Zaleskis Antanas

(Skirtumai tarp versijų)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eilutė 2: Eilutė 2:
 
'''Zaleskis Antanas''' (1824 m. vasario 15 d. - 1885 m.spalio 4 d. Florencijoje) - dailininkas, vienas iš [[1863-1864 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] organizatorių.
 
'''Zaleskis Antanas''' (1824 m. vasario 15 d. - 1885 m.spalio 4 d. Florencijoje) - dailininkas, vienas iš [[1863-1864 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] organizatorių.
  
Dailininko (1824–1885) tėvas, Trakų apskrities vėliavininkas Ignotas Martynas Zaleskis, po savo tėvo Mykolo mirties paveldėjo [[Zūbiškės|Zūbiškių]] dvarą, kuriam priklausė ir Kasčiukiškių palivarkas. A. Zaleskis 4 metus (nuo 1842 m.) mokėsi Florencijos dailės akademijoje. Grįžęs į Lietuvą, 1847 m. vedė Mariją Gorskytę ir atsidėjo kūrybai. Laisvalaikiu su draugais keliaudavo po Trakų apylinkes (turėjo nemažą žirgyną). Dvare dažnai lankydavosi (kai kurie ir ilgesnį laiką pagyvendavo) jo pusbrolis poetas, publicistas ir vertėjas J. Laskaris (1828-1888), dainininkas A. Bonoldis, dailininkai V. Dmachauskas, M. E. Andriolis, žymus lenkų kompozitorius S. Moniuška. Lankėsi ir nemažai būsimojo [[1863-1864 m. sukilimas|sukilimo]] organizatorių, tarp jų ir broliai Kučevskiai iš [[Karsakai|Karsakų]] dvaro (dabar [[Žaslių seniūnija]]). A. Zaleskis nuo 1862 m. rudens priklausė Lietuvos provincijos komitetui, rengusiam sukilimą. Buvo paskirtas karinės apygardos Trakų apskrities viršininku. 1863 m. sausio 26 d. jį įskundė jam priklausiusio [[Ilgakiemis|Ilgakiemio kaimo]] valstietis, kuris nugirdo, kad dvarininkas su sūnumi Mykolu ir kitais „piktadariais“ rengiasi užpulti kareivių kuopą [[Mūro Strėvininkai|Strėvininkuose]]. Sausio 29 d. A. Zaleskis su sūnumi suimtas ir vasario 10 abu ištremti į Viatką Rusijoje. 1867 m. amnestuotas be teisės gyventi Lietuvoje. Gyveno Varšuvoje, Krokuvoje, nuo 1872 m. - Florencijoje. Parašė atsiminimus, kurių 2-oji laida išleista Lenkijoje 1972 m. Jo tėvai palaidoti [[Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia|Žaslių bažnyčios]] šventoriuje. A. Zaleskis iliustravo A. Mickevičiaus, V. Polio, T. Lenartovičiaus, K. Tiškevičiaus ir kt. autorių kūrinius. Daug iliustracijų sukūrė J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumui“.
+
Dailininko tėvas, Trakų apskrities vėliavininkas Ignotas Martynas Zaleskis, po savo tėvo Mykolo mirties paveldėjo [[Zūbiškės|Zūbiškių]] dvarą, kuriam priklausė ir Kasčiukiškių palivarkas. A. Zaleskis 4 metus (nuo 1842 m.) mokėsi Florencijos dailės akademijoje. Grįžęs į Lietuvą, 1847 m. vedė Mariją Gorskytę ir atsidėjo kūrybai. Laisvalaikiu su draugais keliaudavo po Trakų apylinkes (turėjo nemažą žirgyną). Dvare dažnai lankydavosi (kai kurie ir ilgesnį laiką pagyvendavo) jo pusbrolis poetas, publicistas ir vertėjas J. Laskaris (1828-1888), dainininkas A. Bonoldis, dailininkai V. Dmachauskas, M. E. Andriolis, žymus lenkų kompozitorius S. Moniuška. Lankėsi ir nemažai būsimojo [[1863-1864 m. sukilimas|sukilimo]] organizatorių, tarp jų ir broliai Kučevskiai iš [[Karsakai|Karsakų]] dvaro (dabar [[Žaslių seniūnija]]). A. Zaleskis nuo 1862 m. rudens priklausė Lietuvos provincijos komitetui, rengusiam sukilimą. Buvo paskirtas karinės apygardos Trakų apskrities viršininku. 1863 m. sausio 26 d. jį įskundė jam priklausiusio [[Ilgakiemis|Ilgakiemio kaimo]] valstietis, kuris nugirdo, kad dvarininkas su sūnumi Mykolu ir kitais „piktadariais“ rengiasi užpulti kareivių kuopą [[Mūro Strėvininkai|Strėvininkuose]]. Sausio 29 d. A. Zaleskis su sūnumi suimtas ir vasario 10 abu ištremti į Viatką Rusijoje. 1867 m. amnestuotas be teisės gyventi Lietuvoje. Gyveno Varšuvoje, Krokuvoje, nuo 1872 m. - Florencijoje. Parašė atsiminimus, kurių 2-oji laida išleista Lenkijoje 1972 m. Jo tėvai palaidoti [[Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia|Žaslių bažnyčios]] šventoriuje. A. Zaleskis iliustravo A. Mickevičiaus, V. Polio, T. Lenartovičiaus, K. Tiškevičiaus ir kt. autorių kūrinius. Daug iliustracijų sukūrė J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumui“.
  
 
== Literatūra ==
 
== Literatūra ==

08:48, 7 liepos 2017 versija

Antanas Zaleskis.

Zaleskis Antanas (1824 m. vasario 15 d. - 1885 m.spalio 4 d. Florencijoje) - dailininkas, vienas iš 1863 m. sukilimo organizatorių.

Dailininko tėvas, Trakų apskrities vėliavininkas Ignotas Martynas Zaleskis, po savo tėvo Mykolo mirties paveldėjo Zūbiškių dvarą, kuriam priklausė ir Kasčiukiškių palivarkas. A. Zaleskis 4 metus (nuo 1842 m.) mokėsi Florencijos dailės akademijoje. Grįžęs į Lietuvą, 1847 m. vedė Mariją Gorskytę ir atsidėjo kūrybai. Laisvalaikiu su draugais keliaudavo po Trakų apylinkes (turėjo nemažą žirgyną). Dvare dažnai lankydavosi (kai kurie ir ilgesnį laiką pagyvendavo) jo pusbrolis poetas, publicistas ir vertėjas J. Laskaris (1828-1888), dainininkas A. Bonoldis, dailininkai V. Dmachauskas, M. E. Andriolis, žymus lenkų kompozitorius S. Moniuška. Lankėsi ir nemažai būsimojo sukilimo organizatorių, tarp jų ir broliai Kučevskiai iš Karsakų dvaro (dabar Žaslių seniūnija). A. Zaleskis nuo 1862 m. rudens priklausė Lietuvos provincijos komitetui, rengusiam sukilimą. Buvo paskirtas karinės apygardos Trakų apskrities viršininku. 1863 m. sausio 26 d. jį įskundė jam priklausiusio Ilgakiemio kaimo valstietis, kuris nugirdo, kad dvarininkas su sūnumi Mykolu ir kitais „piktadariais“ rengiasi užpulti kareivių kuopą Strėvininkuose. Sausio 29 d. A. Zaleskis su sūnumi suimtas ir vasario 10 abu ištremti į Viatką Rusijoje. 1867 m. amnestuotas be teisės gyventi Lietuvoje. Gyveno Varšuvoje, Krokuvoje, nuo 1872 m. - Florencijoje. Parašė atsiminimus, kurių 2-oji laida išleista Lenkijoje 1972 m. Jo tėvai palaidoti Žaslių bažnyčios šventoriuje. A. Zaleskis iliustravo A. Mickevičiaus, V. Polio, T. Lenartovičiaus, K. Tiškevičiaus ir kt. autorių kūrinius. Daug iliustracijų sukūrė J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumui“.

Literatūra

  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 130.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos