Melų diena Balandžio 1 d.

Balandžio pirmoji – išdaigų ir juoko diena. Manyta, kad jei tą dieną nepavyks nieko apgauti, tai bus nelaimingi metai. Todėl stengėsi vienas kitą apgauti. Darsūniškiečiai pasakoja: Jei aprilius, tai nebuvo žmogaus, kad nebandytų pameluoti. Dažniausiai atbėgdavo kaimynai pranešt kokią blogą žinią, o patikėjus skaniai pasijuokdavo. Jei aprilius, tai neturi teisės pykt už melą. 

 

Paukščių diena Balandžio 1 d.

Balandžio 1 d. minima Pasaulinė paukščių diena. Šia proga 2012 m. kovo 30 d. Girelės miško pakraštyje (prie pėsčiųjų tako nuo V. Giržado progimnazijos link Kaišiadorių ligoninės) pradėta kurti ir atidaryta Inkilų alėja. Šventės metu buvo pakabinta apie 50 dekoratyvinių inkilų, kuriuos pagamino Kaišiadorių miškų urėdijos, Kaišiadorių muziejaus, Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro, Kaišiadorių rajono savivaldybės, Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklos, Darsūniškio pagrindinės mokyklos, Kaišiadorių kultūros ir meno centro ir kitų įstaigų atstovai bei privatūs asmenys.

Tikimės, kad kasmet, minint Pasaulinę paukščių dieną, bus tęsiamas Inkilų alėjos kūrimas. Inkilų alėjoje kiekvienas gali pakabinti savo sukurtą dekoratyvinį inkilą, kuris gali būti įvairių formų, drožinėtas ar spalvintas.  Inkilų alėjos kūrimą iniciavo Kaišiadorių muziejus siekiant įprasminti 2012 metais LR Seimo  paskelbtus Muziejų metus ir sukurti lauko parodą kaip mūsų kartos kūrybingumo ženklą.

Inkilų alėjos organizatoriai: Kaišiadorių miškų urėdija, Kaišiadorių muziejus ir Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras, pagrindinis rėmėjas – Kaišiadorių miškų urėdija.

 

Velykos Balandžio 5 d.

Velykos švenčiamos pirmą sekmadienį po pavasarinės kovo mėnesio mėnulio pilnaties, kuri būna ne anksčiau kaip kovo 21 dieną ir ne vėliau kaip balandžio 26 dieną. Šią dieną einama į pamaldas. Kaip ir visoje Lietuvoje, iš bažnyčios skubindavosi į namus – kad pirmi sėstų prie Velykų stalo ir visus metus geriau sektųsi, darbai greičiau eitųsi ir patys būtų laimingesni. Grįžtant iš bažnyčios, kas važiuoja su ratais, tai lenktyniauja su kaimynais. Kas pralenks ir pirmas namo parvažiuos, tai tam geriau gyventi seksis.

Kaišiadorių apylinkėse Velykų vakare, o kartais antrąją Velykų dieną po kaimus vaikščiodavo persirengėliai – lalauninkai. Jie prašydavo šeimininkus leisti namelius palinksminti, o gavę sutikimą giedodavo velykines giesmes ir specialias senoviškas lalinkas, už kurias būdavo vaišinami švenčių valgiais ir gėrimais, apdovanojami margučiais. Tikėta, kad pirmąją Velykų dieną negalima šluoti aslos, kitaip piršlius iššluosi. O jei šukuosi plaukus – vištos daržus kapstys.

 

Atvelykis Balandžio 12 d.

Atvelykis – pirmas sekmadienis po Velykų. Kaip ir Velykoms, taip pat dažomi kiaušiniai. Tą dieną irgi valgo kiaušinius margintus, sviestą, sūrį. Žmonės irgi eina į bažnyčią, meldžiasi. Jei šilta, leidžia gyvulius į ganyklą. Juos aprūko verba.

 

Šv. Jurgis Balandžio 23 d.

Jurginės – bažnytinė gyvulių globėjo Jurgio šventė, kuri valstiečių kalendoriuje siejama su ganiavos pradžia. Taip pat buvo lankomi javai, kai kur margindavo kiaušinius – jurgučius. Šv. Jurgiui aukojamos aukos. Šią dieną ypač vengta dirbti žemės darbų, esą tai gali prišaukti nelaimes.

Ypač archajiškas paprotys Kaišiadorių apylinkėse gyvavo dar XX amžiaus pradžioje – Jurginių dieną seniausias kaimo vyriškis užlipdavo ant kalnelio ir visiems garsiai pranešdavo, kad pavasaris jau atėjo.