv. Jono koplytėlė

Šv. Jono koplytėlė yra šalia Darsūniškio-Užgirėlio kelio, miške prie Šv. Jono upelio. Pirmąją medinę koplytėlę šioje vietoje Kasparo Kerševičiaus iniciatyva pastatė Užgirėlio kaimo gyventojai. Viduje buvo Kristaus, nešančio kryžių ir šv. Jono medinės skulptūros. Priekinė koplytėlės pusė buvo įstiklinta. 1936 m. koplytėlę atnaujino Kerševičiaus sūnus Rapolas. XX a. 4 dešimtmetyje koplytėlė buvo aptverta žema stačiakampe medine tvorele. 1963 m. vasarą Kaišiadorių r. vadovų nurodymu koplytėlė buvo nugriauta, skulptūros nuvežtos į Kaišiadorių rajono vykdomojo komiteto garažus. Kaišiadorių gyventojas jas perdavė Kaišiadorių katedrai. 1989 m. koplytėlę savo lėšomis atstatė Kasparo Kerševičiaus anūkas Pranas Kerševičius. Ji tapo kresnesnė. Grąžintos katedroje išsaugotos skulptūrėlės.

Vietovardžiai

Sekionių pradžios mokyklos mokytoja Bogumila Plikūnaitė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Užgirėlių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Pranas Aliukevičius, gimęs tame pačiame kaime.

Akis – pieva. „Juodžemis su durpėmis, klonyje, vidury šaltinis verčiasi”. Apie 0,5 ha dydžio. 200 m į vakarus nuo kaimo. „Vidury verčiasi šaltinis, kuris ir žiemą neužšąla”.

Aukštoji – ariama žemė. Molis ir smėlis, aukšta vieta. 6 ha dydžio. 400 m į rytus nuo kaimo. „Aukščiausia vieta kaimo lauke”.

Aglinukas – pieva. Purvas sus smėliu, klonyje. 20 m į pietus nuo kaimo. „Toj vietoj buvęs eglynas”.

Bobiškės – ariama dirva. Molis ir smėlis, vidury pakiluma. Apie 4 ha dydžio. 400 m į šiaurę nuo kaimo.

Beržynas – ariama žemė. Baltžemis, lyguma. Apie 5 ha dydžio. 1,5 km į pietus nuo kaimo. „Dabar atiteko Juozui Balčiui”.

Duobė – ariama žemė. Molis sus baltžemiu, žema vieta. 14 ha dydžio. 1 km į pietus nuo kaimo. „Dabar atiteko Antanui Zavistanavičiui, čia jo randasi ir sodyba”.

Dvarapievė – pieva. Šlynas, klonyje teka upelis. Apie 1,5 ha dydžio. 200 m į vakarus nuo kaimo.

Duobė – pieva. Durpžemis, klonyje. Apie 1 ha dydžio. 1 km į rytus nuo kaimo.

Galai – pieva. Smėlis, lygumoje. Apie 5 ha dydžio. 1 km į rytus nuo kaimo. „Baigiasi kaimo laukai”.

Giraitė – ariama žemė. Baltžemis, lygumoje. Apie 7,5 ha dydžio. 1,5 km į pietus nuo kaimo. „Dabar tas sklypas Pr. Balčiūnui ir Pr. Zavistanavičiui”.

Griebiškė – ariama žemė. Molis sus smėliu, viduryje aukštuma. Apie 9 ha dydžio. 1 km į pietus nuo kaimo. „Dabar tas sklypas teko Pr. Burčiui”.

Kupstynė – bala. Juodžemis, apie 0,25 ha dydžio. 0,5 km į rytus nuo kaimo. „Skirstant kaimą į vienkiemius apkapčiuota kaimui vandeniui ir skalbimui”.

Kurmoniškės – ariama žemė. Juodžemis, 7,5 ha dydžio. 0,5 km į pietus nuo kaimo. „Dabar tas sklypas teko Antanui Stenioniui”. „Senais laikais toj vietoj rado nužudytą žydų vežiką „kurmoną””.

Molkasa – ariama žemė. Molis ir baltžemis, 7,5 ha dydžio. 300 m į pietus nuo kaimo. „Dabar čia gyvena Juozas Svetaka”. „Čia seniau kasdavo molį”.

Naraska – bala. Purvynas, apie 2 ha dydžio. 200 m į šiaurę nuo kaimo.

Paberžė – bala. Purvynas, apie 2 ha dydžio. Užgirėlių kaime, į vakarus nuo Pagirio.

Pavodžiai – ariama žemė. Molis sus baltžemiu. 1 km į pietus nuo kaimo. „Dabar tas sklypas teko S.Vainikevičiui”.

Pieskelės (vietos tarme Pieskiales) – upelis. Išteka iš Upių šaltinio 0,5 km į šiaurę nuo Užgirėlių. „Už 1 km įgauna naują vardą Astraga ir nuteka į Nemuną ties Darsūniškiu. Visada teka lėtai”. „Pieskelės - smėlynas”.

Pakalnė – pieva. Durpės ir smėlis, klonyje. Apie 5 ha dydžio. Kaimavietės šiaurinėje pusėje.

Pakalnė – ariama žemė. Molis ir smėlis. Apie 5 ha dydžio. Kaimavietės šiaurinėje pusėje.

Pagirys – bala. Juodžemio dauba, apsupta kalneliais. Apie 1,5 ha dydžio. Užgirėlių kaime.

Pagirys – nenaudojama žemė. Pustomas smėlis. Apie 2 ha dydžio. Rytinėje kaimo pusėje. „Dabar atiteko Pr. Aliukevičiui, ant jo randasi sodyba”.

Pasenkiškys – ariama žemė. Molis sus baltžemiu, lyguma. Apie 2,5 ha dydžio. 1 km į pietus nuo kaimo. „Dabar tas sklypas atiteko Pr. Balčiui”.

Pasenkiškys – pieva. Molis, lyguma, apie 0,5 ha dydžio. 1 km į pietus nuo kaimo.

Pagojės – pieva. Klonyje, apsupta kalnelių. Molis, 0,5 ha dydžio. 1 km į rytus nuo kaimo.

Pašlapys – ariama žemė. Molis su smėliu, šiaurinėje pusėje pakiluma. Apie 10 ha dydžio. Apie 10 ha dydžio. 400 m į pietus nuo kaimo. „Dabar atiteko Vincui Zavistanavičiui čia jo yra sodyba”. „Pašlapys - šlapias raistas”.

Ropydas – ariama žemė. Molis su baltžemiu, lyguma. Apie 3 ha dydžio. 1 km į pietus nuo kaimo. „Dabar čia gyvena Vincas Balčius”.

Sūrmaišelis – ariama žemė. Baltžemis , kalnuota vieta. Apie 1 ha dydžio. 1 km į rytus nuo kaimo.

Sūrmaišelis – pieva. Baltžemis, lygi. Apie 1 ha dydžio. 1 km į rytus nuo kaimo. „Laukas buvo aptvertas tvora ir tas sklypas buvo sūrmaišelio pavidalo”.

Sūris – kalnas. Molis su smėliu, apie 6 ha dydžio. 0,5 km į rytus nuo kaimo. „Nuo senų laikų buvo majakas, dabar tik pagrindas likęs (didelis akmuo)”.

Serediškė – ariama žemė. Šlynas, nuokalnėje į Viekšną, pietuose ribojasi su Duobės sklypu. Apie 7 ha dydžio. „Dabar tas sklypas teko Antanui Matulaičiui”.

Sodžiauka – pieva. Molis, dauba. 300 m į rytus nuo kaimo.

Siaurukai – ariama žemė. Molis su smėliu, kalnuota. 7 ha dydžio. 1 km į rytus nuo kaimo. „Dabar teko R.Tamošiūnui”. „Kaimo žemė buvo siaurais rėžiais”.

Teterva – ariama žemė. Molis ir baltžemis, lyguma. Apie 6 ha dydžio. 1 km į pietus nuo kaimo.

Utėliškė – kalnelis. Smėlis, pakiluma tarp arimo ir pievos. Apie 0,5 ha dydžio. 50 m į rytus nuo kaimo. „Dabar teko R.Tamošiūnui. Čia jo sodyba”.

Uitena – ariama žemė. Molis su smėliu, mažoje pakilumoje. 7 ha dydžio. Pietuose ribojasi su Utėliškės kalneliu. „Dabar atiteko Pr. Stanioniui”.

Uitena – bala. Durpynas, apie 0,5 ha dydžio.

Uitena – pieva. Smėlis, lyguma. Apie 0,5 ha dydžio.

Užusienis – ariama žemė. Baltžemis, šiaurinėje pusėje kalniukas. Apie 9 ha dydžio. 1 km į pietus nuo kaimo. „Dabar teko Juozui Bernatoniui”.

Užusienis – pieva. Baltžemis, lyguma. 3 ha dydžio. Į pietus nuo kaimo.

Upiai – pieva. Molis, klonyje su balomis. Apie 4 ha dydžio. 400 m į šiaurę nuo kaimo. „Buvęs didelis klonis upės pavidalo”.

Užgirėlis – kaimas. Kalnuotoje smėlingoje žemėje, ilgis - 1 km, 42 gyventojai.

Viekšna (vietos tarme Viekšnia) – upelis, teka už 1 km į pietus nuo kaimo, prie Sekionių kaimo įteka į Nemuną. „Teka tik palijus”.

Viekšna (vietos tarme Viekšnia) – pieva. Molis su smėliu, tarp kalnų. Apie 3 ha dydžio. Viekšnos upelio klonyje.

Vidulaukis (vietos tarme Vidulaukės) – ariama žemė. Molis su smėliu, lyguma. Apie 20 ha dydžio. 0,5 km į pietryčius nuo kaimo. „Žemė kaimo laukų vidury”.

Vyganios – pieva. Smėlis, klonyje. Apie 5 ha dydžio. 0,5 km į pietvakarius nuo kaimo.

Vyganios – bala. Apie 2 ha dydžio. 0,5 km į vakarus nuo kaimo.

Viešgėlės (vietos tarme Viešgėles) – ariama žemė. Smėlynas, lyguma. Apie 8 ha dydžio. 1 km į pietus nuo kaimo. „Dabar tas sklypas teko Juozui Arcikauskui”.

Viešgėlės (vietos tarme Viešgėles) – pieva. Smėlis, lyguma. Apie 1 ha dydžio.

Viešgėlės (vietos tarme Viešgėles) – miškas. Smėlis, auga jaunos pušaitės. Apie 2 ha dydžio.

Žydiškė – ariama žemė. Molis su smėliu, lyguma. Apie 12 ha dydžio. 1 km į pietus nuo kaimo. „Dabar teko Antanui Arcikauskui”.

Zykapievė – ariama žemė. Baltžemis, apie 5 ha dydžio. 0,5 km į pietus nuo kaimo. „Tas sklypas teko O. Balčiuvienei”. „Tas sklypas buvo Zykaus nuosavybėje, vėliau rusų valdžia priskyrė Užgirėlių kaimui”.

Zykapievė – pieva. Baltžemis, apie 0,5 ha dydžio.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 117-118.
  • Laučkaitė-Surgailienė L., Lukoševičius O. Šv. Jono koplytėlė. Nukentėję paminklai / sudarė ir redagavo M. Skirmantienė, J. Varnauskas. – Vilnius, 1994. – P. 30, 31.
  • Grižienė B. Kunigystės pilnatvė. Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2011.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos