Vindžiuliškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Vindžiuliškės (Vindziuliškės), kaimas Nemaitonių seniūnijoje, 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Varkalių, 17 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, Varkalių miško vakariniame pakraštyje. Kaime yra V-VIII a. pilkapynas.

Turinys

Archeologiniai ir mitologiniai paminklai

Apylinkėse yra Vindžiuliškių pilkapynas. 1996-1997 m. archeologinių žvalgomųjų tyrimų metu apmatuota dvylika 3-6 m skersmens pilkapių bei ištirtas pilkapis Nr. 1, 36 m2 dydžio plotas. Pilkapio būta 6 m skersmens. Jis buvo apskritas, supiltas iš smėlio, su akmenų vainiku, turėjo išorinį ir vidinį grindinius. Vidinis grindinys buvo stačiakampio formos, supiltas iš nevienodame gylyje glūdinčių smulkių akmenų, primenantis kapo duobės formą. Konstrukcijos pietinėje dalyje rasta degėsių duobė. Manoma, kad tai sunykęs ar simbolinis kapas. Netoliese pilkapyno (į pietus nuo jo) yra Vindžiuliškių dauba, vadinama Velnio duobe, o apie 120 m į šiaurę - Vindžiuliškių akmuo su dubeniu.

Istorija

Vindziuliškių užusienis (29 gyventojai katalikai) paminėtas apie 1860 m. Kalvių parapijos gyvenviečių sąraše. 1893 m. Vindžiuliškėse buvo 1 sodyba, 9 gyventojai katalikai, 1909 m. - 38 gyventojai katalikai (8 šeimos - 5 Lučinskų, 3 Grikovskių). 1909 m. Kalvių parapijos gyvenviečių ir parapijiečių sąraše įrašyta netolimo Pogulenkos kaimo gyventojo pavardė Jokūbas Vindziulis. 1923 m. - 8 sodybos, 40 gyventojų, 1931 m. - 18 sodybų, 51,07 ha žemės, 1937 m. - 44 gyventojai katalikai. Kaimas su 69,99 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1942 m. Daugelis gyventojų turėjo Grikausko, Kepežinsko, Lučinsko pavardes. 1944 m. - 7 šeimos (48 gyventojai), 1947 m. - 7 sodybos, 34 gyventojai, 2000 m. - 1 sodyba, 1 gyventojas.

Vietovardžiai

Mičiūnų pradžios mokyklos mokytojas Juozas Medzikauskas 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Vindziuliškių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Antanas Stankevičius, gimęs šiame kaime.

Apušotas – kalnelis, dirva ir miškas. Priemolis. Apie 0,25 dydžio. Į rytus nuo Vindziuliškių kaimo, prie valdiško miško.

Beržynas – pieva. durpynas. Apie 0,5 ha dydžio. Į šiaurės rytus nuo Vindziuliškių kaimo.

Bruzgynukai – dirva, buvo tankus eglynukas. Priesmėlis. Apie 3 ha dydžio.

Dervynas (vietinių žmonių vadinama Smalynas) – kalnelis, dirva. Baltžemis. Apie 0,25 ha dydžio.

Eglių raistas (vietinių žmonių vadinama Aglių raistas) – raistas, durpynė. Apie 1 ha dydžio. Į pietvakarius nuo Vindziuliškių. „Anksčiau buvo eglių”.

Kampai – dirva, kampo formos. Apie 4 ha dydžio. Prie Retumų miško.

Kapinėlės – kalnelis, apvalios formos. Apie 0,25 ha dydžio. Nuo Vindziuliškių kaimo į šiaurę.

Kavalčyzna – dirvos ir pievos. Apie 6 ha dydžio. Prie valdiško miško.

Kupstynas – raistas, durpynė. Apie 1 ha dydžio. Į pietvakarius nuo Vindziuliškių kaimo.

Rudamanskas – kalnelis, dirva. Baltžemis. Apie 1 ha dydžio. „Gyvenęs žmogus, Rudamanskas”.

Sala – raistas, durpynė. Apie 2 ha dydžio. Į rytus nuo Vindžiuliškių.

Šlapokšniai – šlapia pieva, durpynė. Apie 0,5 ha dydžio. Į šiaurę nuo Vindziuliškių.

Valentiškė – dirva ir pieva. Įvairi žemė. Apie 4 ha dydžio. Į šiaurę nuo Vindziuliškių kaimo. „Gyvenęs žmogus Valentas”.

Vindziuliškės – kaimelis, 7 kiemai.

Zascenka – pakili vieta. Priesmėlis. Apie 2 ha dydžio. Į rytus nuo Vindziuliškių kaimo.

Zomatas – pieva, baltžemis.

Žemrausis (vietinių žmonių vadinama Zemlenka) – kalnelis, smėlis. Apie 2 ha dydžio. Į rytus nuo Vindziuliškių kaimo.

Ratas – pieva ir dirva, baltžemis. Apie 2,5 ha dydžio. Šiaurės pusėje, prie Vindziuliškių. „Buvęs ąžuolas ir jame gandro lizdui ratas”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 134.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos