Uogintai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Uogintai (Oginty) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.)

Uogintai (Ogintai), kaimas Rumšiškių seniūnijoje, 6 km į rytus nuo Rumšiškių, 6 km į vakarus nuo Kaišiadorių. Uogintų ir Kaspariškių kaimų sandūroje auga ąžuolas - gamtos paminklas. Jam apie 200 metų, aukštis 25 m, kamieno apimtis 4,26 m, skersmuo 1,34 m.

Senas ąžuolas Uogintuose. 2007 m. R. Gustaičio nuotr.
Uogintų dvarvietė iš rytų pusės. 2013 m. O. Lukoševičiaus nuotr.
Uogintuose rastas koklio fragmentas su Oginskių (Oginec), Sapiegų (Lis), Tiškevičių (?) herbais, ereliu. 2013 m. N. Adukonienės nuotr.

Kaime rastas akmeninis įtveriamasis kirvis.

1486 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Uogintų dvarą padovanojo Smolensko kunigaikščio Vasilijaus Hbašinos anūkui Dymitrui Ivanovičiui Hlušonokui. Pagal vietovardį (Ogintai) Hlušonoko palikuonys ėmė vadintis Oginskiais. Vėliau Oginskiai įsigijo Kruonio, Strėvininkų dvarus dabartinėje Kaišiadorių rajono teritorijoje bei kitose Lietuvos vietose.

Prie 1863 m. sukilimo buvo prisidėjęs Jemeljanas Urobovskis iš Uogintų dvaro, tuo metu priklausiusio Jonui Kačinskiui. Jis verbavo naujus narius į sukilėlių būrį. 1889 m. Kauno gubernijos žemvaldžių sąraše minimi Uogintų dvaro savininkai Aloyzas, Jonas ir Stanislovas Kačinskiai valdė 156 dešimtines dirbamos žemės, 20 dešimtinių nedirbamos žemės ir 24 dešimtines miško.

Netoli Uogintų buvusioje Ugoniškių pradinėje mokykloje 1923 m. mokytojavęs Lietuvos Steigiamojo Seimo narys Stasys Tijūnaitis apie dvarą rašė: „Tai aplūžęs, apdribęs dvarelis su 118,4 hektarų žemės: vieną dalį valdo Antanas Kačinskas, kitą dalį - našlė Stanislava Kačinskaitė-Labutienė. Kadaise, prieš šimtą metų, Uogintams priklausė 200 hektarų žemės, kurią buvo pirkęs iš Petriškių dvarininko Jancunskio Kačinskų prosenelis Stanislovas Kačinskas. St. Kačinskas paliko penkis sūnus: Adomą, Boleslovą, Napaleoną, Joną ir Stanislovą. Tie paliko vaikus: Adomas - Juozą, Boleslovas dukterį Stanislavą, ištekėjusią už gyd. Labučio, Napaleonas buvo kunigas, klebonavo Vilniuje prie Aušros vartų bažnyčios, mirė Svyruonyse”.

Kovose už Lietuvos nepriklausomybę apie 1920 m. buvo sužeistas savanoris Pranas Labunskas iš Uogintų. 1945 m. įkalintas A. Grebliauskas, 1951 m. ištremti 6 gyventojai (Piliponiai). 1946 m. naktį iš rugpjūčio 27 į 28 d. Uogintų kaime buvo nušauti Kazys Belevičius, Stasys Baibokas ir Viktoras Meilutis. Pastarasis kurį laiką buvo „liaudies gynėjų” būryje, paskui dėl ligos iš jo išstojo ir tris mėnesius dirbo apylinkės tarybos pirmininku.

1923 m. Uogintų (Ogintų) dvare buvo 2 sodybos, 80 gyventojų. 1947 m. Uogintų kaime - 9 sodybos, 36 gyventojai, 1977 m. - 18 šeimų (52 gyventojai), 2000 - 14 sodybų, 36 gyventojai, 2002 m. – 12 sodybų ir 21 gyventojas. Buvusio dvaro pastatų neišliko (sudegė 1944 m.); liko tik seni medžiai - klevai, liepos ir sodo dalis. Matyti buvusio dvaro rūsio pamatų liekanos.

Su Uogintais susijęs garsus mokslininkas Juozas Kačinskis (gimė 1857 m. Kaune, mirė 1932 m. Uogintuose). 1882 m. baigė Peterburgo medicinos-chirurgijos akademiją, Charkove studijavo bakteriologiją, tobulinosi užsienyje. 1919 m. įkūrė Peterburgo veterinarijos ir zootechnikos institutą, buvo jo rektoriumi ir epizootologijos katedros profesoriumi. Grįžęs į Lietuvą (1923) buvo Valstybinės veterinarinės bakteriologijos laboratorijos diagnostikos skyriaus vedėjas. Paskelbė mokslinių straipsnių.

1899 m. lapkričio 3 d. Uogintuose gimė Stasys Grėbliauskas, Antrojo pasaulinio karo sovietinis partizanas. Kilęs iš kumečių. 1936 m. įsijungė į antivalstybinį judėjimą Židikų valsčiuje, platino komunistinę literatūrą. Komunistas nuo 1937 metų. 1940 m. buvo Židikų valsčiaus Žemės ūkio komisijos pirmininkas, paskui dirbo milicijoje ir kooperatyvo valdyboje. 1942 m. įstojo į Raudonosios Armijos 16-ąją lietuviškąją diviziją. 1943 m. rugpjūčio 30 d. pasiųstas į Lietuvą kariavo sovietinių partizanų būryje. 1945-1946 m. dirbo Mažeikių apskrityje komunistinį darbą. Nužudytas su šeima 1946 m. gruodžio 31 d.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 227.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos