Vaidžionys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vaidžionys (Wojdziany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Vaidžionys ir apylinkės 1932 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Vaidžionys, kaimas Žaslių seniūnijoje, 2,5 km į pietus nuo Žaslių, 11,5 km į rytus nuo Kaišiadorių, dešinėje kelio Žasliai-Žaslių geležinkelio stotis pusėje. Iš kaimo išteka Dunojaus upelis (ilgis 2,3 km), kuris įteka į Žaslių ežerą.

Vaidžionys paminėti 1744 m. Žaslių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. Survelių arba Vaidžionių kaime su 12 sodybų ir 83 gyventojais priklausė Petkaučiznos palivarkui. Kaime taip pat buvo karčema, priklausiusi Žukovskiui, kurioje gyveno 2 asmenų žydo Š. Jochielovičiaus šeima. 1851 m. Vaidžionys priklausė dvarininko Žukovskio Petkaučiznos dvarui. Apie 1860 m. kaime gyveno 98 gyventojai katalikai. 1897 m. - 160 gyventojų ir 82 dešimtinės žemės. 1923 m. - 33 sodybos ir 162 gyventojai. 1931 m. kaime - 20 sodybų ir 214,92 ha žemės. Vaidžionys į vienkiemius išskirstyti 1934 m.; tada kaime buvo 227,8 ha žemės (su pridėtais iš Petkaučiznos dvaro 10,61 ha). Kaimo žemės buvo abiejose kelio Žasliai-Žaslių geležinkelio stotis pusėse. Stambiausio sklypo (14,37 ha) savininkas - S. Krilavičius. Labiausiai paplitusios pavardės - Krilavičius ir Kacevičius. Yra duomenų, kad Antrojo pasaulinio karo metais buvo eksploatuojamas Vaidžionių durpynas, priklausęs Kaišiadorių direkcijai. 1944 m. žuvo geležinkelio darbininkas komjaunuolis K. Krilavičius. Kitas sovietinis aktyvistas B. Krilavičius, gimęs 1924 m., žuvo pokario metais nežinomomis aplinkybėmis. 1945 m. liepos 19 d. partizanai nužudė du gyventojus Kacevičius. 1946 m. žuvo partizanas B. Kacevičius (slapyvardis Obuolys). 1946-1950 m. įkalinti du partizanai iš Vaidžionių. Vienas iš jų - Bronislavas Krilavičius (slapyvardis Liepa) - vienas pirmųjų J. Misiūno (slapyvardis Žalias Velnias) būrio partizanų. 1945-1947 m. įkalinti 9 gyventojai, tarp jų Vaclovas Krilavičius, gimęs 1923 m., žinomas kaip ilgiausiai kalėjęs Kaišiadorių rajono gyventojas. Suimtas 1947 m., buvo kalinamas Taišeto, Karagandos, Mordovijos lageriuose iki pat 1972 metų. 1948 m. į Sibirą ištremtos Janulių, Krilavičių ir Misevičių šeimos (19 asmenų). 1949 m. ištremta Dzedulionių šeima (2 asm.). 1947 m. kaime buvo 34 sodybos, 176 gyventojai, 2000 m. - 22 sodybos, 61 gyventojas. Kaime yra kapinės.

Vietovardžiai

Pajautiškių pradžios mokyklos mokytojas Jurgis Žilinskas 1935 m. rugsėjo mėnesį užrašė Vaidžionių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Jonas Kacevičius, gimęs tame pačiame kaime.

Busilo raistas – pieva. Apaugusi įvairiais lapuočiais. 7 ha dydžio. Rytinėje Vaidžionių pusėje.

Čerebežius – piev. Kupstuotas durpynas, 2 ha dydžio. Rytinėje kaimo pusėje.

Didelis kalnas – pieva. Žvyras, smėlynas, 5 ha dydžio. Vakarinėje kaimo pusėje.

Merevičiaus bala (vietos tarme Merevijčiaus balė) – pelkė. Dumblynas, 0,5 ha dydžio. Vakarinėje kaimo pusėje. „Toje vietoje prigėrė žmogus Merevičius, tačiau kada, žmonės neatmena”.

Maskoliškės – miškelis. Priemolis, priesmėlis, 12 ha dydžio. Rytinėje kaimo pusėje.

Padumsys (Padumsis) – pieva. Durpynas, 7 ha dydžio. Pietinėje kaimo pusėje.

Raistelis („l” tarti kietai) – pieva, Juodžemis, 4 ha dydžio. Šiaurinėje kaimo pusėje.

Rištakas – pieva. Lygi vieta, 7 ha dydžio. Rytinėje kaimo pusėje.

Vilkapė – pieva. Pelkė - klampynė. 1 ha dydžio. „Toje vietoje vilkas papjovė arklį”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 270-271.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos