Valkakiemis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Valkakiemis (Wołkokiemia) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Valkakiemis (Vilkakiemis), kaimas Žaslių seniūnijoje, 7 km į šiaurę nuo Žaslių, 14 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Šiaurėje ribojasi su Gamantos upeliu, į kurį įteka kaime prasidedantis Slajos upelis (ilgis 1,4 km). Valakakiemis minimas 1590 m. S. Novickio ir F. Tolvaišos ginče dėl žemės. 1830 m. Valkakiemyje buvo 5 sodybos, 59 gyventojai katalikai, apie 1860 m. - 74 gyventojai katalikai. 1865 m. Valkakiemis priklausė dvarininkų Pomernackių Samaliavos dvarui. 1893 m. kaime buvo 8 sodybos ir 118 gyventojų (112 katalikų, 6 žydai). 1897 m. gyveno 155 gyventojai ir buvo 109 dešimtinės žemės. Apie 1898 m. daraktoriauti pradėjo Malvina Virbalaitė (žmonių vadinta Genovaite Šarkyte) iš Valkakiemio, gimusi apie 1883 m.. Ji taip pat buvo ir knygnešė. Pramokusi lietuviškai skaityti ir rašyti, to paties mokė ir Valakiemio bei Mikalaučiškių kaimų vaikus. Turėdavo iki 35 mokinių. Už mokymą gaudavo maisto. Palaikė ryšius su Žaslių klebonu kunigu K. Kibeliu, kuris ją aprūpindavo knygomis. Policijai susekus mokyklą, buvo suimta, sumušta ir nubausta. Po lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo dirbo iki I pasaulinio karo. I pasaulinio karo metu (1915) iš 30 Valkakiemio sodybų liko viena: kitos sudegė. 1923 m. kaime - 27 sodybos ir 114 gyventojų. Į vienkiemius išskirstytas 1929 metais. 1931 m. kaime - 33 sodybos ir 258,04 ha III rūšies žemės. 1946 m. dvidešimt keturi Kaišiadorių NKVD-istai Šilonių miške užpuolė partizanų žeminę. Žuvo 3 partizanai, tarp jų - Kavaliauskas iš Valakakiemio. Dar iš šio kaimo partizanavo V.Rasimavičius (slapyvardis Beržas). Kovojo „Žaibo“ būryje iki 1947 metų. 1945-1946 m. įkalinti partizanų ryšininkai P. Stankevičiūtė-Levickienė ir A. Mikalauskas. Partizanus rėmė Jono ir Stasės Paškauskų 5 asmenų šeima. 1945-1946 m. įkalinti 3 gyventojai, 1949 m. ištremti 3 Mikalauskų šeimos asmenys. 1950 m. kaime buvo 30 sodybų, 2000 m. - 4 sodybos, 6 gyventojai.

Iš Valkakiemio kilęs agrarinių mokslų dr. Balys Karalius (gimęs 1931 m.). Yra kelių mokslinių knygų bei brošiūrų autorius. 1995 m. Kosto Bareikio slapyvardžiu išleido knygelę vaikams „Zuikučio ir ežiuko nuotykiai“, 1996 m. eilėraščių rinkinį „Eiliuota proza apie meilę, draugus ir priešus“.

Vietovardžiai

Gečionių pradžios mokyklos mokytojas Julius Perednis 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Valkakiemio kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Bronius Rasimavičius, gimęs Ruklos kaime.

Čviortkos – ariama žemė. Juodžemis su moliu, lygi vieta. Apie 1 ha dydžio. Valkakiemio kaimo vakarinėje pusėje. „Kiekvienam valakui teko po 1/4 dešimtinę žemės”.

Eglynas – ariama žemė. Priemolis, pakili vieta. 10 ha dydžio. 0,5 km nuo Rudžių kaimo į rytus. „Dabar įsikūrė Lekavičius Martynas”.

Karčema (vietos tarme Karčma) – pieva. Šlyno žemė, ant kalnelio. 0,5 ha dydžio. Apie 300 m nuo Valkakiemio kaimo į pietus.

Kelelis (vietos tarme Kelalis) – takas. Iš Valkakiemio į Servitutinį mišką.

Kuleška – ariama žemė. Šlyno žemė, žema vieta. Apie 1 ha dydžio. 0,25 km nuo Valkakiemio kaimo į pietus. „Anksčiau gyveno Kuleškienė”.

Paberžinys (vietos tarme Paberžyne) – krūmais apaugusi pieva. Priemolis, lygi vieta. Apie 10 ha dydžio. 0,5 km į Kapciškių kaimo pusę. „Dabar atiteko Karaliui Mikui“.

Pamurausku – ariama žemė. Trikampis laukas. Valkakiemio kaimo laukų galai į rytus.

Pagamantys (vietos žmonės sako Pagamontys) – pieva. Molis su juodžemiu, viduryje - bala. Apie 10 ha dydžio. Prie Gamantos upelio, Gečionių dvaro link. „Įsikūrė Cvilikas ir Stankevičius“.

Paliūnai (Paliunai) – ganyklos. Priemolis, viduryje - pelkė. 0,5 km į rytus, į Rudžių kaimo pusę. Pieva – pieva. Tarp kalnelių, apie 1 ha dydžio. „Seniau buvęs ežeras“.

Raskaučizna – pieva. Aplink pieva, vidury - bala. Apie 2 ha dydžio.

Raistelis – durpynas. Žema vieta. Apie 0,25 ha dydžio.

Vyšniokas (Višniokas) – kalnelis. Smėlėta žemė, apie 0,1 ha dydžio. Valkakiemio kaimavietėje.

Velnių balelė (Velnių balala) – raistelis. Durpinė žemė, apie 0,5 ha dydžio. Prie Bertašiūnų kaimo žemės į vakarus.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 271-272.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos