Numizmatikos rinkinys virtualiai

Medalis. Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio. Lietuva. 1928 m. Priklausė savanoriui Juozui Lelešiui. Fot. Nijolė Adukonienė (aversas ir reversas)

Numizmatika (pranc. numismatique < lot. numisma < gr. nomisma – moneta) – pagalbinė istorijos mokslo šaka, tirianti monetas, jų gamybos istoriją, pinigų apyvartą pagal daiktinius ir rašytinius paminklus. Kartais laikoma savarankišku mokslu. Monetos tiriamos ir kaip amatų, meno kūriniai. Numizmatika plačiąja prasme – tai ir monetų kolekcionavimas.

Atskiromis numizmatikos sritimis galima pavadinti kitų mokėjimo priemonių – pinigų, popierinių pinigų (bonistika), ordinų, ženkliukų (faleristika) tyrinėjimus bei kolekcionavimą, nors vis dažniau bonistika, faleristika, medalių rinkimas bei tyrimas laikomi atskiromis mokslo šakomis. Medaliai, plaketės, žetonai, ordinai griežtąja prasme nėra numizmatikos paminklai, tačiau pagal savo išorę, gaminimo būdą artimi monetoms, jų beveik visada būna tiek valstybinėse, tiek ir privačiose numizmatų kolekcijose.

Numizmatika negali egzistuoti be epigrafikos, paleografijos, metraščių, aktų, dokumentų, archeologijos, etnografijos, menotyros, kalbotyros, etimologijos, heraldikos, sfragistikos, metrologijos, genealogijos ir istorinės geografijos, politinės ekonomijos ir istorijos pagalbos, kai reikia nustatyti, kada pinigas išleistas, jo vertę ir metalo kokybę, kaldinimo techniką ir daugybę kitų dalykų. Be to, numizmatika, kaip jau minėta – ne tik mokslas apie senovines monetas, bet ir pačių monetų rinkimas bei kolekcionavimas.

Nors, monetas buvo pradėta kaldinti palyginti vėlai – VII a. pr. Kr., tačiau tie 2600 jų gyvavimo metų – turtingiausias ir įdomiausias laikotarpis žmonijos istorijoje. Kadangi naujausių laikų istorijos specialistai turi daugiau įvairių išlikusių šaltinių, numizmatika jiems nėra tokia svarbi. Bet kuo senesnius laikus nagrinėja istorija, tuo daugiau yra priversta remtis senųjų monetų tyrimais.

Monetos – iškalbingi ekonomikos istorijos paminklai, įvairiausių prekybos sistemų atspindys. Todėl jos padeda daug sužinoti apie praeities įvykius. Pavyzdžiui, monetose gali būti užfiksuoti miestų pavadinimai bei valdovų vardai, nepaminėti rašytiniuose šaltiniuose, jose galima rasti puikių portretų, seniai išnykusių meno kūrinių, architektūros bei kultūros paminklų atvaizdų. Etnografas monetose gali rasti pavaizduotų namų apyvokos daiktų, buities scenų, įvairių epochų kostiumų, net šukuosenų. Filologas randa įvairių sentencijų ir net nedidelių eilėraščių, paleografas, tyrinėjantis senąjį raštą – įvairiausių braižo pavyzdžių, o tyrinėtojas, besidomintis heraldika – rečiausių ir įdomiausių herbų, valdovų atvaizdų.

Nuo daugelio kitų daiktų, kurie randami žemėje, moneta skiriasi tuo, kad ji dažniausiai tiksliai datuota arba žinomi ją kaldinusio valdovo valdymo metai. Ši aplinkybė leidžia išaiškinti, kada vienoje ar kitoje valstybėje buvo pakilimas, nuosmukis. Šiuo atžvilgiu numizmatikos duomenys neretai būna tikresni negu senovės autorių pranešimai, kurie dažnai pasirodo esą labai apgaulingi, netikslūs. Žymus lenkų numizmatikos tyrinėtojas Marianas Gumovskis (1881–1974) yra pasakęs: ,,Istorijoje gali daug kas apgauti: kronikos, užrašai, dokumentai, tačiau monetos – niekada!“1. Taigi, moneta – kaip teigia numizmatas Zenonas Duksa – pati būdama tos tikrovės, kurią ji atspindi, dalis, niekada nemeluoja2.

Monetų išvaizda, emblemos, herbai, užrašai, svoris, praba ir kiti dalykai padeda nustatyti, kaip ta ar kita pinigų (monetų) sistema kito, kokie jos ryšiai su kitomis pinigų sistemomis, kurios senovėje buvo labai skirtingos, nelygu kokie vieno ar kito krašto papročiai, tradicijos. Ir dabar kiekviena valstybė turi savitą monetų sistemą, pagrįstą konkrečiu piniginiu vienetu – euru, rubliu, doleriu, marke, franku, krona, zlotu ir kt.

Savas piniginis vienetas yra ir svarbus kiekvienos valstybės išskirtinumo bei valstybingumo atributas. Todėl prasminga apie pinigus kalbėti pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį.

Kaišiadorių muziejaus fonduose saugoma apie 5,5 tūkstančio numizmatikos eksponatų. Tai monetos, banknotai, medaliai, ženkleliai, plaketės, žetonai, plombos, vertybiniai popieriai, spaudai ir antspaudai, apdovanojimai ir jų dokumentai, taupyklės, kurie saugomi istorijos numizmatikos, istorijos, raštijos ir archeologijos rinkiniuose. Muziejuje saugoma vertinga kaišiadoriečio Aleksandro Stasiūno monetų ir banknotų kolekcija. Taip pat yra atskiras medalių, plakečių, ženkliukų rinkinys, kurio pagrindą sudaro Algimanto Urbono medalių kolekcija. Nemaža muziejaus numizmatikos eksponatų dalis yra susijusi ir su Kaišiadorių miesto bei dabartinio Kaišiadorių rajono istorija.

Išsamiau su Kaišiadorių muziejaus numizmatikos rinkiniu kviečiame susipažinti žurnale ,,Numizmatika“ skelbtame straipsnyje, kuris prieinamas šio tinklapio skaitykloje.

O virtualių parodų skiltyje pristatome naują muziejuje saugomų numizmatikos eksponatų parodą.

1 Cit. iš.: Duksa Z. Monetos pasakoja. Vilnius, 1991. P. 10.

2 Duksa Z. Monetos pasakoja. Vilnius, 1991. P. 10–11.