Žiūrėti kodą

[[Vaizdas:Venteris.jpg|300px|thumb|left|Venteris. [[Darsūniškis|Darsūniškio k.]], [[Kruonio seniūnija|Kruonio sen.]] Piešė Kristina Tokarevienė.]]

'''Venteris (meška)''' – žvejybos tinklas. Venteriai esti su vienu arba dviem tinkliniais sparnais. Venterių gaudyklės turi vieną arba du įgerklius nuo 3 iki 5 lankų. Viengerkliais venteriais paprastai gaudoma žolėtuose ežeruose. Dvisparniais venteriais daugiausiai žvejojo tekančiuose vandenyse. Venterio tinklas (akys 2,5–3 cm) suplyšdavo per sezoną, o mediniai (dažniausiai kadagio) lankai tarnaudavo 5–6 sezonus. Venterio ir [[Bučius|bučiaus]] pagrindinis skirtumas tas, kad venteris daug mažesnis už [[Bučius|bučių]] ir jo lankai nesutvirtinti griaučiais.

''Venteris – tai jau pastatei ir lauki kokią vieną dieną, dvi dienas. Kai lydekų nerštai buva, tai užtenka kelių valandų pastovėti ir prilekia žuvų'' ([[Ringailiai]]). 

== Šaltiniai ==
<small>
* Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 595. Žižliauskaitė L. Kaišiadorių rajono papročiai, tautosaka, dainos, etnografinių sąvokų aiškinimas. 2005 m. L. 37; 
* Lietuvos istorijos instituto Etnografijos skyriaus archyvas. Neg. Nr. 73514; 
* Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius. F. 85. B. E 50. Gobis J. Vidaus vandenų žvejyba Lietuvoje XIX a. pab. – XX a. pr. 1960 m. L. 35-36. 
</small>

== Literatūra ==
<small>
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 124;
* Morkūnas V. Kai kurie būdingesni Lietuvos vidaus vandenų žvejybos įrankiai XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje // Lietuvos TSR liaudies buities muziejaus metodinė medžiaga. – Rumšiškės, 1982. - P. 39; 
* Piškinaitė-Kazlauskienė P. Žvejybos istorijos apybraižos. – Vilnius: „Diemedžio“ leidykla, 1998. - P. 55-60.
</small>
[[Kategorija: Etnografija]]
[[Kategorija: Kaišiadorių etnografinis žodynėlis]]