Vilūnai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vilūnai iš oro. 2006 m. K. Radlinsko nuotr.

Vilūnai, kaimas Kruonio seniūnijoje, 6 km į pietus nuo Kruonio, 21 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, abipus kelio Kruonis-Jieznas. Šiauriniu pakraščiu teka Lapainia, vakariniu - Purvelė. Kaime yra Vilūnų ežeras (plotas 2,4 ha). Kaime yra Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia.

Turinys

Senovės gyvenvietė

Yra išlikę senovės gyvenvietės pėdsakai. Gyvenvietė buvo kairiajame Lapainios upės krante. Jos egzistavimo metu prie gyvenvietės dabartinės upės vietoje buvo Kalvių ežero, o netoli - Lapainios intakas. 1995 m. ariamame dirvone aptikti 62 neolito laikotarpio titnago dirbiniai: grandukai, peiliai, retušuotos nuoskalos ir skeltės, ašmenėliai, įstatomi į medžioklės ir žvejybos įrankius, skaldyti akmenys. Gyvenvietės kultūrinis sluoksnis - 15-20 cm storio. Žemesnėje gyvenvietės vietoje aptikta akmeninių tinklų pasvarų, akmeninis įtveriamasis kaplys ir keramikos. Gyvenvietė neolito laikotarpio (III tūkstantmetis prieš Kr.).

100 m į pietus nuo šios gyvenvietės, kairiajame Lapainios upės krante, ant dviejų neaukštų kalvelių, 1995 m. aptikta vėlyvajam neolitui ir žalvario amžiaus priskiriamų dirbinių: šoninis gremžtukas, grandukas, skaldytinių, skelčių ir molinis verpstukas. Kai kuriose kalvelių vietose gali būti išlikęs kultūrinis sluoksnis.

Istorija

Vilūnų kaimas su 18 sodybų, 119 gyventojų paminėtas 1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymo medžiagoje. Tuo metu vienoje kaimo sodyboje gyveno ir ruso Danilo Mitrochano Zmitrockio šeima (9 asmenys). Apie 1860 m. kaime - 226 gyventojai katalikai, 1897 m. - 289 gyventojai ir 362 dešimtinės žemės. 1909 m. kaime gyveno 300 gyventojų katalikų. Paplitusios pavardės - Stankevičius, Lisovskis, Padrieza. 1923 m. - 62 sodybos, 321 gyventojas. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1924 m. Tuo metu jame buvo 572,67 ha žemės (iš jų 209,5 ha žemės pridėta iš Plytninkų dvaro ir Vilūnų kaimo ūkių). Didžiausio sklypo (12,41 ha) savininkas - Z. Naginevičius. Tada kaime buvo paplitusios Aučinsko, Kamėno, Kuconio, Lisausko, Padriezo, Svetakos pavardės. 1940 m. rugsėjo 7 d. suimtas ir įkalintas P. Lisauskas - tai pirmas rajono politinis kalinys. 1941 m. ištremti 3 Norkevičių šeimos asmenys. 1946 m. kovo 8 d. savo ūkyje Vilūnuose nužudyta K. Padriezienė (gimusi 1899 m.) ir N. Padriezas (gimęs 1925 m.). 1946 m. gruodžio 17 d. kaime nužudyti P. Pijus (gimęs 1896 m. Vilūnuose) ir jo sūnus A. Pijus (gimęs 1919 m. Vilūnuose). 1946-1949 m. įkalinti 7 gyventojai, tarp jų - kunigas J. Žvinys. 1949 m. ištremti Kaluževičiai (3 asmenys), Matulevičiai (4 asmenys), Padriezai (3 asmenys) ir Svetakos (2 asmenys). 1949 m. kaime įvyko steigiamasis kolūkio susirinkimas. Į kolūkį priimti 22 valstiečiai. Kolūkis pavadintas „Jaunoji gvardija“. Pirmininku išrinktas A. Bačkauskas. 1949 m. įkurta biblioteka, 1957 m. - felčerių ir akušerių punktas. 1864 m. kaime įsteigta valdiška liaudinė mokykla. 1869 m. mokykloje mokėsi 20 berniukų ir 2 mergaitės. 1918 m. Vilūnuose veikė pradžios mokykla. 1938 m. sausio 1 d. mokykloje mokėsi 125 mokiniai.

1931 m. kaime - 84 sodybos ir 576,09 ha žemės, 1947 m. - 72 sodybos, 290 gyventojų, 1959 m. - 384 gyventojai, 1970 m. - 330 gyventojų, 2000 m. - 134 sodybos, 304 gyventojai. Kaime yra kapinės. 2000 m. liepos 27 d. įvyko vilūniečių susitikimas.

Vilūnų koplytėlė

Vilūnų koplytėlė. 2005 m. D. Tomkuvienės nuotr.

Vilūnų koplytėlė yra Vilūnų kaimavietės gale, prie vieškelio į Kalvius Plytninkų dvaro savininkas Tadas Orvidas iš plytų pastatė mažą kolytėlę, žmonių vadinamą Kryžiumi. Iš visų keturių pusių buvo keturi metaliniai paveikslai: Krucifiksas, Dievo Apvaizdos akis, Švč. Panelės Marijos Aušros Vartų ir Šv. Juozapo; pastarasis „jau seniai“ (taip buvo rašoma 1961 m.) yra dingęs. 1960 m. vasarą Bernardas Padriezas ir Zigmas (pastarojo pavardė nežinoma) savo lėšomis ir savo jėgomis koplytėlę suremontavo. Be to, vietoj supuvusios senos medinės tvoros sumūryjo baltų plytų tvorelę. Vilūnų parapijos klebonas kun. Ignas Milašius restauravo paveikslus. Dingusio Šv. Juozapo paveikslo vietoje įdėtas popierinis Šv. Juozapo Darbininko paveikslas. Švč. Panelės Marijos Aušros Vartų paveikslą restauravo menininkas A. Samėnas. Suremontuota koplytėlė buvo pašventinta.

Vietovardžiai

Vilūnų pradžios mokyklos mokytojas Juozas Norkevičius 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Vilūnų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Kazys Aučininkas, gimęs šiame kaime.

Aukštaisė – pieva. Lygi, 1 ha dydžio. 2 km į rytus nuo plento Jieznas-Kruonis.

Akmeninė – pieva. Šiek tiek drėgna. 2 ha dydžio. 1,5 km į rytus nuo plento Jieznas - Kruonis.

Duobė – pieva. Nelygi, 2 ha dydžio. 0,5 km į rytus prie plento Jieznas-Kruonis.

Galaulyčys – pieva. Šlapia, 2 ha dydžio. Rytinėje plento Jieznas-Kruonis pusėje.

Gerklelė (vietinių žmonių vadinama Gerklala) – pieva. Sausa, 1 ha dydžio. Rytinėje pusėje, prie plento Jieznas-Kruonis.

Kupstija – kupstuota pieva. 3 ha dydžio. Rytinėje pusėje, prie plento Jieznas-Kruonis.

Kampai – drėgna pieva. 8 ha dydžio. Prie kairiojo Lapainios upelio kranto.

Kamenalka – molėtas laukas. 2 ha dydžio. Vilūnų kaimo viduryje.

Lapainia – upelis. Šiaurinėje Vilūnų kaimo pusėje. Ties Lapainios kaimu įteka į Nemuną.

Meškininkų duobė – laukas, kalnuotas. 1 ha dydžio. Vilūnų kaimo viduryje.

Meginai – raistas, kupstuotas. 12 ha dydžio. 2 km į rytus nuo plento Jieznas-Kruonis.

Paežerė – lygi pieva. 4 ha dydžio. Prie Vilūnų ežerėlio.

Plentauka – lygi pieva. 30 ha dydžio. 1 km į rytus nuo plento Jieznas-Kruonis.

Pakapinys – smėlėtas laukas. 4 ha dydžio. 1 km į rytus nuo plento Jieznas-Kruonis. „Iškasama žmonių liekanų”.

Paraistys – klampi pieva. 6 ha dydžio. 1 km į rytus nuo plento Jieznas-Kruonis.

Rudnelė – pieva, lygi ir sausa. 2 ha dydžio. 1 km į rytus nuo plento Jieznas-Kruonis.

Skerdimai – klampi pieva. 6 ha dydžio. 0,5 km į rytus nuo plento Jieznas-Kruonis.

Sotkos – lygi ir sausa pieva. 2 ha dydžio. 0,5 km į rytus nuo plento Jieznas-Kruonis.

Siuklinė – lygi ir sausa pieva. 2 ha dydžio. 0,5 km į rytus nuo plento Jieznas-Kruonis.

Spuskas – revas, kalnuotas. 800x10 m dydžio. 0,5 km į rytus nuo plento Jieznas-Kruonis.

Šaltiniai – lygi ir drėgna pieva. 2 ha dydžio. Vakarinėje plento Jieznas-Kruonis pusėje.

Šimas – revas, kalnuotas. 500x5 m dydžio. 0,5 km į vakarus nuo plento Jieznas-Kruonis.

Šatros – sausa pieva. 6 ha dydžio. 1,5 km į rytus nuo plento Jieznas-Kruonis.

Šileliai (vietos tarme Šilalei) – drėgnoka pieva. 8 ha dydžio. 0,5 km į rytus nuo plento Jieznas-Kruonis.

Vilkinyčia – molėtas laukas. 3 ha dydžio. 0,5 km į rytus nuo plento Jieznas-Kruonis. „Pasakojama, kad čia žmonės senovėje gaudydavę vilkus”.

Valkos – duobėta pieva. 3 ha dydžio. Pietinėje Lapainios upelio pusėje.

Valkos – laukas, kalnuotas. 8 ha dydžio. Prie Valkos pievos.

Vilūnai – kaimas. Kalnuotas, molėtas, smėlėtas. Abipus plento Jieznas-Kruonis, didesnė dalis rytinėje pusėje.

Vilūnų ežerėlis – ežerėlis. Vietomis apaugęs nendrėmis. 2 ha dydžio. Rytinėje kaimo dalyje. „Anksčiau buvo Plytininkų dvaras, bet pravedus žemės reformą atiteko Vilūnų km.”.

Vilūnų kapinės – kapinės. Smėlynas. 0,5 ha dydžio. 0,5 km į rytus nuo plento Jieznas-Kruonis.

Vilūnų bažnyčia – bažnyčia. Kalnuota žemė. 400 m rytus nuo plento Jieznas-Kruonis. „Vilūnų bažnyčią savo lėšomis pastatė Plytninkų dvaro ponas Orvydas”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 120-121.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos