Vyža (vyžas)

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vyžos. Vilūnų k., Kruonio sen. Piešė Diana Tomkuvienė.

Vyža (vyžas) – iš karnų pintas bekulnis apavas. Vyžoms pinti naudojo išmirkytas liepos, gluosnio, kartais ir karklo karnas. Karnas lupdavo pavasarį medžiams sprogstant. Prie kojų tvirtinamos apyvarais – kanapinėmis, lininėmis arba odinėmis virvutėmis. Žieminės vyžos būdavo ilgesnės ir platesnės, kad galima būtų apsimauti dvejas ar trejas kojines. Tų vyžų vidurį dar lopydavo milu ar oda, kad jos būtų šiltesnės ir nebyrėtų sniegas. Vyžas pindavo daugiausia vyrai.

Šniūriukams vyžoms būdavo nupinamos virvelės iš linų. Vyžą audavo ne ant plikos kojos, ale ant kojinės ar autų (skudurus tokius apsivynioja aplink kojas) (Palomenė). Prilupdavo medžio žievių ilgais kasnykais. Vyžus gamindavo diedukas. Pridėdavo auseles, per jas perkišdavo virvelas (Žasliai). O kam reikėdavo ženytis – patys ieškodavo. Bagotas – su bagotu, važiuotas – su važiuotu, o vyžuotas – su vyžuotu (Domeikiemis).



Šaltiniai

  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 222. Janauskienė L. Gilučių kaimo aprašymas. 1999 m. L. 3;
  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 427. Žižliauskaitė L. Vestuvių ir krikštynų papročiai Kruonio apylinkėse. 2003 m. L. 10;
  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 445. Žižliauskaitė L. Tautosaka. Etnografinių daiktų paaiškinimai. 2004 m. L. 7;
  • Kaišiadorių muziejaus garso archyvas. KšM 60 (g.).

Literatūra

  • Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 127-128;
  • Sodžiaus menas. 7-8. Lietuvių moterų tautiniai drabužiai. – Kaunas, 1939. - P. 39.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos