Varkalės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Varkalės, kaimas – Nemaitonių seniūnijos centras, 18,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Vakaruose ribojasi su Varkalių mišku.

Turinys

Akmenys - gamtos paminklai

Varkalėse yra 4 akmenys - saugomi kraštovaizdžio objektai. Dar vienas akmuo yra Varkalių miške. Varkalių I akmens aukštis - 170 cm, plotis - 245 cm, ilgis - 386 cm. Tai trečias pagal tūrį akmuo rajone. Įdomus Varkalių II akmens paviršiaus raštas ir pati forma. Jo aukštis - 195 cm, ilgis - 210 cm, plotis - 150 cm. Šalia šio akmens guli Varkalių III akmuo. Jo aukštis - 165 cm, ilgis - 282 cm, plotis - 264 cm. Du pastarieji akmenys atvilkti melioratorių. Varkalių miško akmens aukštis - 212 cm, plotis - 280 cm, ilgis - 300 cm.

Istorija

Varkalės minimos 1567 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pašauktinių sąrašuose. 1597 m. kaime - 18 sodybų ir 20 valakų žemės. 1744 m. Užuguosčio parapijos gyvenviečių sąraše minimas Varkalių kaimas. 1795 m. Varkalių kaimas su 17 sodybų ir 100 gyventojų priklausė Semeliškių seniūnijai. Apie 1860 m. kaime gyveno 208 gyventojai katalikai. 1892 m. buvo 10 sodybų, 172 gyventojai katalikai, 1923 m. - 44 sodybos, 206 gyventojai, 1931 m. - 49 sodybos, 415,15 ha žemės. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1934 m. Iš Jaurų miško sklypo pridėjus 9,31 ha, susidarė 436,45 ha žemės. Didžiausias sklypas (35,22 ha) priklausė Pašvenskams. Kaime paplitusios Pašvensko, Banevičiaus, Jodonio, Lazausko pavardės.

1919-1920 m. kovose už Lietuvos nepriklausomybę buvo sužeistas Mykolas Banevičius iš Varkalių. 1949 m. balandžio 14 d. Emilijos Kirevičienės name buvo apsupti ir nesutikę pasiduoti žuvo 3 partizanai iš Kruonio valsčiaus: paskutinis 3-iojo bataliono vadas Vincas Balčiūnas - slapyvardis Jupiteris (gimęs 1920 m. Kazokuose), jo kaimynai Kazys Bumbulis - slapyvardis Tigras (gimęs 1917 m.) ir Pranas Mitkus - slapyvardis Pavasaris (gimęs 1924 m.). Jų žuvimo vietoje pastatytas kryžius.

Pokario metais buvo nušauti Varkalių gyventojai J. Sodonis ir J. Jodonis su žmona. 1947 m. žuvo 1 partizanas, kilęs iš Varkalių (J. Jodonis). 1948 m. įkalintas partizanas S. Jodonis. 1944-1949 m. įkalinta 11 gyventojų 1948 m. ištremti Pašvenskai (2 asmenys), 1951 m. ištremta J. Abromaitytė. 1947 m. kaime buvo 44 sodybos, 386 gyventojai, 1959 m. - 193 gyventojai, 1970 m. - 164 gyventojai, 2000 m. - 59 sodybos, 120 gyventojų.

Kaime buvo mokykla. 1941 m. prie šios mokyklos įsteigti suaugusiųjų mokymo kursai. 1945-1946 mokslo metais Varkalių mokykloje mokėsi 45 mokiniai.

Vietovardžiai

Ringailių pradžios mokyklos mokytojas Petras Kursevičius 1935 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais užrašė Varkalių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Aleksas Banevičius, Kazys Gustas, Juozas Juodonis, Al. Pašvenskas - visi gimę Varkalių kaime.

Apie kaimą užrašė: „Baudžiavą ėjo į Semiliškių dv. 40-50 mt. atgal buvo didelis gaisras, kurio metu išdegė pusė kaimo. 1933 m. kaimas išskirstytas”.

Adomo raistas – raistas. Pailgas, juodžemis, smėlis. Iš trijų pusių apsuptas kalnelių. 3 ha dydžio. Prie Žiežmarių ir Kalvių bažnytkaimio kelių susikirtimo. „Savininko vardas. Prie pat jo Prancūzų kalnelis. Sako, palaidotas prancūzas”. Vardo kilmės paaiškinimas: „Nuo buvusio sav. Adomo. Raistas buvo prie pat kaimo. Tai kaip pasirodydavo koks nepažįstamas žmogus, policininkas ar kit., tai Adomas tam raiste pasislėpdavo”.

Aklaežeris – raistas, revas. Durpynas, 4 ha dydžio. Jis priklauso R. Pašvenskui, Kasilauskui, Simui Banevičiui ir Lazauskui. „Jame yra revas, kuriuo, sakoma, išėjęs Matonių ežeras”. „Jame ir dabar yra neužšalęs šaltinis, akla akis”.

Anioniškė – kalnas. Apvalus, molis, smėlis. 6 ha dydžio, 40 m aukščio. Prie Ringailių-Kruonio kelio.

Anioniškė – pieva. Lygi, aplinkui kalneliai, molis. 1 ha dydžio. „Į ją sueina du revai: Anioniškio ir Kazimierskos”.

Anioniškė – revas. Jaurinis dirvožemis, molis. 50 m ilgio, 20 m pločio ir 15 m gylio. Prie Ringailių-Kruonio kelio. Jame yra sūrus šaltinis.

Andriaus kalnas (vietinių žmonių vadinamas Andrio kalnas) – kalnas. Molis. 1,5 ha dydžio. Prie Stravininkų miško. „Gavęs pavadinimą nuo savininko Andriaus”.

Aukštakalnis – kalnas ir raistas. Iš vienos pusės nuolaidus, žvyras ir molis. Užima 1 ha, 8 m aukščio. Prie Žiežmarių-Užuguosčio kelio. „Daug yra lapės urvų. Prie jo yra Aukštakalnio raistas”.

Asiūklė – raistas. Pailgas, tarp kalnų. 2 ha dydžio. Prie Kruonio kelio. „Juo eina du Asiūklės revai. Yra šaltiniai”.

Atžalynas (vietos žmonės vadina Atažalynas) – raistas, pieva. Akmenynas, aplink smėlis. 30x60 m dydžio. Prie Žiežmarių kelio. „Augo žilvičių, karklų atžalos”.

Barboriškėlė („l” tariama kietai) – pieva. Aplink kalneliai, smėlis, 0,5 ha dydžio. Į vakarus nuo Kruonio kelio.

Bluoksninė – raistas. Pieva, tarp kalnų, smėlis. 0,7 ha dydžio. Prie Žiežmarių kelio. „Augo verbos - kadugiai”.

Bučionių kalnas – pieva, kalnas. Smėlis, juodžemis. Į vakarus nuo Stravininkų miško.

Būdų raistas – raistas. Baltžemis. 0,5 ha dydžio. Į rytus nuo Stravininkų miško. „Kitas Būdų r. [raistas] 2 ha yra kiek toliau nuo miško”.

Čiurkinų kalnas – kalnas. Iš šiaurės pusės status, žvyras. 2 ha dydžio, 30 m aukščio. Prie pat Kruonio kelio. „Buv. savininko pavardė”.

Diediškė – kalnelis. Žvyras. Užima 0,5 ha, 9 m aukščio. 60 m link Kruonio kelio. „Viršukalnėj yra 2 m3 akmuo panašus į diedą”.

Ilgasis raistas (vietos žmonės vadina Ilgajis raistas) – raistas. Pailgos formos, žvyras. 20x90 m dydžio. Vidulauky, prie Atažalyno raisto.

Jaurelė – miškas. Panašus į batą. Jaurinis dirvožemis. 8 ha dydžio. Prie Stravininkų miško. Anksčiau buvo valdžios. „Dalis Stravininkų valdiško miško”. Pavadinta „nuo žemės rūšies”.

Judiškių kalnas – kalnas ir pieva. Baltžemis, akmenynas. Kalnas 2 ha dydžio, pieva - 8 ha dydžio. Prie Beižonių-Semeliškių kelio, 30 m į rytus.

Kacilauskų revas – revas, raistas. Juodžemis. 4 ha dydžio. Prie pat kaimo daržų. „Nuo buv. savin. Kacilausko pavardės”.

Kapanicos – pieva. Pailga, iš šiaurės ir vakarų kalneliai, molis, juodžemis. 3 ha dydžio. Prie [[Kruonis|Kruonio] kelio į Mičiūnų pusę. „Buvo seniau kast. griovis, nuo to kilęs ir vard.”. „Taip vadina kastą revą, kuris ėjo per tas pievas”.

Kazimierskos revas – revas. 150x20x22 m dydžio. Eina nuo Aklažerio į Matonių ežerą, pro Anioniškę. „Jame užsimušė, krisdamas nuo arklio koks tai Kazimieras”.

Kupstynas – raistas. Baltžemis. 70x50 m dydžio. Prie Matoniškių raisto, Čiurkino lauke. „Daug kupstų”.

Lapių liūnas – pelkė, liūnas. Juodžemis. 0,5 ha dydžio. Prie Stravininkų miško, į Mičiūnų pusę. „Yra revelis. Prasideda upelis Suotaka, bet teka kitam km.”. „Arti Lapių urvų kalno”.

Lapių urvai – kalnelis. Smėlis, juodžemis. 30 kvadratinių metrų dydžio, 10 m aukščio. Prie Stravininkų miško. Vardas kilo „nuo lapių”.

Matoniškių raistas – raistas. Žvyras, į miško pusę juodžemis. 0,5 ha dydžio. Vidulauky. Vardas kilo nuo gyventojo pavardės: „Gyveno Matonis”.

Mickonių raistas – raistas. Durpynas. 4 ha dydžio. Prie Stravininkų miško. „Seniau, pasakojama, vaidenosi, pabaido arklius”.

Plačios obelies raistas – raistas. Baltžemis, molis. 0,4 ha dydžio. Netoli Adomo raisto, Juozo Juodonio lauke. „Augo plati, didelė obelis”.

Stūprelė („l” tariama kietai) – kalnelis. Smėlis, žvyras. 4 arų dydžio, 7 m aukščio. Prie Žiežmarių-Užuguosčio kelio.

Slampakalnis – kalnas. Prie Kruonio kelio. „Iš žiemių Slampakalnio raistas, o iš vakarų Kapanicos revas”.

Smalinyčios kalnas – kalnelis. Jaurinis dirvožemis, juodas molis. 1 ha dydžio. Prie Kruonio kelio. „Juoda lipni žemė - molis, kaip smala”. Vardas - „nuo žemės spalvos”.

Skersinio raistas – raistas. Aplink smėlis. 1 ha dydžio. Prie Žiežmarių kelio. „Ėjo skersai šniūrai”.

Skrebutis – raistas. Aplink molis, smėlis. 1,5 ha dydžio. Prie Kruonio kelio.

Stulgis – akmuo. Panašus į kūgį, lygus. 4 kubinių metrų dydžio. Prie Plačios obels, Juozo Juodonio lauke.

Šlyninė – pieva. Šlynas, jaurinis dirvožemis, 0,6 ha dydžio. Prie Jaurelės miško. Vardas „Nuo žemės rūšies”.

Tartautiškė – kalnas. Pailgas, smėlis. 15 m aukščio, 60 m ilgio. Prie Žiežmarių-Užuguosčio kelio.

Telėtnykėlis – kalnelis ir pieva. Daug akmenų, žvyras. 25x80 m. Prie Atažalyno ir Judiškių raistų. „Yra šaltinėlis”. „Daržas, kuriame teliukai ganosi, arba gera pieva”.

Užbaliai – bala, molis. Į pietus nuo Ringailių kelio. „Už raistų, balų”.

Žirgakmenis – akmuo. Panašus į trobelę. 10 kubinių metrų dydžio. Prie Aukštakalnio. „Vaikai, pasisėdę plytą, nučiuožia nuo „stogo””. „Juo čiuožia - jodo vaikai, kaip žirgu”.

Žvėrinčiaus raistas (vietinių žmonių vadinamas Žvėrinčio raistas) – raistas. Žvyras. 1,5 ha dydžio. Prie Žiežmarių kelio. „Pasakojama, aplink buvo miškai ir daug žvėrių“.

Žvergždė – kalnas. Žvyras, jaurinis dirvožemis. 2 ha dydžio, 20 m aukščio. Prie kelio, einančio nuo Aklažerio į kaimą. „Į vakarų pusę toli nuo jo matyti. Jėzno bažnyčios stogas“. Vardas kilo nuo to, kad „daug žvirgždų“.

Filmas „Gegužinės pamaldos Varkalėse“

Kaišiadorių muziejaus YouTube paskyroje – filmas apie gegužinės pamaldas (“majavas”) Varkalių kaime. Varkalių kaimo gyventoją Emiliją Gustienę kalbino Gintarė Daunoraitė.

http://www.youtube.com/watch?v=PsvqEvihvbU&feature=plcp

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 133.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos