Vareikonys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vareikonys (Warejkany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Vareikonys, kaimas Paparčių seniūnijoje, 2,5 km į pietus nuo Paparčių, 18 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Per Vareikonis teka Neries intakas Žiežmara, į kurią šiame kaime įteka Grūšpelis ir Trumpis.

Turinys

Istorija

Vietovardis asmenvardinės kilmės: Paparčių parapijos krikšto metrikuose 1676 m. buvo įrašyta Vareikonio pavardė. Ten pat 1662 m. minimas ir Vareikonių kaimas. Kaip įrodymą, kad dar akmens amžiuje Vareikonių apylinkėse gyveno žmonės, 1967 m. kraštotyrininkas A. Nezabitauskas mini čia rastus akmeninius kirvius. 1590 m. Vareikonys prirašyti Bekštonių kuopinio susirinkimo centrui. 1627 m. Vareikonių kaimas su 12 valakų žemės ir 29 valstiečių šeimomis bei vienu totoriumi valakininku Selimu priklausė Mikalojaus Kiškos valdomam Paparčių dvarui. Kaime tuo metu veikė 2 karčemos. 1649 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas Stanisovas Beinartas Paparčių dvarą ir dvarui priklausiusius Vareikonis užrašė dominikonams. 1795 m. kaime 16-oje sodybų gyveno 105 gyventojai. 1820 m. čia gyveno 17 šeimų, daugiausia - Peredniai. 1830 m. - 16 sodybų ir 138 gyventojai. 1831 m. sukilimo metu, balandžio - gegužės mėnesiais, kaime nakvodavo sukilėlių pėstininkai, o birželio 13 d. siautėjo caro kazokai. 1853 m. buvo 16 sodybų ir 131 gyventojas katalikas. 1859 - 360,16 dešimtinės žemės ir 16 sklypų, 1866 m. - 363,83 dešimtinės žemės ir 17 sklypų savininkų valstybinių valstiečių. Kaimas tuo metu priklausė valstybiniam Paparčių dvarui. 1875 m. - 16 sodybų ir 154 gyventojai (146 katalikai ir 8 žydai). Tuo metu minimas vandens malūnas prie patvenkto Žiežmaros upelio, veikęs iki 1965 m. 1897 m. - 204 gyventojai ir 353 dešimtinės žemės.

Kaime buvo palaidoti keturi Pirmojo pasaulinio karo metu žuvę kareiviai. Jų palaidojimo vieta nežinoma. 1923 m. buvo 40 sodybų ir 203 gyventojai, 1927 m. - 39 katalikų šeimos (202 gyventojai), daugiausia - Peredniai ir Dzedulioniai. 1931 m. Vareikonyse - 45 sodybos ir 399,2 ha žemės. 1932 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius. 1937 m. gyventojų katalikų skaičius sumažėjo iki 184. 1944-1945 m. žuvo 6 partizanai Antanas, Bolius, Bronius, Jonas, Kazys ir Pranas Peredniai iš Vareikonių. 5 iš jų palaidoti Paparčių kapinėse, Jono kapas nežinomas. 1945 m. Gilučių kaime žuvo „liaudies gynėjas“ M. Dzedulionis, kilęs iš Vareikonių. 1947 m. - 49 sodybos ir 194 gyventojai. 1947 m. įkalintas partizanas J. Naidzinavičius. 1948 ištremti 2 gyventojai(Naidzinavičiai), 1949 m. - 3 gyventojai (Sakalinskai), 1951 m. - 6 asmenų Perednių šeima.

1995 m. liepos 25 d. Paparčių parapijos administratorius kunigas Vidas Bernardas Sajeta kaime pašventino kryžių (padarytą E. Perednio kartu su sūnumi) 6 partizanų Perednių atminimui.

2000 m. kaime - 16 sodybų ir 37 gyventojais. Šiuo metu Vareikonyse (Burbiškėse) žinomos dvejos neveikiančios kapinės be laidojimo žymių. Vienos vadinamos Prancūzkapiais. Apie kažkurias iš jų buvo užsiminta dar 1777 m. rašytiniame šaltinyje.

Slapta mokykla

XIX a. pabaigoje J. Perednis, vėliau - V. Perednis kaimo vaikus slapta mokė lenkiškai. Pastarąją „mokyklėlę“ išėjo būsima daraktorė K. Petkevičiūtė, kurią prisimena P. Petkevičius, kilęs iš Vareikonių:

„Daraktorė K. Petkevičiūtė gimė 1894 m. Vareikonių k. vidutinių ūkininkų Kotrynos ir Jokūbo Petkevičių šeimoje. Skaityti ir rašyti ją pramokė motina, kuri spaudos draudimo metais savo pirkioje slapta mokė kaimo vaikus. Be to, šalia mūsų gyveno kaimynas Liudvikas Perednis, šviesus ano laikmečio žmogus, leidęs savo vaikus į Paparčių „učiliščią“. Vienas jo vaikų, Vincas, gerokai prasilavinęs, savo namuose mokė ir K. Petkevičiūtę. L. Perednio namuose visada buvo draudžiamų laikraščių, knygelių, kurias nuo caro žandarų slėpė kamine ir platino kaimynų tarpe. Tas knygeles skaitė ir iš jų lavinosi teta Katriukė. Kiek žinau iš jos pasakojimų, tai ji carinės priespaudos ir kaizerinės Vokietijos okupacijos metais mokė vaikus Paparčių apylinkės kaimuose: Naravuose, Pakalniškiuose, Mičiūnuose, Budeliuose. Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais teta Katriukė mokė ir mūsų, Vareikonių kaimo, kai kurių gyventojų vaikus. Mokė skaityti, truputį rašyti ir tikybos dalykų”.

Vietovardžiai

Dainavos pradžios mokyklos mokytoja Apolionija Plikšnienė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Vareikonių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Augustas Perėdnė, gimęs tame pačiame kaime.

Audrumiškės – pieva. 2 ha dydžio. Į vakarus nuo Vareikonių kaimo.

Grušpelis – upelis. Išteka iš Lugos ir įteka į Žiežmarą.

Galaprudis – pieva ir alksnynas. 8 ha dydžio. Į šiaurę nuo Vareikonių kaimo.

Grova – ravas ir barsuko urvas . 12x6 m dydžio. Į šiaurę nuo Vareikonių kaimo.

Kalnas – kalnas. 2 ha dydžio. Į šiaurę nuo Vareikonių kaimo. „Tas kalnas apaugęs samanomis”.

Kalnelis – kalnelis, 0,5 ha dydžio. Vareikonių laukų šiaurinėje pusėje. „Žmonės pasakoja, kad naktimis išbėga iš ten ugnelė”.

Kapinėlės – kalnas. 0,5 ha dydžio. Vareikonių laukų vakarinėje pusėje.

Lūgas – bala ir pieva. 1 ha dydžio. Į vakarus nuo Vareikonių kaimo.

Marka – pieva. 2 ha dydžio. Į šiaurę nuo Vareikonių kaimo, ribojasi su Žiežmara.

Raistas – pieva. 40 ha dydžio. Į pietus nuo Vareikonių kaimo.

Rapėjos – dirbama žemė, balos ir kupstynai. 36 ha dydžio. Į šiaurę nuo Vareikonių kaimo.

Šlapės – pieva. 3 ha dydžio. Į vakarus nuo Vareikonių kaimo.

Talkinykė – pieva. 3 ha dydžio. Į rytus nuo Vareikonių kaimo.

Trumpis – upelis. Išteka iš Bekštonių kaimo ir įteka į Žiežmarą. „Vasarą išdžiūsta”.

Užugajas – 6 ha eglynas pietų link.

Vareikonis – kaimas. Žemė įvairių rūšių. 380 ha žemės, 39 gyventojai. „Vareikonių kaimas išskirstytas į vienk. 1932 m.”.

Valkos – pieva, ganykla. 11 ha dydžio. Į rytus nuo Vareikonių kaimo.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 196-197.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos