Grabnyčios Vasario 2 d.

Grabnyčios – bažnytinė Švč. Mergelės Marijos įvesdinimo į bažnyčią ir Kūdikėlio Jėzaus aukojimo Dievui šventė. Senovėje ši diena buvo skirta Perkūnui. Bažnyčioje šventinamos žvakės, kurios visus metus saugos nuo audrų ir perkūnijos, prireikus bus deginamos prie mirštančiojo.

Iš šios dienos gamtos reiškinių spėjama apie ateities orus: Per Grabnyčias, sako, geriau sutikti miške vilką, negu danguje saulę.

 

Šv. Agota Vasario 5 d.

Šventa Agota – bažnytinė krikščionės kankinės, žuvusios liepsnose ir įgavusios galią valdyti ugnį, paminėjimo diena. Bažnyčioje šventinama duona, vanduo, kartais ir druska. Kaišiadorių apylinkėse tikėta, kad ši duona gali apsaugoti nuo gaisro, todėl jam kilus su šv. Agotos duona tris kartus apibėgdavo aplink ir įmesdavo į ugnį. Išdžiovintą šventintą duoną su maišeliu pakabindavo prie stogo, kad perkūnija netrenktų. Rumšiškėse į užkurtą ugnį būtinai įberdavo šventintos druskos, kad ugnis neišeitų iš tų namų.

 

Užgavėnės Vasario 9 d.

Užgavėnės švenčiamos likus 46 dienoms iki Velykų (tarp vasario 5 ir kovo 6), visuomet antradienį, gavėnios išvakarėse. Tai kupina linksmybių ir triukšmo žiemos palydų šventė. Atliekami ir maginiai veiksmai. Buvo būtina kuo toliau nuvažiuoti ar bent nueiti, kad būtų geras linų derlius.

Kaišiadoriečiai šią dieną dar XX amžiaus pirmoje pusėje minėdavo linksmai ir prasmingai. Sočiai valgė, svečiavosi vieni pas kitus, važinėjosi rogėmis, čiuožinėjo nuo kalnų. Po pietų dideliais darbais neužsiimdavo. Užgavėnių dieną po kaimus vaikščiojo ir persirengėliai: Eidavo jaunimas, daugiausia bernai. Ir ne šiaip vaikai, o kokių 20 metų, po kariuomenės. Persirengdavo čigonais, išsisuodindavo veidą suodžiais, persirengdavo smerčiumi, kokių linų ar pakulų ant galvos užsivoždavo. Persirengėlių laukdavo. Duodavo šeimininkai kokią dešrelę. Atėję triukšmą keldavo.

 

Gavėnia Vasario 10 d.

Gavėnia – nuo Užgavėnių vidurnakčio prasideda septynių savaičių (tarp vasario 6 d. ir balandžio 23 d.) pasninko ir atgailos laikotarpis, ruošiantis Kristaus Prisikėlimo šventei – Velykoms. Gavėnios metu nekeliamos vestuvės, nerengiami pasilinksminimai, vengiama dainuoti ir šokti.

Darsūniškyje per gavėnią vaikus gąsdindavo taip: jei gersit pieną, valgysit mėsą, per Velykas pavošim po žlugtu žąsiną, gaidį ir negerus vaikus.