Varkališkės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Varkališkės (Warkaliszki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Varkališkės ir apylinkės 1928 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Varkališkės, kaimas Kruonio seniūnijoje, 4 km į vakarus nuo Kruonio, 18,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Kaime yra Vikabalio ežeras (plotas 1,75 ha). Į vakarus nuo kaimo yra Varkališkių miškas. Šiame miške auga 3 pušys - saugomos kaip rajono gamtinio kraštovaizdžio objektai.

Turinys

Varkališkių pušys

Pirmai pušiai apie 190 metų. Jos aukštis - 31 m, kamieno skersmuo - 98 cm. Pagal aukštį šis medis yra ketvirtas tarp šalyje saugomų pušų. Antrosios pušies aukštis - 22 m, kamieno skersmuo - 105 cm. Amžius apie 160 metų. Trečioji Varkališkių miško pušis yra antra rajone ir trečia visoje Lietuvoje pagal kamieno storį. Jos aukštis - 26 m, skersmuo - net 134 cm. Amžius - per 220 m. Visos pušys auga greta.


Varkališkių I piliakalnis

Pirmasis piliakalnis su priešpiliu yra šalia buvusio Juodkošių kaimo, į šiaurės rytus nuo Lapainios žiočių. Tai nupjauto kūgio formos kalva ant ožnugario, įsiterpusio į Nemuno slėnį. Viršuje piliakalnis su apie 20 m skersmens aikštele kiek iškiliu viduriu. Šiauriniai ir pietiniai šlaitai statūs, apie 40 m aukščio, vakariniai ir rytiniai nuolaidesni, su pylimais. Rytinis šlaitas žemiausias, tik 12 m aukščio. Toliau į rytus tęsiasi žemesnė kalvos dalis, kuri jungiasi su aukštuma slėnio krašte. Už 120 m į rytus nuo piliakalnio ant jos yra apie 4 m aukštesnė už likusią dalį 10x15 m dydžio aikštelė - priešpilis. Už jos iš rytų pusės - 5 m gylio griovys, skiriąs priešpilį nuo aukštumos - gyvenvietės.

Varkališkių II piliakalnis

Per 0,4 km į šiaurės vakarus nuo pirmojo piliakalnio ir 0,6 km į šiaurės rytus nuo Lapainios įtakos į Kauno marias yra antrasis piliakalnis. Jis įrengtas aukštame Nemuno kranto kyšulyje. Šiauriniai ir pietiniai šlaitai leidžiasi į gilias griovas, vakariniai - į Nemuno slėnį. Jie statūs, apie 40 m aukščio. Šiaurės rytuose piliakalnis siekiasi su gretima aukštuma. Viršuje - 15x18 m dydžio ryškiau neišsiskirianti aikštelė išgaubtu viduriu. Šiaurės rytiniame šlaite, 1,5 m žemiau aikštelės, yra 4 m pločio (dugne) griovys, už kurio kyla 1 m aukščio ir 7 m ilgio pylimas. 2 m žemiau pastarojo pylimo yra 3 m pločio terasa - antrojo pylimo liekanos, - kuri nusileidžia į griovą, skiriančią piliakalnį nuo gretimos aukštumos. Nuo griovos terasa yra 2,5 m aukštyje.

Istorija

Varkališkių užusienis su 79,79 dešimtinės žemės paminėtas 1848 m. valstybinio [Kruonis|Kruonio]] dvaro inventoriuje. Užusienyje tuo metu gyveno M. Kerševičiaus šeima. 1865 m. Varkališkėse - 1 sodyba, 11 gyventojų katalikų, 1897 m. - 21 gyventojas ir 52,58 ha žemės, 1923 m. - 7 sodybos, 31 gyventojas, 1931 m. - 7 sodybos ir 64,43 ha žemės. Kaimas su 63,38 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1936 m. Didžiausio sklypo (11,44 ha) savininkė - A. Milkevičienė. Kaime paplitusi Tamošiūno pavardė. 1937 m. kaime - 50 gyventojų katalikų, 1947 m. - 8 sodybos, 32 gyventojai, 1981 m. - 7 sodybos, 11 gyventojų, 2000 m. - 3 sodybos (be gyventojų).

Vietovardžiai

Anglininkų pradžios mokyklos mokytojas Antanas Gustaitis 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Varkališkių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Petras Lagunavičius, Antanas Burbulis, Jonas Ivanauskas, gimę Varkališkės kaime.

Galai – ariama žemė. Molis ir smėlis. 3 ha dydžio. Pietinėje kaimo pusėje, prie valdžios miško.

Kazioni namai – revas, duobės. 1 ha dydžio. Varkališkės kaimo šiaurės vakarų pusėje.

Pašilė – ariama žemė. Smėlis. 2 ha dydžio. Prie Galų ir prie valdžios miško.

Telėdninkas – pieva ir ariama žemė. Priemolis. 1,5 ha dydžio. Vakarinėje kaimo dalyje, prie valdžios miško.

Vikabalis – ežeras. Dugnas dumblo, jame yra keli šaltiniai, gilus. 1,75 ha dydžio. Rytinėje kaimo dalyje, prie valdžios miško. „Pasakojama, kad toj vietoj seniau buvęs šulinys ir šioželka. Bet paskiau apie šulinį ir šioželką atsivėrę šaltiniai ir daubą pripildę vandens. Taip pasidaręs ežerėlis”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 118-119.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos