Valatka Petras

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kun. Petras Valatka 1962 m. LCVA
Kun. Petro Valatkos kapas (kairėje) prie Kietaviškių bažnyčios sienos. 2011 m. R. Gustaičio nuotr.
Kun. Petro Valatkos kapas prie Kietaviškių bažnyčios sienos. 2011 m. R. Gustaičio nuotr.

Valatka Petras (1909 m. balandžio 29 d. Slabados viensėdyje, Lauksodžio parapijoje, Žeimelio valsčiuje, Šiaulių apskrityje – 1994 m. gruodžio 23 d. Kaune, palaidotas Kietaviškių bažnyčios šventoriuje) - kunigas, politinis kalinys, Žaslių vikaras, Paparčių, Palomenės klebonas.

Gimė samdinio šeimoje. Nuo 1918 iki 1923 m. mokėsi Žeimelio pradžios mokykloje, kurią baigęs įstojo mokytis į Žeimelio progimnaziją. Progimnaziją baigė 1928 m. ir įstojo į Linkuvos gimnaziją, kurią baigė 1934 m. Būdamas gimnazistu Linkuvoje (1928 m.), įstojo į skautų ir ateitininkų organizacijas. Nuo 1934 iki 1935 m. mokėsi Telšių dvasinėje seminarijoje, paskui perėjo mokytis į Kauno dvasinę seminariją, kurią baigė 1939 metais. 1939 m. birželio 3 d. Kauno arkivyskupas J. Skvireckas įšventino kunigu. 1946 m. vasario 5 d. areštuotas. Buvo kaltinamas tuo, kad palaikė ryšius su partizanų vadu „Žaliu Velniu“ ir jo pavaduotoju, 1944 m. spalį klausė išpažinties daugiau nei 40-ies partizanų. Paparčių parapijos Krasnasiolkos kaimo gyventojai rusai bandė jį išgelbėti nuo kalėjimo, teigdami, kad Antrojo pasaulinio karo metu buvo įsakymas visas Krasnasiolkos šeimas išvežti darbams į Vokietiją, tačiau jos nebuvo išvežtos tik Valatkos dėka. Tai nepadėjo. 1946 m. liepos 20 d. vykusio MVD karinio tribunolo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 58 straipsnio 12 d. 5 m. laisvės atėmimo. Kartu su juo buvo teisiami Čiobiškio klebonas Liudvikas Puzonas, Musninkų klebonas Alfonsas Ažubalis bei kiti asmenys. Bausmę Valatka atliko 1951 m. Grįžo į Lietuvą ir gyveno Kauno rajono Pažėrų apyl. Pažėrų kaime. Iki 1961 m. kunigavo įvairiose Kauno arkivyskupijos bažnyčiose – Tytuvėnuose, Girdžiuose, Vištytyje, Barzduose, Sudarge, Pažėruose. 1961 m. sugrįžo į Kaišiadorių vyskupiją ir tapo Kruonio klebonu, 1967 m. liepos mėn. perkeltas į Beižionis, o 1978 m. rugsėjį į Kietaviškes. Praleidęs čia šešetą metų, metus pagyveno Žiežmariuose, metus Palomenėje ir 1987 m. balandį vėl nuvažiavo į Beižionis. Mirė Kauno klinikose.

Turinys

Svarbiausi biografijos faktai

1935-1939 m. – Kauno dvasinės seminarijos klierikas

1939-1941 m. – Inturkės vikaras

1940 m. – Musninkų vikaras (5 mėnesius)

1941 m. – Žaslių vikaras

1941-1943 m. – Vilūnų klebonas

1943 m. (ar 1944 m. pradžia) - 1946 – Paparčių klebonas

1946-1951 m. – nuteistasis, Sibire, lageryje

1951-1952 m. – Tytuvėnų (Kelmės r.) altarista

1952-1953 m. – Girdžių (Jurbarko r.) klebonas

1953-1959 m. – Sudargo (Šalių r.) klebonas

1959-1961 – Pažėrų (Kauno r.) klebonas

1961-1967 m. – Kruonio klebonas

1967-1978 m. – Beižonių klebonas

1978-1985 m. – Kietaviškių klebonas

1985-1986 – Žiežmarių altarista

1986-1987 m. – Palomenės klebonas

Nuo 1987 m. – Beižonių klebonas

Nekrologas

„Gimė 1909 m. balandžio 29 d. Šiaurės Lietuvoje, Lausodžio parapijoje (Pakruojo r.), Slabados kaime. Neturtingoje šeimoje augo penki vaikai. Gyvenimas buvo nelengvas. Keturi skyriai Glėbuvos pradžios mokykloje, keturios klasės Žeimelio progimnazijoje, dar dvi klasės (penktoji ir šeštoji) Linkuvos gimnazijoje ir tada – į Telšių kunigų seminariją. Čia praleido trejus metus, išėjo du licėjinius ir filosofinį kursą. Tada, savo globėjo Šimonių klebono kun. J. Martinaičio skatinamas, persikėlė į Kauno kunigų seminariją, kurioje mokėsi ir Panevėžio bei Kaišiadorių vyskupijų klierikai. Iš pradžių buvo įsirašęs į Panevėžio vyskupiją, paskui perėjo į Kaišiadorių. Iš jo asmens byloje esančių dokumentų matyti, kad seminarijoje buvo labai stropus ir pavyzdingas klierikas. 1939 m. pavasarį išlaikė kunigų seminarijoje paskutinius egzaminus ir birželio 3 d. Kauno arkikatedroje iš arkivyskupo Juozapo Skvirecko gavo Kunigystės šventimus – graži svajonė išsipildė! Pirmoji jo kunigiško darbo vieta buvo Inturkė; čia 1939 m. liepą pradėjo dirbti vikaru. 1940 m. rudenį perkeliamas vikaru į Musninkus, o 1941 m. gegužės mėn. – į Žaslius. Tų pačių metų rugpjūčio pabaigoje jau skiriamas klebonu į Vilūnus; ten praleidžia lygiai dvejus metus. 1943 m. rudenį perkeliamas į Paparčius, 1946 m. areštuojamas ir penkeriems metams išvežamas į lagerius. Į Lietuvą sugrįžo tik 1951 m. vasarą, kai Kaišiadorių vyskupiją valdė Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos Valdytojas kan. J. Stankevičius. Iš kalėjimo grįžusį kun. Petrą Valatką pirmiausia jis paskyrė Tytuvėnų bažnyčios altaristu, kitais metais perkėlė į Girdžius, paskui į Vištytį, į Barzdus ir į Sudargą, kuriame kun. Petras išbuvo net iki 1959 m. Tada buvo perkeltas Pažėrus, o 1961 m. sugrįžo į Kaišiadorių vyskupiją ir tapo Kruonio klebonu. 1967 m. liepą buvo perkeltas į Beižionis, o 1978 m. rugsėjį į Kietaviškes. Praleidęs čia šešetą metų, metus pagyveno Žiežmariuse, metus Palomenėje ir 1987 m. balandį vėl nuvažiavo į Beižionis. Čia begyvenant visai suiro ir taip nestipri sveikata, ir 1994 m. gruodžio 23 d. kun. Petras Kauno klinikose mirė. Mirusysis pirmiausia buvo pašarvotas Beižionių bažnyčioje, o gruodžio 26 d. po pamaldų pervežtas į Kietaviškių bažnyčią. Ten gruodžio 27 d. po iškilmingų pamaldų ir palaidotas šventoriuje prie bažnyčios sienos, greta kitų kunigų. Laidotuvių pamaldoms vadovavo ir per mišias pamokslą pasakė Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis. Prie kapo duobės kalbėjo velionio kursinis – Taujėnų klebonas kun. J. Voveris ir pasauliečiai. Pamaldose dalyvavo apie 30 kunigų, keletas klierikų ir gausus būrys parapijiečių.“

Kan. Jonas Mintaučkis. A. A. Kun. Petras Valatka (Kš) (1909-1939-1994) // Katalikų kalendorius žinynas 1996 / sud. S. Puodžiūnienė. – Vilnius: leidykla „Katalikų pasaulis“, 1995. – P. 81, 82.

Šaltiniai

  • Lietuvos ypatingasis archyvas. F. K-1. Ap. 58. B. P-15854. Baudžiamoji byla. T. 2. L. 8. Asmens kratos protokolas. 1946 m. vasario 5 d.; L. 18. Petro Valatkos apklausos protokolas. Vilnius, 1946 m. vasario 11 d.; L. 142, 143. Avdejaus Murnikovo apklausos protokolas. 1946 m. balandžio 27 d.; L. 145, 146. Larijono Murnikovo apklausos protokolas. 1946 m. balandžio 27 d.; L. 150. Murnikovo Fedoro pareiškimas. 1946 m. vasario 15 d.; L. 151. Fedoro Murnikovo apklausos protokolas. 1946 m. balandžio 27 d.; L. 220-222. Nuosprendis. 1946 m. liepos 20 d.; L. 277. Petro Valatkos pareiškimas Lietuvos TSR generaliniam prokurorui Galinaičiui. 1959 m. birželio 22 d.; L. 280-1. Petro Valatkos pasas, išduotas 1929 m. liepos 30 d. Žeimelio valsčiaus valdybos; L. 280-4. Gimino metrikų išrašas. 1941 m. vasario 21 d.
  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas. F. R-181. Ap. 7. B. 12 . Vokas Nr. 17. L. 1, 2. Įskaitos kortelė; L. 3. Autobiografija. 1966 m. spalio 30 d.

Literatūra

  • Kiškis S. Kristaus pašauktieji. - Kaišiadorys: Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla, 1996. - P. 298-299 (biografijos autorius kan. Jonas Mintaučkis).

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos