2015 metų sukaktys Kaišiadorių rajone

Fiksavimas

Chašaidaras (rekonstrukcinis piešinys).

Pateikiame minėtinas 2015 metų sukaktis Kaišiadorių rajone. Savo nuomonę dėl svarbiausios metų sukakties galite išreikšti Kaišiadorių muziejaus internetinėje svetainėje pateiktoje apklausoje.

Prieš 25 metus

  • 1990 m. kovo 11 d. – atkurta Lietuvos nepriklausomybė ir savivalda (kovo 24 d. išrinkta Kaišiadorių rajono taryba).
  • 1990 m. kovo 10 d.  Žasliuose mirė Ferdinandas Jonauskas (g. 1903 m.) – vargonininkas, kraštotyrininkas, memuaristas, kuris nuo 1960 m. iki mirties (su dviejų metų pertrauka) vargonininkavo Žaslių bažnyčioje.
  • 1990 m. atstatyti treji Darsūniškio vartai-koplytėlės (šv. Agotos, šv. Kazimiero ir šv. Jurgio), pastatyti 1791-1794 m. ir 1910 m., nugriauti 1963 m.
  • 1990 m.  Pravieniškėse  pastatytas kryžius priverčiamųjų darbų stovykloje, 1941 m. birželio 26 d.  Raudonosios armijos karių sušaudytų kalinių, prižiūrėtojų ir jų šeimų atminimui.
  • 1990 m. atstatyta Gudzenkos kaimo koplytėlė (pastatymo data nežinoma, nugriauta XX a. 6 ir 7 dešimtmečių sandūroje).
  • 1990 m. atstatyta Eiriogalos  koplytėlė (pastatyta 1930 m., nugriauta 1964 m.).
  • 1990 m. atstatyta  Kovaičių koplytėlė (pastatyta 1934 m., nugriauta 1964 m.).
  • 1990 m. spalio 6 d. Kaišiadorių kapinėse buvo palaidoti  Kaišiadorėlių kaimo žvyrduobėse rastų partizanų palaikai.

Prieš 50 metų

  • 1965 m. rekonstruotas Tarybų rūmų pastatas Kaišiadoryse, pastatytas 1934 m. (šiuo metu pastate – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, kt. įstaigos).
  • 1965 m. parengtas ir imtas įgyvendinti Kaišiadorių miesto generalinis planas (autorius architektas J. Vanagas).
  • 1965 m. surengta pirmoji Kaišiadorių rajono kraštotyrininkų darbų paroda.
  • 1965 m. Kaugonyse buvusio S. Nėries kolūkio tvarte rastas trečiasis Kaugonių lobis (dalis perduota Lietuvos nacionaliniam muziejui Vilniuje, dalis – Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejui).

Prieš 100 metų

  • 1915 m. įkurta  Palomenės parapija,  Gegužinės parapijai priklausiusi koplyčia tapo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.  
  • 1915 m. sausio 28 d. mūšyje žuvo caro armijos pulkininkas Medzevičius Zigmantas (palaidotas Žiežmarių kapinėse).
  • 1915 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. per dabartinio Kaišiadorių rajono teritoriją persirito Pirmojo pasaulinio karo frontas, carinės Rusijos administraciją pakeitė kaizerinės Vokietijos valdžia.
  • 1915 m. Pirmojo pasaulinio karo metu sudegė beveik visas Slabados (Viltininkų), kaimas (Kaišiadorių apylinkės seniūnija). Kaime palaidoti per karą žuvę 9 kareiviai.
  • 1915 m. Šilonyse įsteigta mokykla.
  • 1915 m. Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietėje įsikūrė medžio apdirbimo įmonė, kuri vėliau buvo pavadinta akcine bendrove „Miškas“. 
  • 1915 m. balandžio 23 d. Klėriškėse gimė Stasys Zaikauskas – dimisijos majoras, politinis kalinys, Nepriklausomų rašytojų sąjungos narys.
  • 1915 m. balandžio mėn. Burbiškių kaime (Žiežmarių valsčiuje) gimė partizanų būrio vadas.Kuzinevičius Ignas (slapyvardžiai Voverė, Drignius, Drėgnius).
  • 1915 m.  Kazokų kaime (Kruonio valsčiuje) gimė partizanų bataliono vadas Praškevičius Antanas (slapyvardžiai Karolis, Narsuolis).

Prieš 130 metų

  • 1885 m. kovo 11 d. Daubariškių k. (Ignalinos r.) gimė Ruokis Viktoras – dirvožemininkas, agrochemikas, Mokslų akademijos narys korespondentas, kuris 1957-1971 m. gyveno Kaišiadoryse.

Prieš 145 metus

  •  1870 m. vasario 13 d. Žasliuose gimė Godovskis Leopoldas – pianistas, pedagogas, kompozitorius. Labiausiai pasaulyje išgarsėjęs žaslietis.

Prieš 150 metų

  • 1865 m.Venckuose gimė Šilinskis Povilas – kunigas, knygnešys, draudžiamosios lietuviškosios spaudos gabenimo ir platinimo organizatorius, Rumšiškių vikaras. Rumšiškių bažnyčioje įvedė lietuviškus giedojimus ir kalbą. Teigiama, kad tik jo dėka Rumšiškių parapija išliko lietuviška.
  • 1865 m. kovo 27 d. (Alkupio k., Padievyčio valsč.) gimė Kazlauskas Kazimieras – kunigas, Rumšiškių vikaras (1895-1897), lietuvybės puoselėtojas, knygnešys.
  • Apie 1865 m. atvykęs į Žaslius jaunas vaistininkas V. Tomaševičius įkūrė pirmąją miestelio vaistinę. 1889 m. pastatytas vaistinės pastatas.
  • 1865 m. uždaryta Mūro Strėvininkuose Oginskių dvare buvusi koplyčia. Joje įrengta cerkvė Uralo pėstininkų pulkui, apsistojusiam Mūro Strėvininkų dvaro rūmuose.

Prieš 200 metų

  • 1815 m. dvarininkas Korfas su gyventojais atstatė mažąją Gegužinės bažnyčią, kurią 1812 m. apiplėšė prancūzų kariuomenė.
  • 1815 m. dvarininko T. Orvydo prašymu unitų vadovybė 1810 m. pastatytą Vilūnų mūrinę koplyčią pavertė parapine unitų cerkve.

Prieš 250 metų

  • 1765 m. rugsėjo 25 d. (GuzoveLenkija) gimė Mykolas Kleopas Oginskis – kunigaikštis, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos politinis veikėjas, kompozitorius. Oginskių giminės šaknys Lietuvoje – Uogintų dvaras (netoli Antakalnio, už 6 km nuo Kaišiadorių).

Prieš 425 metus

  • 1590 m. buvo paminėta gyvenvietė Košeidarova (rus. Кошейдарова). Tai pirmas žinomas Kaišiadorių gyvenvietės vardo paminėjimas.
  • 1590 m.  Bekštonių  kuopinio susirinkimo centrui priskirti totorių dvarai Dainavoje bei maršalo Tolvaišos Dainavos dvaras. 

Prieš 450 metų

  • 1565 m. liepos 30 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašauktinių sąraše minimas dabartinių Kaišiadorių apylinkėse gyvenęs ir žemes valdęs totorius Chašaidaras (Choišadaras) Momulevičius. Jo vaikai tėvavardį pradėjo naudoti kaip pavardę, vėliau ji prigijo ir dvaro vietovardžiui. Asmenvardis Chašaidaras yra samplaikinis darinys iš dviejų arabiškų vardų Hadži (Chadži) – „piligrimas į Meką“ ir Haidar „liūtas“.
  • 1565 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašauktinių sąraše paminėtas totorius Senka – Dainavos ir Senkevičių (dabar – Senkonių kaimasŽaslių seniūnija) savininkas.

Prieš 650 metų

  • 1365 m. žuvo kunigaikštis Dirsūnas  – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio vietininkas, Vilniaus seniūnas. Jo valdos buvo Darsūniškis (XIV a. – valsčiaus centras), kurį po Dirsūno žūties paveldėjo jo sūnus. Darsūniškyje buvo medinė pilis. Nuo kunigaikščio Dirsūno vardo kilo Darsūniškio vietovardis.