Visginų pilkapynas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Buvusio Visginų pilkapyno teritorija iš šiaurės rytų pusės. 2008 m. L. Kurilos nuotr.
Išlikusio pilkapio dalis Visginų pilkapyno teritorijoje. 2010 m. A. Kurilienės nuotr.

Visginų pilkapynas buvo Kruonio seniūnijoje, apie 1 km į pietvakarius nuo Anglininkų kaimo kapinių ir 0,8 km į pietvakarius nuo Liepekos upelio pralaidos AnglininkųDabintos kelyje, 1,4 km į pietryčius nuo Zapaškos upelio įtakos į Kauno marias, dešiniame Kauno marių krante.

Pilkapynas buvo kalvelėje, kyšulyje, įsiterpusiame į Kauno marias. Kalvelės pietrytiniame krašte buvo 17 m ilgio griovys (senasis kelias, vedęs prie pantoninio tilto per Nemuną). Pietvakariniame krašte kalvelė rėmėsi į Kauno marias, kur baigėsi stačiu, vandens ardomu šlaitu.

Pilkapiai suardyti ariant, tiesiant kelią, jie iškasinėti lobių ieškotojų. Užtvenkus Nemuną, dalis pilkapyno buvo apsemta. Šiuo metu yra išlikusi vieno 8–9 m skersmens ir apie 1,5 m aukščio pilkapio sampilo pusė. Šiaurinė pilkapio pusė buvo sunaikinta tiesiant kelią.

Turinys

Padavimai, pasakojimai

Pasakojama, kad pilkapyną plaunant Kauno marioms, šlaite atsidengė akmenimis iškloti mažesni ir didesni kvadratai – maždaug 1 m skersmens. Sakoma, kad nusekus vandeniui jie dar matomi.

Paskojama, kad griovoje vanduo išplovęs dviejų mirusiųjų kaulus. Kaimo gyventojas A. Vadvilavičius prie vienų rado ietigalį, prie kitų – „antkaklį“.

Vietos gyventojas A. Radzevičius turėjo sukaupęs senienų kolekciją, kurioje buvo ir radinių iš šios vietos. Tačiau 6-ame dešimtmetyje jie sudegė, perkūnui trenkus į klėtelę, kurioje šie radiniai buvo laikomi. Kiek vėliau, 1973 m., tas pats A. Radzevičius nuslūgus vandeniui kasinėjo tarp atsidengusių akmenų. Jis rado 2 geležinius ietigalius. Jis pasakojo, kad akmenų buvo daug, kai kurie išsidėstę ratais.

1977 m. tyrimų metu pilkapiuose ir jų aplinkoje aptikti radiniai. Lietuvos istorijos rankraštynas (Kurilienė 2009, p. 223)

Tyrinėjimai

Pilkapyno teritoriją lankė ne viena archeologinė ekspedicija. 1953 m. ji buvo žvalgyta P. Kulikausko, 1974 m. - A. Paulausko, 1977 m. - M. Černiausko ir B. Dakanio. Pastarasis nustatė, kas yra išlikusi apardyta pilkapyno dalis, kurią būtina ištirti. Tais pačiais metais pradėti archeeologiniai tyrimai. A. Bliujaus vadovaujama ekspedicija ištyrė 2 suardytus pilkapius

Teritorija žvalgyta ir kiek vėliau. 1982 m. ją lankė B. Dakanis ir J. Balčiūnas, 1983 m. R. Olišauskas. Konstatuota, kad pilkapyno teritorija beveik apsemta Kauno marių.

2008 m. žvalgant Kauno marių pakrantę ties buvusio pilkapyno teritorija, maždaug 2 m. nuo marių buvo pastebėta išlikusi vieno pilkapio sampilo pusė (L. Kurila, A. Kurilienė).


Laidosena

Sampilus juosė akmenų (vietomis dviejų eilių) vainikai. Abiejuose ištirtuose pilkapiuose rasti nedegintų mirusiųjų kapai su įkapėmis. Mirusieji buvo palaidoti po pilkapio pagrindu iškastose duobėse.

Pagal pasakojimus galima spręsti, kad kapus galėjo dengti akmenų grindiniai.


Tai yra vienas ankstyviausių pilkapynų regione. Jis datuotas IV-V amžiais.


Šaltiniai

  • Bliujus A. Visginų pilkapių (?), Kaišiadorių raj., 1977 m. tyrinėjimų ataskaita. 1977. LIIR. B. 587.
  • Dakanis B., Balčiūnas J. Kaišiadorių raj., Kruonio apyl., Visginų kaimo senkapio 1977 metų žvalgymo ataskaita ir Kaišiadorių rajono archeologijos paminklų žvalgymo 1982 metais balandžio 28 d. pranešimas. 1982. KPCA. F. 27. Ap. 1. B. 94, p. 1, 3–4.


Literatūra

  • Dakanis B. Mažai žinomi I tūkst. ir II tūkst. pradžios kapinynai // Muziejai ir paminklai, T. 9. Vilnius, 1991. P. 33, 35–36.
  • Kurila L., Kurilienė A. Naujai atrasti pilkapynai Kaišiadorių rajone // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2009 metais. Vilnius, 2010, p. 439-440.
  • Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 221-223.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos