Vėtyklė (vėtykla)

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vėtyklė. Kaišiadorių r. Piešė Kristina Tokarevienė.

Vėtyklė (vėtykla) – medinis samtelis grūdams ir miltams semti, vėtyti, valyti. Vėtyklės buvo išskaptuotos iš gluosnio, beržo, ar kitokio medžio. Stengtasi daryti plonomis sienelėmis, kad būtų lengvos, nevargintų rankos. Sienelės į viršų platėja, prie rankenos išpjauta nuožulniai, rečiau statmenai. Rankena eina lygiai su sienelių viršutinėmis briaunomis, kartais jos galas truputėlį pastorinamas. Ji turėjo būti slidi, kad grūdai nuo jos gerai byrėtų. Vėtydavo grūdus kluone, ant grendymo (tako), dažniausiai ūkio šeimininkas.

Rugius ar miežius išvalo su vėtykla, ir kai lieka visokie lengvi daikteliai, juos išmeta (Žasliai). Vėtė su vėtykle – čia pirmas grūdas, čia antras grūdas, o ten ant galo pelai eidavo (Palomenė). Vėtyklė tokia medinė, atsimenu buvo. Ji lenkta, čionai lyg lovelis. Vėtydavo tik tėvelis. Vėtydavo atsisėdęs, ant tokios kaladukės žemos (Žiežmariai).


Šaltiniai

  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 445. Žižliauskaitė L. Tautosaka. Etnografinių daiktų paaiškinimai. 2004 m. L. 6, 20, 29;
  • Lietuvos istorijos instituto Etnografijos skyriaus archyvas. B. 79. Piešiniai įvairiomis temomis. Jiezno, Kaišiadorių ir Vievio r. Piešinius atliko V. Monkevičius. 1958 m. etnografinėje ekspedicijoje medžiagą surinko V. Milius. L. 9.

Literatūra

  • Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 126;
  • Dundulienė P. Žemdirbystė Lietuvoje: nuo seniausių laikų iki 1917 metų // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, t. 5, 1963, p. 227;
  • Merkienė R., Milius V. Žemės ūkio inventorius // Iš Lietuvos kultūros istorijos. T. 10. – Vilnius, 1979. - P. 151-152.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos