Vladikiškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vladikiškės (Władykiszki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Vladikiškės ir Cegelnia 1930 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Vladikiškės ir Cegelnia 1826 m. plane. Lietuvos valstybės istorijos archyvas.

Vladikiškės (Vytautonys), kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 3 km į šiaurę nuo Žiežmarių, 3 km į pietus nuo Kaišiadorių.

Turinys

Istorija

Vladikiškės paminėtos 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. kaime - 20 sodybų, 165 gyventojai. Kaime taip pat gyveno 16 bajorų. Apie 1860 m. gyveno 91 gyventojas katalikas. 1893 m. Vladikiškių kaime - 12 sodybų, 128 gyventojai (111 katalikų, 17 stačiatikių). 1897 m. - 187 gyventojai ir 224 dešimtinės žemės, 1923 m. - 28 sodybos, 160 gyventojų. Vytautonių (Vladikiškių) kaimas į vienkiemius išskirstytas 1927 m. Tuo metu kaime buvo 338,75 ha žemės (iš jų 24,15 ha žemės pridėta iš Kamionkos palivarko). Didžiausias sklypas (18,18 ha) priklausė Juozui Strašunskui. Kaime buvo paplitusi Kartunavičiaus pavardė. 1931 m. - 29 sodybos, 336,7 ha žemės, 1937 m. - 172 gyventojai katalikai. 1939 m. Žiežmarių valsčiaus gyvenviečių sąraše įrašytas kaimas Vytautonys. Nurodyta, kad ši gyvenvietė anksčiau vadinosi Vladikiškių kaimu.

1942 m. priverstiniams darbams į Vokietiją išvežtas B. Širvinskas. Grįžo 1946 metais. 1946 m. liepos 31 d. vienoje šio kaimo daržinėje į nelaisvę paimtas partizanas Jonas Klimas (slapyvardis Lazdynas). 1941 m. įkalintas 1, ištremti 6 gyventojai (Brazulevičiai (5 asmenys) ir M. Dūdienė). 1946-1951 m. įkalinti 6 gyventojai.

1947 m. Vytautonių kaime - 17 sodybų, 104 gyventojai, 2000 m. Vladikiškėse - 43 sodybos, 140 gyventojai.

Vietovardžiai

Žiežmarių pradžios mokyklos mokytojas Kazys Šemežys 1935 m. gruodžio - 1936 m. sausio mėnesiais užrašė Vladikiškių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Jokūbas Janonis ir Motiejus Motiejūnas, gimę šiame kaime.

Apie kaimą užrašyta: „Vladikiškių k. ėjo baudžiavą Vladikiškių dvaran, ponui Romeriui. Kaimas yra senas”.

Akmenyčia - ariama žemė. Lyguma, juodžemis, giliau smėlis. 2 ha dydžio. 100 m į rytus nuo vieškelio, kaimo pietuose, Motiejūno sklype. „Seniau toje vietoje buvę daug akmenų”.

Blynduobė (vietinių žmonių vadinama Blynaduobė) – raistelis. Apvali duobė, 2 m gylio. 4 arų dydžio. Prie vieškelio, kaimo pietuose, 80 m nuo kapų. „Duobėj yra keli šaltiniai”. „Yra pasakojama, kad ton duobėn išvirtę kūmai ir išbarstę savo krikšto blynus. Ir čia atsirado pavadinimas Blynaduobė”.

Dumblynas – ariama žemė. Klonis, juodžemis, giliau balta žemė. 6 ha dydžio. Kaimo rytuose, į vakarus nuo vieškelio.

Ivadis – pieva. Mėlyna žemė. 7 ha dydžio. Kaimo rytuose, 50 m nuo kelio, kuris eina į vieškelį.

Kudrynė – bala. Duobelė, dumblas. 0,25 ha dydžio. Į pietus nuo kelio į Žiežmarius, Butrimavičiaus sklype.

Pakambala – pieva. Pailga duobė 1,5 m gylio ir 0,5 ha dydžio. Kaimo viduryje, Marciušio sklype. „Buvo bala, dabar nusausinta”.

Pašaltiniai – pieva. 0,5 ha dydžio. 200 m į šiaurę nuo plento (Kurgono sklypas), kaimo šiaurinėje pusėje. „Yra šaltinių”.

Pašilė (vietos tarme Pašile) – kaimo dalis. Lyguma, smėlis, juodžemis. 40 ha dydžio. Kaimo pietuose, prie vieškelio. „Seniau šalia jo buvęs šilas”.

Skroda – ariama žemė. Klonis, juodžemis, molis. 1 ha dydžio. Kaimo šiaurinėje pusėje, nuo plento kelio apie 0,25 km.

Šaltoji – pievelė. 10x50 m dydžio. Kaimo pietuose, 50 m į rytus nuo vieškelio. „Yra šaltas šaltinis”.

Užraistis (vietos žmonės vadina Užuraistis) – pieva. Lygi, baltžemis. 2 ha dydžio. 50 m į pietus nuo kaimo vietos.

Žiežmarių pradžios mokyklos mokytojas Bronius Navasaitis 1939 m. rugpjūčio mėnesį užrašė Vladikiškių kaimo vietovardžius. Pateikėja - Katrė Šiškienė, gimusi Vytautonių (Vladikiškių) kaime.

Akmenyčia – ariama žemė. Lyguma, juodžemis, giliau smėlis. 2 ha dydžio. 100 m į rytus nuo vieškelio, kaimo pietuose, Motiejūno sklype. „Seniau toje vietoje buvę daug akmenų”.

Asiuklynas – pieva. Įklonis, šlapia vieta. 1 ha dydžio. Apie 0,5 km nuo kaimo į pietus, ūkininko Jerumbicko lauke.

Blynduobė (vietinių žmonių vadinama Blynaduobė) – raistelis. Apvali duobė, 2 m gylio. 4 arų dydžio. Kaimo pietuose, prie vieškelio, 80 m nuo kapų. „Duobėj yra keli šaltiniai”. Vardo kilmė paaiškinama taip: „Yra pasakojama, kad ton duobėn išvirtę kūmai ir išbarstę savo krikšto blynus”.

Dumblynas – ariama žemė. Klonis, juodžemis, giliau balta žemė. 6 ha dydžio. Kaimo rytuose, į vakarus nuo vieškelio.

Ivadis – pieva. Mėlyna žemė. 7 ha dydžio. Kaimo rytuose, 50 m nuo kelio į pietus, kuris eina link vieškelio.

Įvadėliai – pieva. Šlapia šlyno žemė, prie durpių. 5 ha dydžio. Apie 0,5 km į vakarus nuo kaimo, Vinco Kuprevičiaus lauke.

Kudrynė – bala. Duobelė, dumblas. 0,25 ha dydžio. Į pietus nuo kelio į Žiežmarius, Butrimavičiaus sklype.

Kupstynas – pieva. Šlyno, molėta žemė. 0,5 ha dydžio. Apie 3/4 km nuo kaimo į pietus, ūkininko Janonio lauke.

Pakambala – pieva. Pailga duobė, 1,5 m gylio. 0,5 ha dydžio. Kaimo viduryje, Marciušio sklype. „Buvo bala, dabar nusausinta”.

Pašaltiniai – pieva. 0,5 ha dydžio. 200 m į šiaurę nuo plento, Kurgono sklype. Kaimo šiaurinėje pusėje. „Yra šaltinių”.

Pašilė (vietos tarme Pašile) – kaimo dalis. Lyguma, smėlis, juodžemis. 40 ha dydžio. Kaimo pietuose, prie vieškelio. „Seniau šalia jo buvęs šilas”.

Salelė (vietos tarme Salalė) – ariama žemė. Lygi vieta, molis su juodžemiu. 1 ha dydžio. Kaimo vakarinėje dalyje, Jurgio Kurgono žemėje.

Skroda – ariama žemė. Klonis, juodžemis, molis. 1 ha dydžio. Kaimo šiaurinėje pusėje, nuo plento apie 0,25 km.

Šaltoji – pievelė. 10,50 arų dydžio. Kaimo pietuose, 50 m į rytus nuo vieškelio. „Yra šaltas šaltinis”.

Užraistis (vietinių žmonių vadinama Užuraistis) – pieva. Lygi, baltžemis. 2 ha dydžio. 50 m į pietus nuo kaimo.

Vladikiškiai – kaimas. Vietomis molis, vietomis priesmėlis, kalnuota. Apie 2 km ilgio, 32 gyventojai. 3 km nuo Kaišiadorių geležinkelio stoties į pietryčius. „Vladikiškių k. ėjo baudžiavą Vladikiškių dvaran, ponui Romeriui. Kaimas yra senas”.

Žvėrinčius – pieva. Priemolis, lyguma. 3 ha dydžio. Apie 1 km nuo kaimo į pietus, Jono Misikonio sklype. „Pasakojama, kad čia iš miško bėgdami žvėrys apsistoja pasilsėti”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 308-309.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos