Šv. Kazimieras Kovo 4 d.

Kovo 4 d. bažnyčioje minima Lietuvos globėjo diena. Visoje Lietuvoje garsi šio šventojo vardu vadinama mugė Vilniuje. Žmonių pastebėjimu, šią dieną iš šiltųjų kraštų sugrįžta vieversėlis. Iš jo elgesio buvo spėjama apie būsimus orus: Jei vieversėlis užgieda prieš šv. Kazimierą – bus blogas pavasaris, jei po Kazimiero – tai geras. Šventės išvakarėse iš tvartų buvo išleidžiami gyvuliai, kad būtų sveiki.

 

Užgavėnės Kovo 5 d.

Užgavėnės švenčiamos likus 46 dienoms iki Velykų (tarp vasario 5 ir kovo 6), visuomet antradienį, gavėnios išvakarėse. Tai kupina linksmybių ir triukšmo žiemos palydų šventė. Atliekami ir maginiai veiksmai. Buvo būtina kuo toliau nuvažiuoti ar bent nueiti, kad būtų geras linų derlius.

Kaišiadoriečiai šią dieną dar XX amžiaus pirmoje pusėje minėdavo linksmai ir prasmingai. Sočiai valgė, svečiavosi vieni pas kitus, važinėjosi rogėmis, čiuožinėjo nuo kalnų. Po pietų dideliais darbais neužsiimdavo. Užgavėnių dieną po kaimus vaikščiojo ir persirengėliai: Eidavo jaunimas, daugiausia bernai. Ir ne šiaip vaikai, o kokių 20 metų, po kariuomenės. Persirengdavo čigonais, išsisuodindavo veidą suodžiais, persirengdavo smerčiumi, kokių linų ar pakulų ant galvos užsivoždavo. Persirengėlių laukdavo. Duodavo šeimininkai kokią dešrelę. Atėję triukšmą keldavo.

 

Gavėnia Kovo 6 d.

Gavėnia – nuo Užgavėnių vidurnakčio prasideda septynių savaičių (tarp vasario 6 d. ir balandžio 23 d.) pasninko ir atgailos laikotarpis, ruošiantis Kristaus Prisikėlimo šventei – Velykoms. Gavėnios metu nekeliamos vestuvės, nerengiami pasilinksminimai, vengiama dainuoti ir šokti.

Darsūniškyje per gavėnią vaikus gąsdindavo taip: jei gersit pieną, valgysit mėsą, per Velykas pavošim po žlugtu žąsiną, gaidį ir negerus vaikus.

 

Šv. Juozapas Kovo 19 d.

Kovo 19 d. bažnyčioje minima Švč. Mergelės Marijos ir dailidės Juozapo sužadėtuvių diena, todėl (nors ir gavėnia!) leidžiama kelti vestuves. Pastebėta, kad ant Juozapo parskrenda pempė. Nuo šv. Juozapo dienos pradėdavo tvarkytis apie namus. Tačiau yra ir prietarų – draudžiama šią dieną verpti vilnas, kad ėriukams galvos nekvaistų.

 

Blovieščiai (Gandrinės) Kovo 25 d.

Blovieščiai – dviguba šventė. Bažnyčioje minimas Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai (Zvestavonės), o kaimo žmonės džiaugiasi Gandrinėmis (Busilo diena), nes sulaukia parskrendančių gandrų. Jeigu pamatai pirmą kartą skrendantį gandrą, o jau esi vedęs, tai daužysi indus. Jeigu pamatai ne gandrą pirmą, o varlę – būsi netikęs, nesuspėsi. Gandrinės – didelė šventė vaikams. Kietaviškių apylinkėse ilgiau nei kitur Lietuvoje išsilaikė tradicija padėti ant tvoros stulpo ar pakabinti ant medžių, krūmų šakų bandelių vaikams ir sakyti, kad tai sugrįžusio gandro dovanos. Ta pačia proga svogūnų lukštuose padažoma kiaušinių. Žaslių apylinkėje iškepama bandelių ir sudedama į padarytą tam gūžtą ar krepšelį; vaikai tiki, kad busilas atnešė raudonus batus ir bandelę.