Zūbiškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Zūbiškės (Zubiszki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Zūbiškės, kaimas 8 km į šiaurės rytus nuo Palomenės, 15,5 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, Neries upės kairiajame krante. Per kaimą eina Jonavos-Žaslių kelias. Ties Zūbiškėmis Neryje yra Zubo rėva. Kaime yra senovės gyvenvietė.

1997 m. šioje gyvenvietėje, ištyrus 15 m2 dydžio plotą, nustatyta, kad kultūrinis sluoksnis sunaikintas arimo. Rasta XIV-XVII a. keramikos. Objektas išbrauktas iš šio sąrašo.

Turinys

Istorija

Zūbiškės paminėtos 1744 m. Gegužinės parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. Zūbiškių palivarkas su 1 sodyba ir 15 gyventojų priklausė Ignui Ratinskiui. Palivarke buvo bravoras. 1831 m. birželį, sukilimo metu, ties Zūbiškėmis rusų kariuomenė pastatė tiltą per Nerį ir skubėjo pagalbon Vilniaus įgulai. XIX a. I pusėje Zūbiškėse veikė katalikų koplyčia, kurioje apie 1860 m. pamaldos jau nebebuvo laikomos. Koplyčia galutinai uždaryta 1866 m. Vilniaus gubernatoriaus siūlymu. Apie 1860 m. Zūbiškėse gyveno 33 gyventojai katalikai. 1850 m. dvarui priklausė 3 palivarkai, 10 kaimų ir 4 užusieniai - iš viso buvo 4037 dešimtinės žemės. XIX a. viduryje dvaras priklausė Zaleskiams - Antanui (žymiam dailininkui) ir Ignotui (kompozitoriui). 1863 m. dvaras buvo sekvestruotas, jo savininkai - ištremti į Sibirą. 1895 m. Zūbiškių dvare buvo 2 sodybos ir 45 gyventojai (36 katalikai, 9 žydai), 1923 m. - 2 sodybos, 50 gyventojų. 1926 m. dvaras išparceliuotas. Tuo metu jis priklausė P. Čechavičiui ir E. Bartkevičienei. Iš viso jame buvo 247,7 ha žemės. Savininkams palikta 78,43 ha žemės (neliečiama norma). 1931 m. dvare buvo 9 sodybos ir 253,62 ha žemės. 1935 m. minimas ir Zūbiškių viensėdis. 1937 m. dvarą su 80,84 ha žemės nusipirko Vanda Meškauskaitė-Pileikienė. 1937 m. buvo pastatyta Zūbiškių spirito varykla, kurioje iš bulvių buvo varomas spiritas. Garo katilą šiai varyklai iš Žaslių geležinkelio stoties į Zūbiškes tempė 18-os arklių kinkinys. Šis kinkinys 1996 m. įregistruotas Lietuvos rekordų knygoje. Pokario metais (1945 m. gruodžio 29 d. ir 1946 m. balandžio 6 d.) iš spirito varyklos partizanai paėmė įvairių produktų, 1947 m. gruodžio 10 d. paėmė 6200 rublių. Tą dieną su partizanais išėjo varyklos sargas S. Kveraga, kuris netrukus buvo suimtas. Spirito varykla buvo rekonstruota ir pradėtas gaminti spiritas ir vaisių bei uogų sultys. 1945-1948 m. įkalinti 3 gyventojai iš Zūbiškių.

1937 m. gyveno 26 gyventojai katalikai. 1947 m. buvo 4 sodybos, 16 gyventojai, 1959 m. - 81 gyventojas, 1970 m. - 131 gyventojas, 2000 m. - 116 sodybų, 283 gyventojai. 1971 m. Zūbiškėse buvo „Anykščių vyno“ gamyklos cechas (buvusi spirito varykla), parduotuvė, ryšių skyrius, kultūros namai (nuo 1957 m.), biblioteka (nuo 1947 m.). Šiuo metu iš buvusio dvaro pastatų išliko vieno aukšto mediniai rūmai, kuriuose sovietiniais metais buvo kolūkio kontora. Trijų aukštų spirito gamykla, kurios apatinė dalis akmeninė, viršutinė dalis mūrinė, rekonstruota. Spirito sandėlis - mūrinis, vieno aukšto. Likęs medinis klojimas, keletas senų medžių.

1936 m. mokyklos iš Rusių ir Šilonių kaimų persikėlė į Zūbiškes. 1938 m. sausio 1 d. pradinėje mokykloje mokėsi 60 mokinių, 1994-1995 mokslo metais mokykloje mokėsi 63 mokiniai, mokė 11 mokytojų. 1997 m. sausio 30 d. Kaišiadorių rajono taryba savo posėdyje Šilonių pagrindinei mokykai (esančiai Zūbiškėse), suteikė Konstantino Bajerčiaus vardą. Konstantinas Bajerčius - talentingas mokytojas ir rašytojas, 1924-1927 m. mokytojavęs Gegužinėje. Kadangi pastaroji mokykla dėl per mažo mokinių skaičiaus 1996 m. buvo uždaryta, tad jo vardu buvo pavadinta netoliese esanti Zūbiškių mokykla.

Zūbiškėse yra idomi Paulauskų sodyba, kurioje surinkta daugiau kaip 100 girnapusių. Sodybą puošia kryžius, koplytstulpis, kompozicijos iš girnapusių.

K. Tiškevičius apie Zaleskių dvarą Zūbiškėse

1857 m. birželio 30 d. savo kelionės Nerimi metu Zūbiškėse lankėsi žymus to meto visuomenės ir kultūros veikėjas Konstantinas Tiškevičius. Apie savo apsilankymą rašė: „Kairiajame krante, prie dviejų nedidelių, iš kranto versmių tekančių upeliukų žiočių, rymo Zūbiškių parkas ir rūmai. Čia savo rezidenciją turi Antanas Zaleskis, kurį šalyje plačiai išgarsino įžymus piešėjo talentas, kad reikėtų dar apie jį kalbėti. Tai buvo šventadienis, dar ilsėjosi kieme visi - ir tarnai, ir ponai, kai išlipau jų krante. Tačiau veikiai pasirodė namų galva, išėjęs į parką mūsų pasitikti. Kaip nuoširdus ir vaišingas šeimininkas, jis sveikino ir priėmė mus. Zūbiškėse išsyk pasijutau kaip namie, nes tas lengvas bendravimas, kuris būdingas visiems gerai išauklėtiems žmonėms, kokie apskritai yra Zūbiškių savininkas ir visa jo šeimyna, svečius apgaubia kažkokiu žavesiu. Ponas Antanas Zaleskis savo namų gyvenimą susitvarkė kaip dvarininkas meno žmogus, kaip tas, kuris iš Dievo gautą gyvenimą moka leisti gražiai ir naudingai, o savo luomo pareigas skirsto tarp meno ir mokslo.

Zūbiškių namų vidus yra tikra menininko studija. Šeimos paveikslai, tapyti aliejiniais dažais, dažniausiai jo paties darbo, puošia salono sienas. Kartonai, aplankai, albumai, pieštuko darbai ir kūrinių apmatai, kurie taip žavingai užpildo jo laisvalaikį - viskas jam po ranka”. Zūbiškėse K. Tiškevičius viešėjo dvi dienas: „Kaip malonus miegas, kaip žavi svaja, kuri staiga dingsta ir nedažnai begrįžta, šitaip prabėgo man tos dvi poilsio dienos Zubiškėse vaišingoje ponų Zaleskių šeimoje”.

Vietovardžiai

Mokytojas Juozas Martinaitis 1935 m. spalio mėnesį užrašė Zūbiškių dvaro vietovardžius. Pateikėjai - Vincas Žurauskas, gimęs Kasparų kaime, Radziukas, gimęs Rusių kaime.

Dubniakas (vietos žmonės sako Dumbniakas) – pieva ir ariama dirva. Priežvyris, baltžemis, pieva krūmuota, dirva lygi. Apie 9 ha dydžio. Nuo Zūbiškių dvaro į pietvakarius, prie miško. „Seniau buvusi giria, kurioj augę daug ąžuolų. Vėliau giria iškirsta ir paversta dirbamu lauku”. „Randama žemėse dar ir dabar supuvusių ąžuolinių kelmų”. „Gavo vardą nuo augusių ąžuolų - dub, dembe”.

Razmaune – pieva. Žemė durpinė, kupstuota, apaugusi krūmais. 9 ha dydžio. Nuo dvaro į šiaurės rytus. „1812 m. per prancūzų ir rusų karą šiuose pievose buvo susitikę abi kariuomenės ir jų vadai kalbėjęsi paliaubų reikalais, ir buvęs mūšis”. „Šiose pievose 1812 m. prancūzai kalbėjęsi su rusais - razmoveli”.

Kavališkės (vietos tarme Kaveliškes) – pieva. Durpinė žemė, apaugusi krūmais. 12 ha dydžio. Nuo dvaro į šiaurės vakarus.

Mastkai – pieva ir ariama dirva. 10 ha dydžio. Nuo dvaro į rytus. „Gavo vardą nuo tiltelio - mostek”.

Švedkalnis – piliakalnis ir smėlynas. Smėlis, 30 ha dydžio. Nuo dvaro į rytus. „Priklauso dabar pil. Nartautui gyv. Kasparų km.”. „Žmonės pasakoja, kad šioj vietoj įvykęs švedų ir rusų mūšis. Daug buvo užmuštų. Ant vienos aukštumėlės švedai nuveikę rusus, sakė prakalbą ir laidojo užmuštuosius”. „Seniau, ir dabar dar kartais, žmonės rasdavo surūdijusių peilių, sagų, žiedų ir kardų”.

Tridešimtis – griovelis. 2 m pločio, 1 m gylio ir 2 km ilgio. Juo teka upelis. Išteka iš Buckūnų kaimo Trisdešimtiės pievos, teka Zubiškių dvaro lauku iš šiaurės rytų į šiaurę, įteka į Nerį. „Trisdešimtis gavęs vardą nuo to, kad jis išteka iš Trisdešimtiės pievos”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 174.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos