Valavičius Vincentas
Valavičius Vincentas (1858 m. rugpjūčio 17 d. – 1939 m. vasario 24 d., palaidotas Palomenės bažnyčios šventoriuje) - kunigas, Palomenės klebonas.
Kilęs iš senųjų lietuvių bajorų giminės, kuri buvo išlaikiusi lietuvių kalbą. 21 metų Vincą tėvas nuvežė į Vilniaus kunigų seminariją. Po 5 metų jis jau kunigas.
Kunigavimo vietos
1884-1885 m. - Nočios vikaras
1886 m. - Valkininkų vikaras pas rašytoją ir poetą kun. Silvestrą Gimžauską.
1886-1910 m. - Varėnos klebonas.
1910-1912 m. - Alovės klebonas.
1912-1914 m. - Musninkų klebonas.
1914-1922 m. - Kazokiškių klebonas.
1922-1939 m. - Palomenės klebonas.
Visas jo gyvenimas buvo tylus, ramus, rimtas, bažnytinis. Jis mėgo pamaldas, rimtį, švarą ir gėles. Kalbėjo kaimo žmonėms suprantamais žodžiais - „griekas“, „žyvatas“, „pekla“, „pakūta“. Kokių nors sukrėtimų, ypatingų įvykių ar nelaimių nepatyrė. Nepataikavo ir caro valdžiai: neaukojo Muravjovo paminklui Varėnoje, buvo laikomas „nepatikimu“.
1926 m. vysk. Juozapas Kukta paskyrė kun. V. Valavičių Palomenės klebonu ir katedros nuodėmklausiu. 1931 m. jis surengė Palomenėje kun. Bronislovui Novelskiui primicijas.
1934 m. per Šv. Mykolo atlaidus Palomenėje atšventė savo kunigystės 50 metų jubiliejų. Dalyvavo vysk. Juozapas Kukta, kanauninkai, kunigai.
Nuo 1937 m. turėjo vikarą vilnietį tremtinį kun. Joną Tutiną. Pagaliau 1939 m. vasario 24 d. senelis kunigas mirė visai nesirgęs. Iš Rygos atvažiavo pusbrolis kun. Juozapas Valavičius.
Literatūra
- Kiškis S. Kristaus pašauktieji. - Kaišiadorys: Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla, 1996. - P. 66-67.
