Užtakai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Užtakai (Usztoki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.)
Užtakai I, Užtakai II 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Užtakai (Užtakis, Užtakai I, Užtakai II, Užtakėliai), kaimas Rumšiškių seniūnijoje, 2 km į rytus nuo Rumšiškių, 11 km į vakarus nuo Kaišiadorių, kairėje greitkelio Vilnius-Kaunas pusėje. Per kaimą teka Nedėja.

Užtakuose rasta akmeninio kirvio nuolauža.

Kaimas paminėtas 1892 m. Kauno gubernijos gyvenviečių sąraše. Ilgą laiką buvo žinomi du Užtakų kaimai - Užtakai I ir Užtakai II. Užtakų I kaimas buvo 2,5 km į šiaurę nuo Senųjų Rumšiškių, Užtakų II kaimas - 1,5 km į šiaurės rytus nuo Senųjų Rumšiškių (dabar Rumšiškių miestelio Užtakų gatvė). Užtakų II kaimo rytinė dalis buvo vadinama Užtakėliais. Abu kaimai į vienkiemius išskirstyti 1941 metais. Užtakų I kaime buvo 205,17 ha žemės. Didžiausio sklypo (16,4 ha) savininkai - Andrius ir Marijona Barkauskai. Kaime paplitusios Vilčinsko, Megelinsko, Duboso ir Gago pavardės. Užtakų II kaime tuo metu (1941) buvo 301,99 ha žemės. Kaime buvo 51 žemės sklypo savininkas. Didžiausi sklypai priklausė Klimams (23,67 ha), J. Pūrui (23,54 ha). Kaime paplitusios Sadausko, Litvinsko, Barkausko, Stankevičiaus pavardės.

Tarpukariu iš Užtakų į Braziliją emigravo Jokūbas ir Mikalina Dementavičiai su dviem vaikais, Juozas Stankevičius, Antanas Pūras, Andrius Malinauskas.

1941 m. birželio 26 d. šio kaimo pakraštyje vokiečiai sušaudė (kartu su dviem kareiviais) šio kaimo gyventoją Zigmą Litvinską. 1944 m. priverstiniams darbams į Vokietiją išvežtas J. Gagas. 1945 m. balandžio 15 d. nušautas Rumšiškių valsčiaus vykomojo komiteto pirmininkas Kazys Stankevičius (gimęs Užtakuose). 1945 m. Užtakuose nušauti šio kaimo gyventojai Antanas ir Petras Barkauskai. 1947 m. rugsėjo 6 d. nušautas Užtakų apylinkės tarybos pirmininkas Aleksas Ivanauskas. 1945 m. žuvo partizanas V. Tveraga, 1947 m. - partizanas Jonas Černiauskas-Vaidotas (gimęs 1920 m.). 1945 m. jis subūrė nedidelį (7-10 partizanų) būrį. Vėliau buvo bataliono vadas. 1944-1948 m. įkalinti 7 gyventojai, 1948 m. ištremtas 1 gyventojas, 1949 m. ištremti 8 gyventojai (Suchodolskių ir Černiauskų šeimos). Partizanų rėmėjais buvo šio kaimo gyventojai S. Mileris ir S. Juršė. 1949 m. gruodžio 10 d. įkurtas kolūkis „Naujieji Užtakai“. 1923 m. Užtakio kaime - 63 sodybos, 401 gyventojas. 1947 m. Užtakų I kaime - 41 sodyba, 184 gyventojai, Užtakų II kaime - 37 sodybos, 158 gyventojai. 1971 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku buvo panaikintas Užtakų I kaimas, jo teritorija prijungta prie Rumšiškių miestelio, kadangi jo vietoje įsikūrė dalis perkelto Rumšiškių miestelio (šiuo metu buvusioje kaimavietėje yra miestelio centras). 2000 m. Užtakų kaime buvo 16 sodybų, 25 gyventojai, 2002 m. – 16 sodybų ir 39 gyventojai. Kaime buvo pradinė mokykla, kurioje 1957-1958 mokslo metais mokėsi 29 mokiniai.

Mokytojo Gedimino Lieponio atsiminimuose aprašoma, kaip Užtakų laukuose mokytojo Stasio Tijūnaičio rūpesčiu buvo išsaugoti šimtamečiai ąžuolai: „Pravienos“ kolūkio tuometiniai vadovai pradėjo naikinti laukuose augančius ąžuolus teigdami, kad jie kliudą pravedamai melioracijai, laukų įdirbimui. Mokytojas Stasys Tijūnaitis rašė į įvairias rajono, respublikos įstaigas apie ąžuolų likimą Rumšiškių apylinkėje, neprotingą, neapgalvotą ąžuolų naikinimą. Mokytojas susipyko su rajono, apylinkės, kolūkio vadovais, bet laimėjo“.

Užtakuose 1893 m. lapkričio 14 d. gimė Jonas Vilčinskas - revoliucinio judėjimo dalyvis, komunistas, pogrindininkas. Jo tėvas buvo irgi Jonas Vilčinskas, turėjo 12 ha žemės. 20-metis Vilčinskas 1924-1925 m. gyveno ir dirbo Kaišiadoryse (buvo ištremtas iš Kauno už dalyvavimą gegužės 1-osios demonstracijoje 1924 m.). 1927 m. su žmona ir trim vaikais emigravo į SSRS. Išvykęs iš Lietuvos, pakeičia pavardę – tampa Paškevičiumi. 1927 m. Maskvoje jam gimė jauniausioji duktė. Sušaudytas Maskvoje 1937 m. lapkričio 27 d. kaip kontrrevoliucionierius, Stalino represijų metu. 1957 m. reabilituotas.

Vietovardžiai

Rumšiškių pradžios mokyklos mokytojas Justinas Kalvaitis 1936 m. vasario mėnesį užrašė Užtakų kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Dominas Ulozas, gimęs Rumšiškėse, Jonas Sadauskas ir Ignas Sadauskas, abu gimę Užtakuose.

Adomavičiaus upelis – upelis, vasarą išdžiūsta. Adomavičiaus žemėje.Išteka iš valdiško miško, įteka į Nadieją.

Agurkų raistas – raistas, 2 ha dydžio. Siekia Jono Vilčinsko žemę ir valdišką mišką.

Augusto revas – upelis (revas). Krantai aukšti, priaugę eglių. Iš Užtako balos įteka į Nadieją.

Ąžuolynas – pieva, 5 ha dydžio. Yra ąžuolų. Tarp Pamierkelio ir Pravieniškių kelio.

Beržyno paraistis – raistas, 1 ha dydžio. Priaugę berželių. Barkausko žemėje.

Bobilių takas – takas, einantis iš Užtakų kaimo per Ąžuolyną į Baniškių kaimą.

Bulkiškis – raistas, 1 ha dydžio. Vilčinsko žemėje, vakarinis kraštas siekia valdišką mišką.

Brasta – dirva, 20 ha dydžio. Klimų ir Litvinskų žemė, prie vieškelio į pietryčius. Seniau toje vietoje buvo šlapia pieva ir vasaros metu reikėdavo per ją bristi.

Brastos upelis – upelis, vasarą išdžiūsta. Teka per Brastą.

Degimas – raistas, 3 ha dydžio. Sprangausko žemėje, dalis siekia valdišką mišką.

Degimėlis – kelmynė ant kalnelio, 0,25 ha dydžio. Į šiaurę nuo Tinklaraisčio.

Desentinos – dirbama žemė, 1 ha dydžio. A. Barkausko žemėje, į šiaurę nuo sodybos.

Dirvonėlis – revo krantai. Užima 1 ha. I. Sadausko žemėje, į rytus nuo sodybos.

Duobės – revas (upelis). Išteka iš Milžinų kaimo, įteka į Nadieją (Nedėją) ties Vilčinsku.

Duobrelis - karklynas, užima 0,25 ha. „Duobių krantai, dalis nusileidžia į pakalnę Sadausko žemėje”.

Došiškis – kaimo dalis (2 kiemai), miške prie Pravieniškių kelio.

Išdegos – bala, 0,5 ha dydžio. Černiausko lauke, prie Pravieniškių kelio.

Jankausko pievelė – pieva, 1 ha dydžio. Milerio žemėje, į pietus nuo sodybos apie 150 m.

Janukiškis – raistas, 0,5 ha dydžio. Didesnė dalis Steponavičiaus žemėje; dalis siekia valdišką mišką.

Gumbrinis – dirbama žemė, 0,5 ha dydžio.

Klonis – pieva, vienoj vietoj šlapia – šaltinis. 0,75 ha dydžio. Stankevičiaus žemėje, į vakarus nuo sodybos apie 250 m.

Milžinų kryžkelė – kryžkelė. Milžinų kelio atšaka į Dovainonis ties Sutkaičiu.

Muro raistas – raistas, vasarą išdžiūsta. 0,5 ha dydžio. Megelinsko žemėje, į rytus nuo sodybos apie 100 m.

Nadielas – dirbama žemė, 7 ha dydžio. Valdiška eigulių žemė, viduryje kalnelis, pietuose pieva. Tarp Ulozo ir Sprangausko žemių.

Nadieja – upelis. Teka Užtakų ir Dovainonių kaimų riba. Išteka iš Trakių kaimo raisto, įteka į Pravieną ties Rumšiškėmis.

Nadiejos lieptas – palinkęs per Nadieją ąžuolas. Ties Igno Sadausko žeme.

Padzelė (kirčiuojamas antras skiemuo) – revas. Vasarą sausas. Išteka iš Pabiržio žemės, įteka į Nadieją.

Pamierkelis – kelias. Eina per šiaurinę Užtakų dalį iš Rumšiškių į Pamierio geležinkelio stotį.

Paraistis – šlapia pieva, 0,5 ha dydžio.Pūro žemėje, į vakarus nuo sodybos apie 400 m.

Pašulių kelias – kelias. Iš Rumšiškių per Užtakus į Pašulius.

Raistelis – raistas, 0,5 ha dydžio. Aplink pieva, viduryje šlapia ir apaugę pušaitėmis. Pūro žemėje, į rytus nuo sodybos.

Serbentynas – pieva, 2 ha dydžio. Gago žemėje į rytus nuo sodybos.

Slankius – nuslinkęs molio krantas prie Nadiejos, 1 ha dydžio. Stankevičiaus žemėje.

Skerdimo kelias – kelias iš Rumšiškių į kalną pro Pabiržį.

Skerdimo kalnas – krantas, nuolaidus į Rumšiškių pusę. Prie Skerdimo kelio.

Skynymai – krantai. Sadausko žemėje prie Duobių.

Skynymų kelias – kelias, vedantis pas Stankevičius per Skynymus.

Stadala (kirčiuojamas paskutinis skiemuo) – pieva, 1 ha dydžio. Stankevičiaus žemėje.

Telėdninkas – pieva, 1 ha dydžio. Petro ir Motiejaus Sadauskų žemėje.

Tinklaraistis (kirčiuojamas pirmas skiemuo) – raistas, apaugęs mažais medeliais, 4 ha dydžio. Nuo Sprangausko ir Klimo žemės į šiaurėje. Šiaurėje siekia valdišką mišką.

Užtakai – kaimas. „Užtakų km. anksčiau nebuvę. Visi gyventojai gyvenę Rumšiškės miestelyje ir žeme naudojosi bendrai su Rumšiškėmis. 1865 metais išsiskirstė į vienkiemius ir apsigyveno dabartinėje vietoje. Minima, kad kaimas gavo vardą nuo Užtako balos”.

Užtakas – bala, 3 ha dydžio. „Aplink kalneliai, viduryje žymiai įdubę. Aplink balą pieva”. Tarp Klimų, Sadauskų žemės ir valdiško miško.

Užtako takas - takas. Eina Užtako balos šiaurine puse.

Varyklos – takai kalne. Iš Sadauskų per Nadieją išminti takai.

Žvyrelis - dirbama žemė, 0,5 ha dydžio. Sadausko žemėje į vakarus nuo sodybos apie 400 m.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 228.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos