Vilionys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vilionys (Wilany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Vilionys ir apylinkės 1930 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Vilionys (Vilionys-Gonseva (Genseva)), kaimas Palomenės seniūnijoje, 5,5 km į pietvakarius nuo Palomenės, 4 km į šiaurės vakarus nuo Kaišiadorių, abipus geležinkelio atkarpos Kaišiadorys-Jonava. Rytiniu kaimo pakraščiu teka Lomena.

Vilionys paminėti 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1840 m. Vilionių dvarą iš kapitono Pranevičiaus nupirko Gardino pavieto maršalka S. Romeris, kuris 1864 m. dvarą pardavė J. Pilsudskiui. Apie 1860 m. kaime gyveno 157 gyventojai katalikai. 1863 m. sukilime dalyvavo valstietis J. Vainilavičius. 1893 m. Vilionių arba Vilionių Gonsevos kaime buvo 16 sodybų, kuriose gyveno 178 gyventojai katalikai. 1897 m. minimi treji Vilionys: Vilionių-Tauskūnų dvaras (30 gyventojų ir 287 dešimtinės žemės), priklausęs Malinovskiui, šiam dvarininkui priklausiusio miško sargo sodyba Vilionyse (5 gyventojai ir 7 dešimtinės žemės) ir Vilionių-Gensevos kaimas (210 gyventojų ir 225 dešimtinės žemės). 1899 m. gruodžio 15 d. Vilionių kaimo valstiečiai dalyvaujant kaimo seniūnui J. Tomkui (tuo metu kaime 20 sodybų gyveno 233 gyventojai katalikai) nutarė prašyti dvasinės vyresnybės paskirti Palomenės koplyčiai kunigą, nes iki Žiežmarių bažnyčios jiems buvo per toli. 1907 m. Vilionių kaime gyveno 228 gyventojai katalikai, palivarke - 54 gyventojai katalikai. 1912-1913 m. Vilionyse veikė nelegali daraktorinė mokykla, kurioje mokėsi apie 30 mokinių. Pirmojo pasaulinio karo metu (1915), vykstant mūšiams, sudegė kelios sodybos. 1922 m. į vienkiemius išskirstytas Vilionių kaimas (424,56 ha žemės). Didžiausio sklypo (21,02 ha) savininkas - M. Vainelavičius. Kaime paplitusios pavardės - Aleksiejūnas, Vainelavičius. 1923 m. minimi treji Vilionys: dvaras (9 sodybos, 46 gyventojai), viensėdija (4 sodybos, 23 gyventojai) ir kaimas (44 sodybos, 251 gyventojas). Tais metais buvo išparceliuotas Vilionių-Tauckūnų dvaras, priklausęs M. Malinausko įpėdiniams. 1931 m. kaime buvo 48 sodybos ir 469,31 ha žemės. 1937 m. į vienkiemius išskirstytas Vilionių kaimelis (arba viensėdis). Jame buvo 3 žemės sklypai. Antrojo pasaulinio karo metu (1943) priverstiniams darbams į Vokietiją buvo išvežtas V. Vainelavičius. Grįžo 1946 m. 1945 m. į Lenkiją repatrijavo bežemiai J. Vaina ir J. Vilkas. 1945 m. buvo nušauti Vilionių kaimo gyventojai S. Vainilavičius ir J. Radzevičius, kurie palaikė sovietų valdžią. Yra duomenų, kad 4 gyventojai (trys Aleksiejūnai ir Jankauskas) buvo Meškos partizanų būrio rėmėjai. 1945 m. balandžio 19 d. ties Vilionimis 7-8 partizanų būrys susišaudė su kareiviais ir be nuostolių pasitraukė. Suimti 4 gyventojai. Iš viso 1945 m. žuvo 2 partizanai iš Vilionių, įkalinti 2. Vienas partizanas - J. Klimas (slapyvardis Lazdynas), gimęs 1910 m. Vilionyse, suimtas nebuvo; visą laiką slapstėsi. 1946-1949 m. įkalinti 3 gyventojai, 1945-1951 m. ištremta 16 gyventojų (Aleksiejūnai, Keturkos ir kt.). 1947 m. kaime, priklausiusiame Miežonių apylinkei, buvo 54 sodybos, 247 gyventojai; viensėdyje, priklausiusiame Beištrakių apylinkei, buvo 4 sodybos ir 18 gyventojų. 1959 m. kaime – 248 gyventojai, 1970 m. – 208 gyventojai, 2000 m. - 60 sodybų, 124 gyventojai. Kaime yra veikiančios kapinės. Kitos kapinės (senkapis), vadinamas Žvyrynu, yra apie 1 m aukščio, 30x20 m dydžio kalvelėje. Šiose kapinėse laidojimo žymių nėra. Buvęs dvaras sunaikintas.

Vietovardžiai

Paliepio pradžios mokyklos mokytoja Marija Vilkienė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Vilionių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Motiejus Aleksejūnas, gimęs Vilionių kaime.

Cegelnia – ariama žemė. Molis, labai duobėta. Apie 1 ha dydžio. Į pietus nuo Tauskūnų dvaro. „Cegelnia, tai buvusio dvarininko Malinausko iš Tauskūnų dvaro žemė, kur prieš 78 metus dirbo plytas ir iš jų pastatė Kaišiadorių stoties rūmus”.

Degimas I – pieva. Šlyno molėta žemė, vidury dumblo vanduo. Prie pat geležinkelio į pietus, ties Vilionių kapais.

Degimas II – pieva. Lygi vieta, juodžemis. Prie geležinkelio, arčiau į Kaišiadoris, iš pietų pusės.

Duburėlis – pieva klonyje. Apie 1 ha dydžio. Prie vieškelio į Beištrakių pusę.

Dumselis – pieva. Kalnai ir klonis. Apie 2 ha dydžio. Į pietvakarius nuo Vilionių kaimo.

Dubija – pieva. Juodžemis. Apie 1 ha dydžio. Į pietus nuo geležinkelio.

Kleboniškės – ariama žemė. Juodžemis su moliu, kalnuota vieta. Apie 2 ha dydžio. Į pietus nuo kaimo. „Ten kadaise gyventa klebono, būta puikių rūmų, kurių pėdsakus žmonės dabar užtinka”.

Lygis – dirva. Lyguma, juodžemis. Į šiaurės pusę nuo geležinkelio.

Lomena – upelis. Teka šiaurine Vilionių kaimo puse. Įteka į Nerį ties Gegužine.

Pakalnis – pieva. Juodžemis, apie 2 ha dydžio.

Palomenys – ariama žemė ir pievos. Juodžemis su moliu. Į šiaurę nuo geležinkelio.

Žaselis (vietos tarme Žuseles) – ariama žemė. Juodžemis su moliu, lyguma. Apie 11 ha dydžio. Į pietus nuo vieškelio.

Žvyrinėlis (vietos tarme Žvyrinelis) – ariama žemė. Žvyras, labai duobėta. 8 ha dydžio. Į pietus nuo vieškelio. „1935 mt. imant žvyrių, rasta kaukuolių ir kitų kaulų. Daugiau apie kalną žmonės nieko nežino”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 172-173.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos