Vėl Velykų margučiai riedės

Kiaušinių margintoja Vainikonienė. Kruonio valsč. XX a. 4 deš. Fotografavo B. Buračas. VDKM.

Muziejaus tinklapio virtualių parodų skiltyje pristatoma nauja paroda „Senieji Velykų margučiai“. Kviečiame apsilankyti.

Kiaušiniai – margučiai nuo seno Velykų papročiuose turėjo ypatingą reikšmę. Kiaušinis – gyvybės atsiradimo, gamtos prisikėlimo simbolis buvo pagrindinis apeiginis Velykų stalo valgis ir puošmena: Padarydavo labai margučius gražiai, jau ką gražiai, tai gražiai[1].

Kiaušinius dažydavo natūraliais dažais: Kiaušinius dažė svogūnų lukštuose, beržinių vantų lapuose, šieno paratuose ir dažais[2]. Geležis pamerkia ir gaunasi labai gražių kiaušinių dažų[3]. Nuo XIX a. pabaigos kiaušiniai dažyti ir pirktiniais cheminiais dažais: Kas buvo bagotesnis pirko pas žydus kvarbą (dažus). Skaitėsi labai gražūs kiaušiniai dažyti kvarba[4]. Margindavo skutinėjant: Paskui tuos dažytus kiaušinius skutinėjo peiliuku visokiais raštais. Kai kas sugalvodavo, kaip kas mokėjo, išmanydavo[5]. Išmarginam eglių šakelėm, gėlėm, užrašydavom „Aleliuja“[6]. Arba išpiešdavo vašku: Vašką išlydo, piešinuką daro ant kiaušinio, paskui dėdavo į dažus, ištraukdavo, kur vaško nebūdavo, tai būdavo, kokia spalva nusidažydavo, a kur vaškas būdavo, tą vašką nuėmė ir tas piešinukas ant kiaušinio[7]. Dažniausiai prie kiaušinių marginimo palinkdavo moterys: Daugiausiai moterys užsiiminėdavo tokiu dalyku[8]. Pavyzdžiui, Sevelionių kaime (Kruonio valsč.) kiaušinius pradėdavo dažyti, marginti prieš savaitę, arba prieš dvi: Sueidavo kelių trobų moterys ir margindavo, žiūrėdavo kurios gražiau suderinti raštai, kuri greičiau, gražiau skutinėja[9].

Kaišiadorių apylinkėse Velykoms buvo dažomi ir marginami ne tik naminių vištų, bet ir laikinių paukščių, pavyzdžiui, ančių kiaušiniai: Eidavom ančių kiaušinių ieškoti po raistus. Rasdavom[10]. Radę paukščių gūžtas su kiaušiniais imdavo nevisus – kitus palieki. Tai kitą dieną vėl nuveini, randi tų kiaušinių. Tada šutydavo, margindavo, risdavo[11].

Apie margučius sukdavosi dauguma velykinių linksmybių, žaidimų: Pavalgius visi eidavo ridinėti kiaušinių ir mušti jų[12]. Kiaušinius ridindavo ir vaikai ir suaugę žmonės. Paleidžia kiaušinį ir jei jis užgauna kitą kiaušinį, tai tą ir pasiima[13]. Mušant margučius mėgindavo kiaušinio stiprumą: Stiprių kiaušinių ieškojo drutindami į dantis. Muša pirmiausia smaigaliais, paskui bukais galais. Kai tau sumuša abu galus kiaušinio jo netenki, jį pasiima tas kurio stiprus kiaušinis[14]. Kas gudresnis būdavo, tai pasidarydavo netikrų kiaušinių. Juos darydavo iš smalos, iš cukraus. Jei sugaudavo, kad netikri kiaušiniai, tai iš jo atimdavo visus kiaušinius[15].

[1] KšM b. 705, l. 10: Stankutė M. Kalendorinės šventės, 2010. Pateikėja Lakavičienė (Jankūnaitė) Veronika, gim. 1940 m. Gudzenkos k., gyv. Kaišiadoryse.

[2] KšM b. 408, l. 24, 25: Belekevičius V. Kaugonių, Varniškių, Žalio Rago, Galviškių, Skynimų, Slabadėles kaimų (Paparčių seniūnija) aprašymai, 2002.

[3] KšM b. 595, l. 59: Žižliauskaitė L. Kaišiadorių rajono papročiai, tautosaka, dainos, etnografinių sąvokų aiškinimas, 2005. Pateikėjas Paškevičius Juozas, gim. 1915 m. Nemaitonių k.

[4] KšM b. 227, l. 10: Liutkevičiūtė J. Kietaviškių kaimo buitis, 1998. Pateikėja Ramanauskienė Jadvyga, gim. 1913 m. Kietaviškėse.

[5] KšM b. 227, l. 10: Liutkevičiūtė J. Kietaviškių kaimo buitis, 1998. Pateikėja Ramanauskienė Jadvyga, gim. 1913 m. Kietaviškėse.

[6] VU f., b. 294, l. 1: Šapokaitė N. Lietuvių liaudies papročiai, dainos. Rinkta Žiežmarių apyl., 1969. Pateikėja Šiugždienė Leokadija, gim. 1901 m., gyv. Gegužinių k.

[7] KšM b. 705, l. 5: Stankutė M. Kalendorinės šventės, 2010. Pateikėjas Motiejūnas Albinas, gim. 1935 m. Miežonių k., gyv. Kaišiadoryse.

[8] KšM b. 710, l. 23: Daunoraitė G. Moterų grožis bei kosmetika Kruonio apylinkėse. Darbai bei kalendorinės šventės Nemaitonių sen., 2010. Pateikėjas Levansevičius Jonas, gim. 1936 m. Nemaitonių k.

[9] KšM, b. 446, l. 28: Žižliauskaitė L. Kalendoriniai papročiai Kaišiadorių rajone, 2004. Pateikėja Melkūnienė Elena, gim. 1921 m. Sevelionių k., gyv. Žiežmariuose.

[10] KšM b. 710, l. 23: Daunoraitė G. Moterų grožis bei kosmetika Kruonio apylinkėse. Darbai bei kalendorinės šventės Nemaitonių sen., 2010. Pateikėjas Levansevičius Jonas, gim. 1936 m. Nemaitonių k.

[11] KšM b. 710, l. 23: Daunoraitė G. Moterų grožis bei kosmetika Kruonio apylinkėse. Darbai bei kalendorinės šventės Nemaitonių sen., 2010. Pateikėjas Levansevičius Jonas, gim. 1936 m. Nemaitonių k.

[12] VU f. 81, b. 294, l. 2: Šapokaitė N. Lietuvių liaudies papročiai, dainos. Rinkta Žiežmarių apyl., 1969. Pateikėja Šiugždienė Leokadija, gim. 1901 m., gyv. Gegužinių k.

[13] KšM b. 595, l. 59: Žižliauskaitė L. Kaišiadorių rajono papročiai, tautosaka, dainos, etnografinių sąvokų aiškinimas, 2005. Pateikėjas Paškevičius Juozas, gim. 1915 m. Nemaitonių k.

[14] KšM b. 408, l. 25: Belekevičius V. Kaugonių, Varniškių, Žalio Rago, Galviškių, Skynimų, Slabadėles kaimų (Paparčių seniūnija) aprašymai, 2002

[15] VU f. 81, b. 294, l. 2: Šapokaitė N. Lietuvių liaudies papročiai, dainos. Rinkta Žiežmarių apyl., 1969. Pateikėja Šiugždienė Leokadija, gim. 1901 m., gyv. Gegužinių k.

Studentų Velykų stalas. Margučius muša Bronius Verkauskas (iš Žiežmarių valsč., Juknonių k.), Vytautas ir Antanas Paulauskai (iš Žaslių valsč., Zūbiškių k.). Kaunas. 1948 m. Fotografiją pateikė O. Paulauskaitė.

Margučių ridenimas Anelės ir Broniaus Zinkevičių namuose. Kaišiadorys. XX a. 7–8 deš. Fotografiją pateikė A. Zinkevičienė.