Vaicekauskas Vaclovas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Vaicekauskas Vaclovas (slapyvardis Vilkas). (1919 m. Debelių kaime) - partizanas.

Vaclovo ir Domicelės Vaicekauskų šeimoje augo trys vaikai: broliai Vaclovas, Bronius (g. 1921 m.) ir sesuo Bronė (g. 1923 m.). Tėvai turėjo didelį, 50 ha ūkį.

V. Vaicekauskas mokėsi Neprėkštos pradžios mokykloje, dirbo ūkio darbus. Už tai, kad ūkininkavo, vokiečių okupacijos metais buvo atleistas nuo tarnybos.

Pasibaigus karui įsitraukė į partizanų gretas. Iš pradžių priklausė brolio Broniaus būriui. Šiam būriui iširus grįžo namo, tačiau neilgam. 1945 m. sausio mėn. į jų namus užėjo Pranas Petkevičius-Kariūnas ir pakvietė stoti į jo vadovaujamą būrį. Prisijungęs prie partizanų gavo užduotį būti atsakingu už partizanų apsaugą: statė sargybas, rūpinosi saugumu poilsio valandomis. Partizanų vadai pasitikėjo V. Vaicekausku. Jis ne kartą buvo susitikęs su Jonu Misiūnu-Žasliu Velniu, eidavo su užduotimis pas Gegužinės kleboną Steponą Rudžionį-Vėją. Žinojo P. Petkevičiaus-Kariūno, Prano Jaromsko-Perkūno bunkerius. Dalyvavo ne viename mūšyje su okupantu.

1945 m. balandžio mėn. V. Vaicekauskas kartu su P. Petkevičiumi-Kariūnu nuėjo į P. Jaromsko-Perkūno bunkerį Antanaičių miške. Tuo metu miške buvo du bunkeriai ir apie dvidešimt partizanų. Staiga partizanai sužinojo, kad juos supa. Tą kartą sėkmingai prasiveržti pavyko dėl P. Petkevičiaus-Kariūno išmintingo vadovavimo. V. Vaicekauskas susidūrimo metu buvo sunkiai sužeistas. Kovos draugai suprasdami, kad sunku trauktis su sužeistuoju, paguldė jį į griovį, apdėjo žagarais ir pranešė partizanų rėmėjai Uršulei Stanislauskienei. Visgi kareiviai susekė juos abu, suėmė ir daug mušė. Iš pradžių V. Vaicekauskas buvo tardomas Kaišiadoryse, po to išvežtas į Trakų kalėjimą iš kur sugebėjo pabėgti. Vėl sugrįžo į Kaišiadorių apylinkes. Apie V. Vaicekausko sužeidimą buvo pranešta Andriaus Zdanevičiaus-Morkos partizanams. Šie jį atsivežė į Pašulių miškus, pas eigulį, partizanų rėmėją Aleksą Alionį.

Apsistojęs pas A. Alionį V. Vaicekauskas greitai sveiko, tačiau 1945 m. balandžio 12 d. NKVD kareiviai keliais gynybos žiedais apsupo eigulio namus, kuriuose tuo metu ilsėjosi apie dvidešimt partizanų. Prasidėjo susirėmimas. Partizanai mėgino atsitraukti, tačiau priešininkų pajėgos buvo per didelės. Dalis partizanų buvo nukauti, dalis nematydami galimybių pasitraukti nusišovė, keletui pavyko pasitraukti sėkmingai. Iš viso susidūrime žuvo 12 partizanų, tarp kurių buvo būrio vadas A. Zdanevičius–Morka ir namų šeimininkas. Gyvų liudininkų atmintyje išlikęs faktas, kad šių partizanų laidotuvėse viešai dalyvavo apie 200 partizanų. Priešininkų šiame susidūrime buvo nukauta keletą kartų daugiau nei partizanų. V. Vaicekauskas šiose kautynėse buvo naujai sužeistas ir suimtas antrą kartą. Iš pradžių buvo tardomas Kaišiadoryse, vėliau išvežtas į Kauną, dar vėliau į Leningradą.

Po trijų metų, 1948 m. liepos 10 d. sužinojo apie 25 m. lagerio nuosrendį. Kalėjo Krasnojarsko kr., Norilske. 1956 m. paleistas.


Literatūra

  • Abromavičius S., Kasparas K., Trimonienė R. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. - Kaunas: Naujasis lankas, 2007. - P. 84-86, 689.
  • Abromavičius S. Didžioji Kova. - Kaunas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1999. - P. 32–34, 36–39.
  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai: Kaišiadorys (sud. V. Bagdovienė ir kt.). - Kaunas: Neolitas, 2009. - P. 13.
  • Lozoraitis V. Kaišiadoriečių kančių keliai. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 1999. - P. 38.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos