Venteris (meška)

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
08:12, 5 balandžio 2012 versija naudotojo Rolandas247 (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Venteris. Darsūniškio k., Kruonio sen. Piešė Kristina Tokarevienė.

Venteris (meška) – žvejybos tinklas. Venteriai esti su vienu arba dviem tinkliniais sparnais. Venterių gaudyklės turi vieną arba du įgerklius nuo 3 iki 5 lankų. Viengerkliais venteriais paprastai gaudoma žolėtuose ežeruose. Dvisparniais venteriais daugiausiai žvejojo tekančiuose vandenyse. Venterio tinklas (akys 2,5–3 cm) suplyšdavo per sezoną, o mediniai (dažniausiai kadagio) lankai tarnaudavo 5–6 sezonus. Venterio ir bučiaus pagrindinis skirtumas tas, kad venteris daug mažesnis už bučių ir jo lankai nesutvirtinti griaučiais.

Venteris – tai jau pastatei ir lauki kokią vieną dieną, dvi dienas. Kai lydekų nerštai buva, tai užtenka kelių valandų pastovėti ir prilekia žuvų (Ringailiai).

Šaltiniai

  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 595. Žižliauskaitė L. Kaišiadorių rajono papročiai, tautosaka, dainos, etnografinių sąvokų aiškinimas. 2005 m. L. 37;
  • Lietuvos istorijos instituto Etnografijos skyriaus archyvas. Neg. Nr. 73514;
  • Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius. F. 85. B. E 50. Gobis J. Vidaus vandenų žvejyba Lietuvoje XIX a. pab. – XX a. pr. 1960 m. L. 35-36.

Literatūra

  • Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 124;
  • Morkūnas V. Kai kurie būdingesni Lietuvos vidaus vandenų žvejybos įrankiai XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje // Lietuvos TSR liaudies buities muziejaus metodinė medžiaga. – Rumšiškės, 1982. - P. 39;
  • Piškinaitė-Kazlauskienė P. Žvejybos istorijos apybraižos. – Vilnius: „Diemedžio“ leidykla, 1998. - P. 55-60.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos