Vilkiškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vilkiškės (Wilkiszki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Vilkiškės ir apylinkės 1930 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Paskutinis Vilkiškių kaimo namas (žiūrint nuo kapinių pusės). 2012 m. R. Gustaičio nuotr.
Vilkiškių dvaro (palivarko) vieta nuo kelio Kaišiadorys-Palomenė. 2012 m. R. Gustaičio nuotr.
Vilkiškių savamokslio medžio drožėjo Stasio Griesiaus išdrožta skulptūra. Vilnius, privati nuosavybė. 2012 m. R. Gustaičio nuotr.

Vilkiškės, kaimas Kaišiadorių apylinkės seniūnijoje, 4,5 km į šiaurę nuo Kaišiadorių, 4,5 km į pietus nuo Palomenės, abipus kelio Kaišiadorys-Palomenė.

Vakariniu pakraščiu teka Lomena. Per Vilkiškes teka Rudija (apie 1,5 km ilgio) bei dar vienas upelis, Lomenos dešinysis intakas, vadinamas tiesiog Upeliu.

Istorija

Kaimas minimas 1739 m. Žaslių parapijos krikšto knygoje. 1795 m. minimos net keturios Vilkiškių gyvenamosios vietovės: palivarkas su 1 sodyba ir 2 gyventojais, kurį valdė S. Makarevičius, bei palivarkui priklausęs kaimas su 8 sodybomis ir 65 gyventojais. Kitame palivarke buvo 1 sodyba su 6 gyventojais. Pastarajam palivarkui irgi priklausė kaimas su 3 sodybomis ir 30 gyventojų. Labiausiai kaimuose paplitusios pavardės buvo Vaina ir Kupčiūnas. Vilkiškėse tuo metu buvo karčema, priklausiusi de Raesui, kurią buvo išsinuomojusi žydo L. Zelmanovičiaus 3 asmenų šeima. Yra duomenų, kad 1852 m. Vilkiškių dvaras priklausė dvarininkams Gegerštetams. Apie 1860 m. minimas ir Vilkiškių dvaras, ir Vilkiškių kaimas. Dvare gyveno 9 gyventojai katalikai, kaime - 146 gyventojai katalikai. 1770 m. minima Žaslių parapijai priklausiusi Vilkiškių koplyčia. Iš 4 parapijos koplyčių ji buvo pati seniausia. Klebonaujant Silvestrui Tomaševskiui, koplyčia 1837 m. buvo atnaujinta. Apie 1860 m. rašoma, kad joje pamaldos laikytos dukart per metus - kovo 4 ir birželio 24. Pagal žmonių pasakojimus, šią koplyčią pastatė ir joje kunigą išlaikė kadaise Vilkiškių dvarą valdę dvarininkai Vilčikai. Sakoma, kad nuo jų pavardės ir kilo Vilkiškių vietovardis. 1893 m. dvaras jau vadinamas palivarku. Jame tuo metu buvo 1 sodyba ir 50 gyventojų (41 katalikas, 5 sentikiai, 3 stačiatikiai ir 1 liuteronas). Tais metais (1893) minimas ir kaimas su 14 sodybų, 159 gyventojų (154 katalikai ir 5 žydai). 1896 m. Virbalio muitinėje iš Vilkiškių kaimo gyventojo M. Kupčiūno buvo atimta lietuviška maldaknygė, kurią jis nešėsi iš Prūsijos. 1897 m. dvaras su 17 gyventojų ir 313 dešimtinių žemės priklausė Palomenės dvaro savininkui I. fon Gegerštetui; kaime tuo metu buvo 230 gyventojų ir 209 dešimtinės žemės. Vėliau, prieš Pirmąjį pasaulinį karą, iš šio dvarininko dvarą nupirko kaimo gyventojai. 1899 m. gruodžio 9 d. susirinkę į sueigą Vilkiškių kaimo valstiečiai (tuo metu 13 sodybų gyveno 203 gyventojai), dalyvaujant kaimo seniūnui Ivoškai, nutarė prašyti dvasinės vyresnybės paskirti kunigą į Palomenės bažnyčią, nes iki Žaslių bažnyčios jiems buvo per toli. Tuo laiku koplyčia jau buvo sunykusi. 1907 m. palivarke gyveno 33, kaime - 236 gyventojai katalikai. Pirmojo pasaulinio karo metu sudegė keletas kaimo sodybų. Vilkiškėse palaidoti 2 žuvę kareiviai. 1919 m. vietoj sunykusios koplyčios pradėta statyti nauja (statė meistras J. Skibickas). Prie jos statybos prisidėjo ir Šaknių bajorkaimio gyventojai. Su Kaišiadorių bažnyčios klebonu kunigu Alfonsu Varnu buvo susitarta, kad jis atvyks keturis kartus per metus laikyti pamaldų. Kitais šventadieniais vilkiškiečiai koplyčioje melsdavosi be dvasininko. 1923 m. dvare buvo 1 sodyba ir 9 gyventojai, kaime - 51 sodyba, 276 gyventojai. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1925 m. Tuo metu jame buvo 535,98 ha žemės. Taip pat Vilkiškėms priklausė du atskirai esantys žemės sklypai - Totoriškės ir Šunpagiriai. Didžiausio sklypo (26,38 ha) savininkas - J. Kupčiūnas. Paplitusios pavardės - Jakšta (Jakštas), Kupčiūnas, Šiška. Tuo metu Vilkiškėse buvo ir Kaišiadorių bažnyčios 6,62 ha žemės sklypas. 1931 m. Vilkiškėse buvo 63 sodybos ir 638,42 ha žemės. 1941 m. birželio 24 d. besitraukiantys raudonarmiečiai nužudė 5 gyventojus - brolius K. ir B. Jakštus, buvusį Lietuvos kariuomenės savanorį P. Ambrazevičių, A. Kupčiūną ir J. Žilinską (pastarąjį sudegino jo paties sodyboje). Trys pirmieji palaidoti Vilkiškių kapinėse. Taip pat buvo nušautas sužeistus raudonarmiečius bandęs gelbėti gydytojas Šeškinas, atskubėjęs iš Kaišiadorių. Jis palaidotas Kaišiadorių žydų kapinėse. Karo pradžioje sudegė kaimo koplyčia. Žinoma, kad 1943 m. kaimo kapinėse, šalia sudegusios koplyčios, retsykiais laikytos šv. Mišios. 1945 m. į Lenkiją repatrijavo gyventojas M. Trečiokas. Jo turėta žemė (7,5 ha) paimta į valstybinį žemės fondą. 1947 m. žuvo 3 partizanai, 1948 m. įkalintas 1 partizanas. 1945-1951 m. įkalinti 2 gyventojai, 1949 m. ištremtas 1 gyventojas iš Vilkiškių. Partizanų ryšininku buvo M. Ceslevičius (slapyvardis Erelis), gimęs 1919 m. Vilkiškėse. Nors jį „liaudies gynėjai“ buvo sužeidę, tačiau įkalinimo ar tremties išvengė besislapstydamas. Mirė 1992 metais. 1947 m. kaime buvo 70 sodybų ir 296 gyventojai.

1911-1913 m. kaime veikė nelegali lietuviška mokykla. 1911-1912 m. joje mokėsi 34 mokiniai, 1912-1913 m. apie 30 mokinių. Vėliau mokykla neveikė. Mokykla buvo susekta policijos, tačiau gyventojai išsipirko, Žaslių policijos valdininkui supylę po puspūrį avižų ir gavę neoficialų leidimą nelegaliai mokyklai. Po Pirmojo pasaulinio karo, 1918 m., Vilkiškėse įkurta pradžios mokykla. 1938 m. sausio 1 d. mokykla buvo 4 metų kurso, 1 komplekto, joje mokėsi 48 mokiniai. 1957-1958 mokslo metais mokėsi 39 mokiniai.

1959 m. kaime – 280 gyventojų, 1970 m. – 248 gyventojai, 1985 m. - 63 sodybos, 154 gyventojai, 2000 m. - 71 sodyba, 192 gyventojai.

Prasidėjus Atgimimui, kapinių pakraštyje esančiame mediniame pastate atkurta koplyčia. Joje buvo laikomos šv. Mišios. Buvęs dvaras sunaikintas, o jo vietoje sovietmečiu pastatytos gyvulių fermos. Yra 8 ha ploto tvenkinys.

Iš Vilkiškių kilęs liaudies menininkas drožėjas Stasys Griesius, išdrožęs daugiau kaip 100 medinių skulptūrėlių. Kelis jo darbus turi įsigijęs Lietuvos dailės muziejus.

Vietovardžiai

Vilkiškių pradžios mokyklos mokytoja Bronė Startaitė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Vilkiškių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Tomas Jakšta ir Vincas Blaževičius, gimę Kaišiadoryse, taip pat Natalija Dainauskaitė, gimusi Žasliuose.

Rudija (vietos tarme Rūdija) – upelis. Dugnas - molis su juodžemiu. Apie 1,5 km ilgio. Teka Vilkiškių kaimo rytine puse. „Įteka į Lomenos upelį, nuo Kaišiadorių šeštame kilometre”.

Upelis – upelis. Aplink molis. 2 km ilgio. Teka Vilkiškių kaimo šiaurine puse. Išteka iš Gaidelių pievų.

Gaidelių – pieva, vietomis ariama žemė. Molėta. 4 kvadratinių kilometrų dydžio. Į pietryčius nuo Vilkiškių. „Gaideliuose vaidenasi. Dažnai vidurnakty arkliai laksto”.

Mišarnikas (vietos tarme Myšarnikas) – raistas. Kelmynai, 2 ha dydžio. Viduryje Gaidelių pievos.

Durpynas – balos. 2 km ilgio. Iš apiejų Upelio pusių.

Uogynas (vietos tarme Vogynas) – raistas. Į šiaurę nuo Gaidelių pievos.

Šulniaraistis – pelkės. Apie 1,5 ha dydžio. Į šiaurę nuo Vilkiškių.

Sala – kalnas. Žvyras, 1 ha dydžio. Į šiaurės vakarus nuo Vilkiškių.

Žvyrynas – aukštuma. Žvyras ir smėlis, 1 ha dydžio. Į rytus nuo vieškelio. „Randama daug įvairių kaulų”.

Margeliai – pelkės. Juodžemis, 0,5 ha dydžio. Į rytus nuo vieškelio apie 1 km.

Perekopas – šaltinis. Apie 0,5 km į vakarus nuo vieškelio. Įteka į Lomeną. Bielaraistis – pieva, 4 ha dydžio. „Pavasarį būna kaip ežeras”.

Iždagas (veitos tarme Išdagas) – pieva. Juodžemis. „Būna daug ančių”.

Gojus – miškelis. Eglės ir alksniai, 10 ha dydžio. Ties Smilgių ir Vilkiškių kaimų riba. „Yra daug ančių, stirnų, vilkų”.

Vilkašeris – pieva. Juodžemis, 2 ha dydžio. Į pietus nuo mokyklos. „Dėlto vadina Vilkašeriu, kad ten žolė auga panaši į vilko šerius”.

Brazilija arba Pamelnikas (vietos tarme Brazėlija arba Pamelnikas) – pieva. Juodžemis, yra daug alksnių. Apie 2 km į rytus nuo vieškelio.

Karoniaučiškės – aukštuma. Smėlis. Į pietvakarius nuo mokyklos.

Apie Vilkiškių kaimą užrašyta: „Vilkiškės kaimo pavadinimas kilęs vardas iš to, kad kai buvęs dvaras pastatytas, tai pirmas jo savininkas vadinosi Vilčikas”.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 47-48.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos