Vadų girininkijos vietovardžiai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Vadų girininkijos vietovardžiai

Girininkas Izaokas Čaprockis 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Vadų girininkijos vietovardžius. Pateikėjai - Bolius Drulia ir Motiejus Drulia, gimę Livintuose; Andrius Sidaras, gimęs Mackūnuose; Jonas Cekanavičius, gimęs Dumsiuose.

Alksnynas – miškas. Žema miško vieta, apaugusi juodalksniais. Apie 20 ha dydžio.

Baltosios balos (vietinių žmonių vadinama Baltaisios balos) – bala. Žema vieta. Smėlis su paviršiuje esančiu durpių sluoksniu. Auga žolės. Apie 15 ha dydžio. 500x400 m dydžio.

Baurų degimas (vietinių žmonių vadinamas Baurų degimukas) – miškas. Lygi vieta, drėgnas molis. Apie 4 ha dydžio.

Belieckės pievelė – miškas. Drėgnas molis. „Dabar užaugęs miškas”. Apie 0,5 ha dydžio.

Briedžių raistas – miškas. Žema vieta, durpynas. Auga įvairių veislių medžiai. Apie 10 ha dydžio. „Neišbrendamas raistas, užsilaiko briedžiai”.

Burlokų Želva – santaka - Želvos ir Livintos.

Čiulotas – upelis. Iki 1 m pločio, vasarą išdžiūsta. Įteka į Želvą.

Daržai – miškas. Maži kauburėliai ir nedidelės aikštelės, molėta žemė, auga eglės. 1 km ilgio, 200 m pločio.

Dėlių kalnelis – kalnelis. Smėlėta žemė, auga pušys, viržiai. 3 m aukščio, apie 1 ha dydžio.

Dėlių raistas – miškas. Žema vieta, auga pušys, gailiai. Apie 5 ha dydžio.

Dervynas – raistas. Žema, drėgna vieta. Daugiausia auga juodalksniai. Apie 4 ha dydžio.

Gervės purvelis – ištakas. Žema, šlapia vieta, aplink smėlio dirva. Apie 0,5 ha dydžio. Gišės upelio pradžia.

Gišė – upelis. 1 metro pločio. Pavasarį ir lietui palijus patvinsta, šiaip išdžiūsta. Įteka į Livintos upelį.

Gišė – pieva ir aplinkinis miškas. Drėgna žemė, smėlis. 40 ha dydžio.

Girelė – miškas. Lygi žemė, drėgnas molis. 15 ha dydžio.

Grabuzdinas – miškas. Lygi, šlapia žemė, storas sluoksnis durpių. 2 ha dydžio.

Kaladnikėliai – miškas. Lygi žemė, drėgnas smėlis. Apie 2 ha dydžio.

Kapinėlės – miškas. Sausa žemė, smėlis, storas samanų sluoksnis. Apie 5 ha dydžio.

Kuznios raistas – miškas. Šlapia žemė, storas durpių sluoksnis. Apie 20 ha dydžio.

Koplyčių krantelis – kalnelis. Smėlėta žemė, iš abiejų pusių raistas. 50x300 m dydžio. „Žmonės pasakoja, kad 1863 metų sukilėliai, slėpdamiesi nuo rusų persekiojimo, buvo susispietę apie šį krantelį miškuose, gi šiame krantely buvo pasistatę koplytėlę, kur atlikdavo tikybines apeigas”.

Lauželiai – miškas. Drėgna žemė, smėlis. Apie 2 ha dydžio.

Lieptai – miškas. Juodžemis. Apie 6 ha dydžio.

Livinta – upelis. 3 m pločio. Įteka į Želvą.

Medžiuolitas (dar vadinama Medžiuolės raistas) – miškas. Šlapias smėlis, storas baltų samanų sluoksnis. Apie 80 ha dydžio.

Paromatis – miškas. Lygi žemė, sausi ir šlapi smėlynai. Apie 40 ha dydžio.

Pavasalavė – miškas. Pakrantė prie Vasalavos raisto. Dirvožemis - juodžemis. Apie 2 ha dydžio.

Perčiavietis – miškas. Prie kelio, iš abiejų pusių raistas, žemė smėlėta. Apie 4 ha dydžio.

Pererėžnia – miškas. Lygi žemė, smėlynas. 500x300 m dydžio.

Pitaunikai – miškas. Lygi žemė, smėlynas. Apie 1 ha dydžio. „Kalbama, kad rusų laikais, čia buvo užveistas daigynas, dabar yra jaunas gražus pušynėlis”.

Plotimas – raistas. Šlapia vieta, durpynas, per vidurį teka Livinta. Apie 5 ha dydžio.

Po Vanagu – miškas. Lygi žemė, baltžemis. Apie 20 ha dydžio.

Sidaro Skinymas – miškas. Lygi žemė, drėgnas smėlis. Apie 4 ha dydžio.

Skerdupis – upelis. 1,5 m pločio. Įteka į Livintą. Pradžia Dervino raiste.

Smalininkė – miškas. Lygi žemė, drėgnas smėlis. Apie 5 ha dydžio.

Stalai – miškas. Žemoj vietoj maži kalneliai, juodžemis. Apie 1 ha dydžio.

Stulpai – miškas. Smėlynas prie Jonavos kelio. Apie 6 ha dydžio.

Seni laukai (vietinių žmonių vadinama Starė polė) – miškas. Lygi žemė, smėlynas. Apie 20 ha dydžio.

Už Dirvalakio ant kalnelio – miškas. Iš vienos pusės nedidelė aukštuma, smėlynas. Apie 2 ha dydžio.

Valka – miškas. Šlapia žemė, storas durpių sluoksnis. Apie 5 ha dydžio.

Vasalava (dar vadinama Vasalavos raistas) – miškas. Šlapia, klampi žemė, šlapias smėlis. Apie 5 ha dydžio.

Varpenka – upelis. 2 m pločio, niekad neišdžiūsta ir neužąla. Vandens lygis visada vienodas.

Želva – upelis. 4 m pločio, neišdžiūsta. Pradžia Romatos raiste.

Vadai – eigulio buveinė.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos