Vekonys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vekonys Rusijos ir Prūsijos pasienio žemėlapyje, sudarytame tarp 1795-1807 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. F. 526. Ap. 7. Saugojimo vienetas 4933.
Vekonys (Wiekany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Vekonys ir apylinkės 1928 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Vekonys, kaimas Kruonio seniūnijoje, 2 km į šiaurę nuo Kruonio, 14 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, Vaiguvos miško rytiniame pakraštyje. Šiuo metu dalį buvusio kaimo žemių užima Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės vandens baseinas. Anksčiau per Vekonis į Strėvą tekėjo Pakapinys, o į pastarąjį upelį - Prūdupis (1936 m. duomenys iš „Lietuvos žemės vardyno”).

Turinys

Istorija

Vekonių kaimas su 11 valakų vidutiniškos žemės minimas 1586 m. Darsūniškio valsčiaus inventoriuje. 1744 m. Vekonių kaimas minimas Darsūniškio parapijos gyvenviečių sąraše. 1787 m. kaime buvo 7 sodybos, 1795 m. - 7 sodybos ir 53 gyventojai. Buvo ir karčema, kurioje gyveno 7 asmenų žydų šeima. 1848 m. kaimas su 294,14 dešimtinės žemės priklausė valstybiniam Kruonio dvarui. Buvo karčema ir kapinės. 1865 m. kaime - 9 sodybos, 97 gyventojai katalikai, 1897 m. - 136 gyventojai ir 200,01 dešimtinės žemės. XIX a. pabaigoje Vekonių kaimo valstietis Monkevičius prie Kauno pašto kelio rado XVII a. monetų lobį. 1910 m. kaime įkurta slapta lietuviška mokykla. Joje 16 vaikų dainuoti dviem balsais mokė 1909-1912 m. Kruonio bažnyčios vargonininku dirbęs Petras Mažylis. 1920 m. liepos 18 d. II-ojo Algirdo pėstininkų pulko 3-iasis batalionas ties Vekonimis į nelaisvę paėmė lenkų kariuomenės brigadą. 1923 m. - 26 sodybos, 125 gyentojai, 1931 m. - 27 sodybos ir 225,83 ha žemės. Kaimas su 229,25 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1934 m. Didžiausio sklypo (19,29 ha) savininkas - Kazys Lukševičius. Kaime buvo paplitusios Lukševičiaus, Mackevičiaus, Tauro pavardės. 1937 m. gyveno 100 gyventojų katalikų, 1944 m. - 108 gyventojai katalikai. Antrojo pasaulinio karo metu Vekonių gyventojas Mockus slėpė sužeistus sovietinius partizanus. 1944 m. žuvo Vekonių apylinkės tarybos pirmininkas A. Grigonis (gimęs 1885 m.). 1946 m. žuvo kitas Vekonių apylinkės tarybos pirmininkas J. Padriezas (gimęs 1901 m.). 1949 m. ištremta Vekonių gyventoja J. Danišauskienė. 1949 m. gruodžio 27 d. kaime įvyko kolūkio steigiamasis susirinkimas. Į kolūkį priimti 27 valstiečiai. Kolūkis pavadintas „Naujieji Vekonys“. Pirmininku iš 2 kandidatų išrinktas P. Lukoševičius. 1947 m. kaime - 26 sodybos, 108 gyventojai, 1959 m. - 109 gyventojai, 1970 m. - 98 gyventojai, 1981 m. - 15 sodybų, 30 gyventojų, 2000 m. - 5 sodybos, 15 gyventojų. 1946-1950 m. Kaišiadorių apskrities vykdomojo komiteto pirmininku dirbo Feliksas Dastikas (gimęs 1896 m. Vekonyse).

Vietovardžiai

Kruonio pradžios mokyklos mokytoja Anastazija Miliūnaitė 1936 m. kovo mėnesį užrašė Vekonių kaimo vietovardžius.

Ajerynas – pieva, ariama žemė. Juodžemis, smėlis, lyguma. 1,5 ha dydžio. Kaimo pietvakarių pusėje. „Mackevičiaus ir Lukoševičiaus skl.”.

Balčiūgė – ariama žemė. Nuotaki, baltžemis, molis. Apie 4 ha dydžio. Į šiaurę nuo kaimo apie 0,5 km. „Mackevičiaus skl.”.

Birštonas – pieva. Labai klampi, kupstai, klonis. Apie 3 ha dydžio. Apie 0,5 km į šiaurės rytus. „Raistas labai klampus, tiesiog skystas purvas”.

Dadurkai – ariama žemė. 2-3 ha dydžio.

Galų raistai – raistai. Klampios duobelės, šienaujama. 50x30 metrų dydžio. Apie 0,5 km į šiaurę, prie plento. „Viso yra jų 4”.

Gudapievis – pieva. Lygi, durpynas. Apie 2 ha dydžio. Apie 1,5 km į šiaurę.

Kasparo raistelis – klampus raistelis duobėje. Klonis, dirvožemis - durpės. 0,5 ha dydžio. Apie 0,5 km į šiaurę.

Klonis – ariama žemė. Klonis, sausas, smėlis, pailgos formos. 1 ha dydžio. Apie 0,5 km į vakarus nuo kaimo. „Teko Mackevičiui”. „Ariama žemė klony. Smėlis, niekad nebūna vandens”.

Kupstynas – pieva. Kupstai, molis, žvyras, lygi pieva. Apie 1 ha dydžio. Apie 1 km į pietus.

Lieptai – pieva, ariama žemė. Nuolaidi dirva, pieva klony. Apie 3 ha dydžio. Apie 0,5 km į rytus.

Margelis – žemės sklypas. Kloniai, raistai, kupstai, žemė nuotaki. Dirvožemis - juodžemis ir baltžemis. Apie 6 ha dydžio. Apie 0,5 km į rytus.

Mickabalis – bala. Apvali, klampi. 10x10 metrų ploto. Kaimo pietinėje dalyje.

Morkūnkelis – ariama žemė. Lyguma, pievos truputį įdubusios. Apie 7 ha dydžio. 0,5 km į šiaurę. „Ėjo kelias į Morkūnus”.

Pakapinys – upelis, pieva, ariama žemė. Pieva yra vakaruose prie kaimo. Upelis teka į vakarus, turi apie 2 km ilgio. Upelis išteka iš Birštono raisto. Įteka į Strėvą. „Upelis pradžioj vadinasi „Vilkažėka””. „Yra kapų žymės. Nesenai buvo dar kryželių. Žmonių pasakojimu buvo kaimo kapai”.

Prūdupis – upelis ir pieva prie jo. Pailga, sausa. 1 ha dydžio. Pieva pietvakariuose prie kaimo. „Upelis įbėga į Pakapinį”.

Tarpės – ariama žemė, pievos. Kalnuota, raisteliai, molis, žvyras. Apie 5 ha dydžio. Į šiaurę ir rytus, netoli plento.

Viganios – ariama žemė. Smėlis, juodžemis, kalniukai. Apie 10 ha dydžio. Kaimo vakarinėje dalyje.

Vileikiškės – bala. Dumblas, kupstai. Apie 0,5 ha dydžio. Šiaurės vakaruose prie kaimo. Į Vileikiškių kaimo pusę.

Vilūnai – kalnas. Aukštas, žvyras. Apie 3 ha dydžio. Kaimo rytinėje dalyje. „Aukštas tik rytų pusėje, kita pusė nuolaidi, neaukšta”.

Apie Vekonių kaimą užrašė: „Žmonių pasakojimu kaimas esąs senas. Baudžiavą ėjęs į Mankoviškes”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 119.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos