2021 metų atmintinos datos Kaišiadorių rajone

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pastatas ir žmonės iš visos Lietuvos budintys aikštėje prie Aukščiausios Tarybos rūmų. Vilnius, 1991 m. sausio 13 d. R. Grigo nuotr.

Prieš 535 metus

Prieš 520 metų

 

Prieš 510 metų

 

Prieš 490 metų

  • Toje vietoje, kur šiandien stovi buvusio Kaišiadorių dvaro pastatai (dabar – Gudienos kaimas), jau 1531 m. buvo totoriams priklausęs dvaras. Šis musulmonui totoriui Chašaidarui priklausęs dvaras XVI a. bėgyje imtas vadinti jo savininko vardu, o XVI a. pabaigoje nuo arabiško Chašaidaro vardo kilo ir Kaišiadorių gyvenvietės pavadinimas.

 

Prieš 470 metų

  • Gimė Bohdanas Oginskis  (1551 (ar 1552)–1625) – rotmistras, vėliau Lietuvos kariuomenės pulkininkas, Trakų pakamaris, Uogintų, Kruonio, Vievio dvarų savininkas, Darsūniškio, Kairiškių, Karmėlavos seniūnas. Jaunystėje tapo karaliaus dvariškiu. Dalyvavo trijuose Stepono Batoro prieš Rusiją surengtuose žygiuose, kuriais buvo siekiama nuo pačios Rusijos atkirsti Livonijoje esančias jos pajėgas. 1579 m. buvo atsiimtas Polockas, 1580 m. paimta jau Rusijoje buvusi Velikije Lukų tvirtovė, 1582 m. apgultas Pskovas. Oginskis buvo vienas iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teisės sąvado – Trečiojo Lietuvos Statuto (išleisto 1588 m.) – rengėjų. Numalšino 1596 m. Semiono Nalivaikos ir Lobodos vadovaujamo Ukrainos kazokų ir valstiečių sukilimą, kas yra laikoma dideliu jo nuopelnu. Dalyvavo Livonijos kare su švedais, pasižymėjo Kuoknesės mūšyje (1601 m. birželio 23 d.), kuriame švedai buvo sumušti. Buvo renkamas pasiuntiniu į Seimą (1607–1615), kuriame skiriamas į įvairias komisijas: įstatymų taisymo, pilių statybos prie rytinės Lietuvos ir Lenkijos sienos, Lietuvos ir Lenkijos žemėse gyvenančių totorių reikalų sureguliavimo ir pan. Buvo paskirtas LDK Vyriausiojo Tribunolo maršalka. 1612 m. dalyvavo derybose su Maskva dėl taikos. B. Oginskis priklausė aktyviausiems Stačiatikių Bažnyčios gynėjams visoje LDK ir iki pat mirties neišsižadėjo stačiatikybės. 1612 m. kartu su sūnumis Jonu ir Aleksandru pasirašė stačiatikių šlėktos protestą prieš 1596 m. Brastos bažnytinę uniją. Kai unitai Vilniuje užgrobė vienuolyną ir Šventos Trejybės broliją, kurios globėju jis buvo, paskyrė išvytiems vienuoliams prieglobstį Vievyje. Savo dvare Vievyje 1611 m. įkūrė stačiatikių spaustuvę. B. Oginskis su žmona Raina Valavičiūte (vedė prieš 1583 m.), Smolensko vaivados Grigorijaus Valavičiaus dukterimi, susilaukė 12 vaikų (trys jų mirė maži). Palaidotas savo statytos Kruonio stačiatikių cerkvės (dabartinės katalikų bažnyčios) rūsyje (plačiau – Oginskio Bohdano antkapinė plokštė).

 

Prieš 435 metus

 

Prieš 425 metus

  • 1596 m. spalio 6 d. Lietuvos Brastoje (dabar Brestas, Baltarusija) vykusiame bažnytiniame susirinkime sudaryta Brastos bažnytinė unija – Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių susivienijimas Lietuvos ir Lenkijos Valstybėje. Valstybės stačiatikiai pripažino popiežiaus viršenybę, katalikybės pagrindines dogmas, bet pasiliko savo liturgiją, bažnytinę hierarchiją ir papročius. Unijai paskelbti Brastoje sušauktas stačiatikių vyskupų sinodas suskilo į unijos šalininkus (unitai) ir priešininkus (dizunitai). Prasidėjo priešiškumas tarp unitų (rėmė popiežiai, Katalikų Bažnyčios hierarchai, Lietuvos ir Lenkijos Valstybės valdovas) ir dizunitų (rėmė Rusijos Stačiatikių Bažnyčios hierarchai, Maskvos carai ir stačiatikių brolijos). Aktyviai prieš 1596 m. Brastos bažnytinę uniją protestavo ir vienas didžiausių Stačiatikių Bažnyčios gynėjų visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Bohdanas Oginskis (1551 (ar 1552)–1625) – Uogintų, Kruonio, Vievio dvarų savininkas. Po Lietuvos ir Lenkijos Valstybės padalijimų XVIII a. pabaigoje Rusijai atitekusiose teritorijose Unitų Bažnyčia pradėta naikinti. Tačiau dar 1815 m. Kauno pavieto vėliavininko, Plytninkų dvaro savininko Tado Orvido prašymu unitų vadovybė Vilūnų mūrinę koplyčią (pastatytą 1810 m.) pavertė parapine unitų cerkve. Tokiu būdu Tadas Orvidas Vilūnų koplyčią (dabar – Vilūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia) pavedė valdyti unitams, nors pats buvo katalikas. 1816 m. jai buvo priskirtas unitų šventikas Josifas Arenas, kuris laikyti pamaldų atvykdavo iš Merkinės unitų cerkvės. Visame Kauno paviete tai buvo vienintelė unitų cerkvė, todėl joje atvykdavo unitai ir iš tolimesnių vietovių – Purvininkų, Jiezno, Būdos kaimo prie Kauno, Balandiškių kaimo prie Vievio. Pažymėtina, kad artimiausios unitų cerkvės tuo metu buvo Merkinėje ir Vilniuje. Lietuvoje Unitų Bažnyčia carinės valdžios galutinai likviduojama 1839 m.: unitai prievarta grąžinami rusų Stačiatikių Bažnyčiai, o Vilūnų cerkvė tais metais paverčiama katalikų bažnyčia.

 

Prieš 400 metų

  • 1621 m. rugpjūčio pabaigoje–spalio pradžioje įvyko Chotino (Chocino) mūšis – Lietuvos ir Lenkijos Valstybės (Abiejų Tautų Respublikos, ATR) karo su Turkija (Osmanų imperija) ir jos vasalu Krymo chanatu (1620–1621) mūšis, įvykęs prie Dniestro upės, ties Osmanų imperijos pasienio tvirtove Chotinu (dabar – Ukraina). 1620 m. Lenkijos kariuomenei Moldavijoje pralaimėjus Tutoros mūšį ATR ėmė grėsti Turkijos invazija. Nors vyko Lietuvos ir Lenkijos Valstybės–Švedijos karas (1600–1629), kovai su Turkija buvo surinkta apie 70 tūkstančių ATR kariuomenė (kurios pusę – apie 35 tūkstančius – sudarė kazokai), kuriai vadovavo – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius (1560–1621, miręs mūšio metu). 1621 m. rugpjūčio pabaigoje ATR kariuomenė persikėlė per Dniestrą ties Turkijos pasienio tvirtove Chotinu ir įrengė čia savo pozicijas. Netrukus atvyko ir gerokai didesnė – apie 220 tūkstančių karių – Osmanų imperijos kariuomenė (vadas sultonas Osmanas II). Mūšis prasidėjo rugpjūčio 29 d. Krymo totorių ir kazokų kautynėmis. Rugsėjo 2 d. pradėjo pulti Turkijos pagrindinės jėgos. ATR kariuomenė gynėsi remdamasi lauko įtvirtinimais ir rengdama kavalerijos kontratakas. Rugsėjo 15 d. turkai surengė generalinį puolimą, bet buvo atremti. Rugsėjo 24 d. mirė J. K. Chodkevičius. Tuo naudodamiesi turkai vėl puolė rugsėjo 25 ir 28 d., tačiau vėl nesėkmingai. ATR kariuomenei ėmė stigti parako ir maisto. Spalio 9 d. sudaryta taika, kuri įtvirtino buvusią padėtį. ATR karai apsaugojo šalį nuo priešo įsiveržimo. Istorikų vertinimu Chotino mūšyje sprendėsi Vidurio Europos likimas. Kautynėse sutriuškintai Turkijos (Osmanų imperijos) kariuomenei teko atsitraukti ir bent kuriam laikui atsisakyti planų užimti Vidurio Europą. ATR šiame mūšyje neteko apie 14 tūkstančių karių, Osmanų imperija – 42 tūkstančių. Mūšyje kartu su broliu Aleksandru ir sūnėnu Jonu Stetkevičiumi dalyvavo Samuelis Levas Oginskis (?–1657) – Trakų tijūnas, Kruonio, Uogintų bei kitų dvarų savininkas – kuris buvo palaidotas Kruonio cerkvėje (dabar – Kruonio Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia) (plačiau – Oginskio Samuelio Levo antkapinė plokštė).

 

Prieš 395 metus

 

Prieš 300 metų

 

Prieš 295 metus

  • 1726 du Darsūniškio gyventojai – Sofija ir Juozapas Šarkos – nuteisti ir sudeginti ant laužo už raganavimą. Juozapas Šarka su žmona Sofija buvo įtarti turį reikalų su piktąja dvasia. Pakviestas kunigas atskaitė jiems egzortus (bandė šią dvasią išvaryti), bet, matyt, tas negelbėjo, nes kažkas juos abu buvo matęs naktį stovinčius prie dvaro vartų. Darsūniškio seniūnas Boguslovas Oginskis (1669–1730) surengė jiems teismą. Budelis, kankindamas Šarkienę, jos plaukuose rado plunksną ir padėjo ant teisėjų stalo. Teisėjai pripažino, kad tai šarkos plunksna, ir padarė išvadą, kad Šarkienė skraidė. Ji neišdavė bendrininkų ir pasakė: „Deginkite, jau atėjo laikas“. Manoma, kad tai – vienas iš paskutiniųjų raganų laužų Europoje.

Prieš 230 metų

  • 1791 m. Juozapas Poniatovskis Žiežmarių seniūniją ir miestą išnuomojo Kalvių dvaro savininkui Tomui Vavžeckiui. Tais metais, Žiežmarių miestiečiams sutarus su Poniatovskiu, Žiežmariams išduota Magdeburgo renovacinė privilegija, herbas ir antspaudas.
  • 1791 m. gruodžio 7 d. Darsūniškis gavo privilegiją, kuria patvirtintos laisvojo miesto Magdeburgo teisės, kurias miestelis jau kažkada buvo turėjęs. Nustatytos miestelio ribos, gyventojai atleisti nuo baudžiavos, jiems leista laisvai kirsti mišką miestelio statybai. Taip pat buvo patvirtintas Darsūniškio herbas: jame pavaizduotas šv. Kazimieras su mitra ant galvos, purpuriniu apsiaustu, papuoštu šermuonėlių kailiais. Karalaitis išskėstomis rankomis – dešinėje lelija, kairėje – kryžius.
  • 1791–1794 m. Darsūniškyje pastatytos koplytėlės-vartai ant dviejų pagrindinių kelių su Šv. Agotos (globėjos nuo gaisrų) ir Šv. Kazimiero skulptūrėlėmis. Anksčiau jas vietiniai gyventojai „aprengdavo“ drabužiais. 1910 m. kelyje į Užgirėlį pastatyti treti – šv. Jurgio vartai (1963 m. vartai nugriauti, 1990 m. – atstatyti).
  • 1791 m. gruodžio 12 d. valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis Rumšiškėms suteikė miestelio privilegijas ir herbą, kuriame – trys baltos lelijos raudoname lauke.
  • 1791 m. Didysis Lietuvos etmonas Mykolas Kazimieras Oginskis Olandijoje nupirko ir padovanojo savo pusbroliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui, Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, garsiojo olandų tapytojo Rembranto (1606–1669) paveikslą ,,Lenkų raitelis“. Jame vaizduojamas raitelis dabar yra identifikuojamas kaip Marcijonas Aleksandras Oginskis (1632–1690) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinis ir politinis veikėjas, Darsūniškio, seniūnas, Strėvininkų bei kitų dvarų savininkas, kuris Rembranto apie 1655 m. galimai buvo nutapytas jo studijų Leideno universitete (Olandija) metu.

 

Prieš 220 metų

 

Prieš 215 metų

  • 1806 birželio 13 d. pašventinta mūrinė Kalvių bažnyčia.

 

Prieš 205 metus

  • Mirė Tomas Vavžeckis (1754 m. Meikštų dvare – 1816 m. rugpjūčio 5 d., palaidotas Vydžių bažnyčios (Baltarusija) šventoriuje) – teisininkas, visuomenės veikėjas, prisidėjęs prie Lietuvos ir Lenkijos 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos – pirmosios rašytinės konstitucijos Europoje –priėmimo ir parengimo, 1794 m. T. Kosciuškos sukilimo dalyvis ir vienas iš jo vadovų, Kalvių dvaro savininkas, mūrinės Kalvių bažnyčios statytojas, Lenkijos teisingumo ministras.

 

Prieš 190 metų

  • Už aktyvų dalyvavimą 1830–1831 m. Lietuvos ir Lenkijos sukilime prieš carinės Rusijos valdžią Gabrieliui Oginskiui (1784–1842) priklausę Kruonio, Mūro Strėvininkų dvarai buvo konfiskuoti ir paimti į valstybės iždą. Jis pats, pralaimint sukilimui, su sukilėlių būrių likučiais pasitraukė į Lenkijos karalystę. Emigracijoje Oginskis atsidūrė kartu su žmona (1833 m. vasarą apsigyveno Prancūzijoje ir vertėsi knygrišystės amatu).
  • 1831 m. balandžio 6 d. į Rumšiškes atžygiavo ir jas užėmė F. Modzelevskio, K. Turo, L. Šiukštos, M. Šimanskio, E. Stravinskio sukilėlių būriai. Jie miestelyje iškėlė Laisvės vėliavą, nuo pašto pastato nuplėšė valstybinį herbą, iš pašto kiemo paėmė arkliams skirtas avižas, iš žydų mokyklos išlaisvino du rekrūtus. Vėliau Rumšiškių klebonas kun. Feliksas Višinskis ant netoli miestelio buvusio kalno sukilėliams laikė šv. Mišias, juos palaimino ir pasakė kalbą, skelbdamas lygybės ir laisvės idėjas. Po šv. Mišių sukilėliai išvyko iš miestelio ir ėmė ruoštis Kauno puolimui.
  • 1831 m. birželio mėn. nuo Čiobiškio Padalių krantą per Nerį keltu persikėlė generolo D. Chlapovskio vadovaujama sukilėlių kariuomenė, besiruošianti Vilniaus puolimui.

 

Prieš 180 metų

  • Gimė Boleslovas Romeris (1841 m. birželio 27 d. – 1920 m. gegužės 14 d., palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje) – Trakų pavieto bajorų maršalka, Kaišiadorių ir Vladikiškių dvarų savininkas.
  • Gimė Vincentas Butvidas (1841 m. gruodžio 31 d. Gorainių k., Žvingių par., Raseinių apskr. – 1912 m. lapkričio 16 d. Vilniuje, palaidotas Bernardinų kapinėse Vilniuje) – kunigas, Žiežmarių vikaras, lietuvių visuomenės veikėjas, lietuviškos spaudos platintojas.

 

Prieš 170 metų

  • 1851 m. pradžioje iš Anykščių į Rumšiškes mokytis dvimetėje valsčiaus raštininkų mokykloje atvyko 16-metis jaunuolis Antanas Baranauskas (1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose – 1902 m. lapkričio 26 d. Seinuose) – būsimasis poetas, kunigas, Seinų vyskupas. Besimokydamas šioje mokykloje Rumšiškėse (1851–1853) Baranauskas pradeda eiliuoti ir yra pripažįstamas poetu: parašo apie 20 eilėraščių (visi lenkų k.). Rumšiškėse A. Baranauskas sukūrė ir pluoštą eilėraščių lenkų k., kuriuose gausu anų metų Rumšiškių realijų: „Nemuno potvynis Rumšiškėse“, „Atsisveikinimas su Rumšiškėmis“ ir kt. Įamžinant poeto, vyskupo A. Baranausko (1835–1902) atminimą Rumšiškėse 1967 m. ant Kauno marių kranto buvo atidengtas paminklinis akmuo su poeto bareljefu (skulpt. V. Žuklys). Rumšiškių vidurinė mokykla pavadinta A. Baranausko vardu (dabar – Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija).

 

Prieš 160 metų

  • 1861 m. Rumšiškės, Kruonis, Žasliai, Žiežmariai tapo valsčių centrais.
  • Gimė Ignotas Kazakevičius (1861 m. Maskvyčių kaime, Dusetų valsčiuje, Zarasų apskrityje – 1928 m. kovo 6 d. Kalviuose, palaidotas Kalvių bažnyčios šventoriuje) – kunigas, lietuvybės žadintojas, Žaslių ir Kalvių klebonas.
  • Gimė Jonas Laurinavičius (1861 m. Kvietkučių k., Jonavos r. – 1943 m. spalio 20 d. Kaišiadoryse) – knygnešys.
  • Gimė Jurgis Zimkus (1861 m. vasario 2 d. Švėkšnos par., Raseinių apskr. – 1922 m. spalio 26 d. Palomenėje, Palomenės bažnyčios šventoriuje) – kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, slaptųjų mokyklų steigėjas, Žaslių vikaras, Paparčių klebonas ir bažnyčios statytojas, Palomenės klebonas.
  • 1861 m. kovo 3 d. caras Aleksandras II pasirašė valstiečių reformos Rusijos imperijoje (kuriai tuo metu priklausė ir Lietuva) manifestą ir nuostatus, kuriais buvo panaikinama baudžiava. Įstatymai suteikė privačių dvarų valstiečiams asmens laisvę ir numatė skirtinio sklypo privalomo išsipirkimo sąlygas. Buvę baudžiauninkai gavo asmens laisvę, kai kurias turtines teises. Dabar jie be dvarininko sutikimo galėjo verstis amatais, prekyba, vykti uždarbiauti, įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, sudarinėti įvairius civilinius sandėrius, būti ieškovais teisme, mokytis, stoti tarnybon, pereiti į miestiečių ar pirklių luomus, laisvai tuoktis ir tvarkyti kitus šeimos reikalus. Taip pat nustatyta valstiečių savivaldos (valsčių, teismo, seniūnijos) tvarka. Žemė liko dvarininkams, bet šie privalėjo leisti valstiečiams naudotis skirtine žeme už lažą ar piniginę duoklę. Lažą pakeisti pinigine renta buvo leidžiama tik po dviejų metų, atsisakyti skirtinės žemės – po devynerių metų. Dvarininkui sutikus skirtinę žemę buvo galima išsipirkti. Išsipirkti sodybą valstiečiai galėjo iš karto. Po 1863–1864 m. sukilimo valstiečių reformos sąlygos Lietuvoje (Baltarusijoje ir Vakarų Ukrainoje) buvo šiek tiek palengvintos. Reforma buvo labai palanki dvarininkams, kurie iš valstiečių už atleidimą iš baudžiavos išsireikalavo daug naudos, tačiau reforma suteikė teisių valstiečiams, likvidavo feodalinį monopolį, sukūrė sąlygas kapitalistinių santykių formavimuisi.
  • Mirė Juozas Čiulda (1796 m. Plungės parapijoje – 1861 m. gegužės 30 d. Sarijoje) – kunigas, Darsūniškio klebonas, kultūros veikėjas ir išradėjas, lietuvių kalbos gramatikos autorius.

 

Prieš 155 metus

  • Gimė Kazimieras Daukša (g. 1866 m. sausio 29 d. (vasario 10 d.) Kairėnų vienkiemyje, Grinkiškio par., Kėdainių apskr. – 1939 m. gegužės 5 d. Kuktiškėse, palaidotas Kuktiškių bažnyčios šventoriuje) – kanauninkas, Žiežmarių vikaras, Kalvių klebonas (pavaduojantis), draudžiamosios lietuviškosios spaudos platintojas, lietuvybės skleidėjas.
  • Gimė Stanislovas Šlamas (1866 m. gruodžio 10 d. Puknionių k., Pakruojo valsč. – 1951 m. lapkričio 3 d. Joniškyje, Molėtų r., palaidotas Joniškio bažnyčios šventoriuje) – kunigas, valstybės veikėjas, lietuvybės žadintojas, knygnešys, Žiežmarių klebonas.

 

Prieš 150 metų

  • Gimė Aleksijus Racevičius (1871 m. liepos 29 d. Žiežmariuose – 1956 m. sausio 24 d. Vilūnuose, palaidotas Žiežmarių bažnyčios šventoriuje) – kanauninkas, lietuvybės skleidėjas, knygnešys, Vilūnų klebonas.
  • 1871 m. spalio 24 d. nauja geležinkelio atšaka pro Jatkonis pravažiavo pirmasis traukinys iš Vilniaus į Liepoją. Jatkonys (dabar – Kaišiadorys) tapo geležinkelių mazgu.
  • Gimė Andrius Serbenta (1871 m. lapkričio 10 d. Rekaviškio k., Gudelių valsč., Marijampolės apskr. – 1958 m. spalio 11 d. Vilniuje) – pedagogas, Žiežmarių vidurinės mokyklos – pirmosios vidurinės mokyklos Trakų (Kaišiadorių) apskrityje – organizatorius ir vedėjas.
  • 1871 m. gruodžio 8 d. Jatkonių geležinkelio stotis pagal netoliese buvusio dvaro pavadinimą pavadinta Kaišiadorių geležinkelio stotimi.

 

Prieš 145 metus

  • Gimė Juozapas Čaplikas (1876 m. sausio 20 d. Samūniškių k., Merkinės valsč. – 1961 m. gegužės 28 d. Paakmenės k., Varėnos r., palaidotas Akmens bažnyčios šventoriuje) – kanauninkas, tautosakos rinkėjas ir skelbėjas, lietuvybės žadintojas, Žiežmarių vikaras (šešis mėnesius), Darsūniškio klebonas.
  • Gimė Pranas Liatukas (1876 m. sausio 29 d. Padievaičio kaime, Kvėdarnos valsč. – 1945 m. Vilniuje) – generolas, Lietuvos Krašto apsaugos ministras ir vyriausiasis kariuomenės vadas. 1928–1934 m. valdė Kurniškių dvarą.
  • Gimė Juozas Petrulis (1876 m. kovo 18 d. Audros k., Rokiškio valsč. – 1958 m. lapkričio 3 d., palaidotas Ragelių kapinėse, Rokiškio r.) – knygnešys, lietuvių tautinio judėjimo dalyvis, inteligentas, pedagogas, Kaišiadorių gimnazijos istorijos mokytojas (1934–1943). Mokėsi Rygos gimnazijoje, kur aktyviai dalyvavo lietuvių tautiniame judėjime, platino lietuvišką spaudą, dirigavo lietuvių chorui. 1898 m. išvyko studijuoti į Vakarų Europą. Visuomenės ir gamtos mokslus studijavo Ciuricho, Fribūro, Berno, Lozanos ir Ženevos universitetuose Šveicarijoje. Taip pat studijavo žymiajame Paryžiaus Sorbonos universitete Prancūzijoje. Studijuodamas Petrulis aktyviai dalyvavo lietuvių studentų įvairių draugijų veikloje, būrė akademinį jaunimą, puoselėjo lietuvybę. Fribūro universitete (Šveicarija) įkūrė lietuvių studentų draugiją „Rūta“; Sorbonos universitete (Prancūzija) – lietuvių studentų draugiją „Lithuania“. Studijuodamas Glazgo universitete Škotijoje redagavo lietuvių laikraštį „Laikas“. 1907 m. sugrįžęs į Lietuvą, J. Petrulis prisidėjo prie Lietuvos dailės draugijos įkūrimo. Buvo vienas iš pirmųjų jos narių. Tačiau aktyvią visuomeninę veiklą nutraukė privaloma karinė tarnyba carinės Rusijos armijoje Tbilisyje, grenadierių pulke. Dėl prastos sveikatos iš kariuomenės buvo demobilizuotas, trumpam grįžo į Lietuvą, o visuomeninę veiklą atnaujino Rygoje, redagavo laikraščius „Rygos garsas“, „Rygos naujienos“. Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje slapyvardžiu „Audra“ arba „Benediktas Audra“. 1917 m. J. Petrulis buvo išrinktas į Vilniaus lietuvių konferenciją. Bet giliau į politinius sūkurius neįsitraukė. Dirbo Rokiškio valsčiaus viršaičiu. 1920–1928 m. buvo Rokiškio gimnazijos mokytojas, laikinai kurį laiką ėjo ir direktoriaus pareigas. Mokytojavo Aukštadvario vidurinėje mokykloje (1931–1934). Kaišiadorių gimnazijoje1934–1943 m. dėstė istoriją, subūrė moksleivių organizaciją „Thracia“, kurios viena iš veiklos sričių buvo tautosakos užrašinėjimas. Nuo 1943 m. J. Petrulis buvo Rokiškio gimnazijos mokytojas. 1950 m. išėjęs į pensiją sugrįžo į savo tėviškę ir gyveno gimtajame Audros kaime. Mirė eidamas 83-uosius metus – 1958 m. lapkričio 3 d. Palaidotas Ragelių kaimo kapinėse (Rokiškio r.). Kapą žymi antkapinis paminklas.

 

Prieš 140 metų

  • Gimė Juozapas Vaitiekūnas (1881 m. balandžio 12 d. Varbališkių k., Kupiškio valsč. – 1948 m. sausio 20 d. Šešuolėliuose, palaidotas Šešuolėlių bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Kruonio ir Darsūniškio klebonas.
  • Gimė Justinas Aukštuolis (1881 m. rugpjūčio 14 d. Deltuvos parapijoje, Ukmergės apskr. – 1917 m. gruodžio 20 d. Aukštadvaryje, palaidotas Aukštadvario bažnyčios šventoriuje) – kunigas, draudžiamosios lietuviškosios spaudos platintojas, Žiežmarių vikaras.

 

Prieš 135 metus

  • Gimė Aleksandras Jakševičius (1886 m. sausio 2 d. Šiauliuose – 1971 m. balandžio 16 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – pedagogas, žurnalistas, komunistinio judėjimo aktyvistas. Mokėsi Kaišiadorių dviklasėje geležinkelininkų mokykloje, 1900–1906 m. dirbo geležinkelio dirbtuvėse šaltkalviu. Baigęs mokytojų kursus, nuo 1907 m. mokytojavo Prozariškių (Kaišiadorių r.) ir Barščių (Zarasų r.) pradžios mokyklose, o 1915 m. – evakuotųjų lietuvių mokykloje Minske. Maskvoje dalyvavo IV Tarybų suvažiavime. 1918 m. vasarą sugrįžo į Kaišiadoris, įkūrė pogrindinę komunistinę organizaciją, buvo jos delegatas Lietuvos komunistų partijos I suvažiavime Vilniuje. Įėjo į 1918 m. gruodžio 8 d. sudarytą ir V. Mickevičiaus-Kapsuko vadovaujamą Lietuvos laikinąją revoliucinę darbininkų ir valstiečių vyriausybę. Vertė grožinės literatūros kūrinius. 1936 m. Jakševičius buvo suimtas, kalėjo Novosibirsko sr. Marijinsko lageryje. Nuo 1957 m. apsigyveno Vilniuje. Parašė atsiminimus.
  • Gimė Matas Cijūnaitis (1886 m. birželio 1 d. Dirvoniškių k., Joniškio parapijoje – 1955 m. rugsėjo 6 d. Žasliuose, palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje) – kanauninkas, Palomenės klebonas, ilgametis Žaslių bažnyčios 1926 m. Žasliuose pirmajam Kaišiadorių vyskupui Juozapui Kuktai (1873–1942) surengė ingresą. Nuo 1927 m. kasmet (iki 1939 m.) vasaromis lydėdavo vizituojantį vyskupą. Pagrindiniai jo darbai Žaslių bažnyčioje – įrengti du mūriniai altoriai, 1928 m. atlikta bažnyčios konsekracija, 1933 m. pastatyta Jėzaus, nešančio kryžių, koplyčią šventoriuje (prie kurios buvo palaidotas). 1933 m. pastatė Krivonių bažnyčią. Antrojo pasaulinio karo pradžioje slėpė žydus – Žaslių gydytoją Rivą Trapidienę ir jos mažametį sūnų Leibą. 1946–1949 m. praleido tremtyje Sibire (buvo reabilituotas).
  • Gimė Zigmantas Medzevičius (1886 m. lapkričio 11 d. Žiežmariuose – 1915 m. sausio 28 d. Jurki-Volia, palaidotas Žiežmarių kapinėse) – carinės Rusijos armijos karininkas, pulkininkas, Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, bataliono vadas, už pasižymėjimą mūšių su austrais laikotarpiu apdovanotas šv. Onos medaliu su užrašu „Už drąsą“, Švento Kankinio ir Nugalėtojo Jurgio 4-ojo laipsnio ordinu, pulko vado pristatytas apdovanoti Georgijaus ginklu.

 

Prieš 130 metų

  • 1891 m., praėjus 27 metams nuo dominikonų vienuolyno uždarymo (1864 m.), Paparčių bažnyčia ir dominikonų vienuolynas nugriauti.
  • Gimė Jonas Sadūnas (1891 m. Balninkų parapijoje – 1964 m. rugpjūčio 27 d. Jiezne, palaidotas Jiezno bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Žiežmarių vikaras ir mokyklos kapelionas.

 

Prieš 125 metus

  • Gimė Morduchas Vitenbergas (1896 m. Vilniuje – apie 1956 m. Sibire) – Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris; Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos Nepriklausomybės atvadavime, Žiežmarių skyriaus Gimė Vilniuje. 1919 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Atlikdamas ypatingą užduotį, pateko į lenkų nelaisvę. Iš jos sugrįžęs, vėl stojo į kariuomenę ir joje tarnavo iki 1922 m. Kadangi negalėjo grįžti į lenkų okupuotą Vilnių, apsigyveno Žiežmariuose ir čia sukūrė šeimą. Turėjo krautuvę. 1941 m. birželio 14 d. su šeima buvo ištremtas. Pakeliui į tremtį atskirtas nuo šeimos ir įkalintas Archangelsko srityje. 1949 m. įkalinimas pakeistas tremtimi. 1956 m. paleistas iš tremties, tačiau netrukus mirė.
  • Gimė Vladas Žutautas (1896 m. sausio 4 d. Joteikių k., Butkiškių par., Kauno gub. – 1941 m. gruodžio mėn. Sibire, Rešiotų 7-ame lageryje) – karininkas, Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis, pulkininkas-leitenantas, Trakų (Kaišiadorių) apskrities karo komendantas, Trakų (Kaišiadorių) apskrities Šaulių rinktinės vadas (plačiau apie Kaišiadorių regiono šaulių istoriją – virtualioje Kaišiadorių muziejaus parodoje „Trakų penktoji rinktinė: Kaišiadorių regiono šaulių istorija 1919–1940 m.“).
  • 1896 m. spalio 11 d. pradėjo veikti Kaišiadorių dviklasė geležinkelininkų mokykla, kurią lankė apie 30 mokinių.
  • Gimė Barbora (Varvara) Gorochova-Didžiokienė (1896 m. gruodžio 12 d. Sankt-Peterburge – 1976 m. rugpjūčio 18 d. Dovainonyse, palaidota Kruonio katalikų kapinėse) – tapytoja, scenografė, dailininko, scenografo Vlado Didžioko (1889–1942) žmona.

 

Prieš 120 metų

  • 1901 m. Kaišiadorių dviklasė geležinkelininkų mokykla išleido pirmąją savo auklėtinių laidą.
  • Gimė Jonas Žvinys (1901 m. gruodžio 17 d. Aktapolio kaime, Molėtų valsčiuje – 1994 m. vasario 10 d. Vilniuje, palaidotas Molėtų parapijos kapinėse) – kunigas, Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis, 1920 m. dalyvavęs Giedraičių kautynėse su lenkų kariuomene, politinis kalinys, Žiežmarių vikaras, Vilūnų kunigas administratorius.

 

Prieš 115 metų

  • Gimė Aleksandras Bieliauskas (1906 m. vasario 11 d. Dukurnonių kaime, Jiezno valsč. – 1979 m. balandžio 6 d. Rumšiškėse, palaidotas Rumšiškių kapinėse) – pedagogas, tremtinys.
  • Gimė Kazimieras Brazauskas (1906 m. liepos 8 d. Piatigorske, Stavropolio kraštas, Šiaurės Kaukazas, Rusija – 1997 m. vasario 11 d. Vilniuje, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – buhalteris, valstybės tarnautojas, šaulys, bitininkas, apželdinimo meistras, LR Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko (1932–2010) tėvas.
  • Gimė Juozas Gražulis (1906 m. rugsėjo 9 d. Simanėliškių dvare, Alvito valsčiuje (Vilkaviškio r.) – 1985 m. gruodžio 5 d. Mūro Strėvininkų kaime, palaidotas Panemunės kapinėse Kaune) – poetas, politinis kalinys.
  • Gimė Kazimieras Tirva (1906 m. rugpjūčio 23 d. Norkūnų k., Kruonio valsč. – 1995 m. birželio 14 d. Čikagoje, palaidotas Čikagos lietuvių kapinėse) – pedagogas, teisininkas, Visginų pradžios mokyklos vedėjas (1927–1929), Kaišiadorių pradžios mokyklos vedėjas (1930–1940).
  • Gimė Olga Stefanija Januševičiūtė-Merkienė (1906 m. spalio 12 d. Rietavo miestelyje – 1989 m. vasario 15 d. Vilniuje) – pedagogė, Kaišiadorių vidurinės amatų mokyklos ir Kaišiadorių gimnazijos mokytoja, Trakų (Kaišiadorių) apskrities viršininko Juozo Merkio (1895–1941) žmona. 1941 m. birželio 14 d. kartu su trimis vaikais ištremta į Rusijos šiaurę. Iš tremties grįžo 1956 m., apsigyveno Vilniuje, kur mokytojavo iki pensijos.
  • Gimė Vaclovas Zakarauskas (1906 m. lapkričio 6 d. Pievelių kaime, Rumšiškių valsč. – 1997 m. gruodžio 8 d. Čikagoje, JAV, palaidotas Čikagos lietuvių kapinėse) – kapelionas, kanauninkas, žurnalistas.
  • 1906 m. Kaišiadoryse gyveno per 1800 gyventojų: apie 1100 katalikų, 400 rusų ir 300 žydų.
  • 1906 m. susikūrė Kaišiadorių parapija.
  • 1906 m. rugpjūčio mėn. pradėti Kaišiadorių bažnyčios, laikinos koplyčios ir klebonijos statybos  darbai. Tų metų rudenį bažnyčios pamatai užbaigti ir pašventinti.

 

Prieš 110 metų

  • 1911 m. pradėti spausdinti kaizerinės Vokietijos imperijos kariuomenės topografiniai 1:100 000 mastelio Lietuvos teritorijos žemėlapiai (Karte des westlichen Russlands), apėmę ir Kaišiadorių regioną. Žemėlapiai tam laikui buvo detalūs, tačiau juose dabartinio Kaišiadorių rajono gyvenviečių pavadinimai dar buvo artimesni ne lietuviškai, o lenkiškai pavadinimų formai.
  • Gimė Jonas Kaušyla (1911 m. sausio 10 d. Andreikėnų vienkiemyje, Kuktiškių valsč., Utenos apskr. – 1994 m. rugsėjo 9 d. Pivašiūnuose, palaidotas Pivašiūnų bažnyčios šventoriuje) – kunigas, politinis kalinys, Vilūnų, Žaslių klebonas.
  • Gimė Jonas Misiūnas (slapyvardžiai Žalias Velnias, Žaliasis Velnias) (1911 m. sausio 15 d. Valmonių k. (Pagirių vienkiemis), Pušaloto valsč., Panevėžio apskr. – 1947 m. kovo 11 d. Maskvoje) – Lietuvos kariuomenės liktinis puskarininkis, Lietuvos kariuomenės husarų pulko Kaune viršila, partizanų Didžiosios Kovos apygardos organizatorius ir vadas, pulkininkas. Nuo 1944 m. gegužės 15 d. slapstėsi Kaugonių apylinkėse, kur gyveno jo šeima. Nuo 1944 m. liepos – Lietuvos Laisvės Armijos Didžiosios Kovos rinktinės vadas, 1945 m. gruodžio 1 d. – Didžiosios Kovos apygardos vadas. Partizanų leitenantas. 1946 m. rugpjūčio 13 d. iškviestas į Vilnių ir suimtas. Sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. 1998 m. suteiktas (po mirties) pulkininko laipsnis. Įamžinant Misiūno atminimą, aikštė prie Kaišiadorių geležinkelio stoties pavadinta J. Misiūno aikšte, o 1997 m. kovo 11 d. prie Kaišiadorių geležinkelio stoties pastato iškilmingai atidengta J. Misiūno atminimo lenta.
  • 1911 m. vasario 11 d. į Kaišiadoris atvyko dirbti kun. Alfonsas Varnas (1884–1952) – ilgametis Kaišiadorių katedros klebonas, Kaišiadorių savivaldos – Kaišiadorių parapijos komiteto (išrinkto 1918 m. lapkričio 23 d.) – įkūrimo iniciatorius.
  • Gimė Liudvikas Puzonas (1911 rugpjūčio 15 d. Daugų miestelyje, Alytaus apskr., – 1988 m. balandžio 29 d. Labanore, palaidotas Labanoro parapijos kapinėse) – kunigas, šaulys, vikaras Kaišiadoryse, Kaišiadorių, Kalvių klebonas, politinis kalinys. Partizanų Didžiosios Kovos apygardos įkūrimo iniciatorius ir Didžiosios Kovos apygardos štabo narys. Rinko pinigus ir maisto produktus partizanams, vedė žvalgybą ir pranešdavo partizanams apie sovietų armijos padalinių pasirodymą. Nuteistas kartu su Musninkų klebonu Alfonsu Ažubaliu, Paparčių klebonu Petru Valatka. Bausmę atliko Komi ASSR, Intinkskij rajone, Abezės gyvenvietėje bei Troicko-Pečiorsko rajone, Troicko-Pečiorsko gyvenvietėje.

 

Prieš 105 metus

  • 1916 m. klebono kun. Jurgio Zimkaus (1861–1922) rūpesčiu pastatyta dabartinė medinė Paparčių bažnyčia (projekto autorius – žinomas to meto architektas A. Filipovičius-Dubovikas).
  • Gimė Andrius Petkevičius (slapyvardis Aguona). (1916 m. Kaugonių kaime, Žaslių valsčiuje – 1945 m. lapkričio 17 d. Kaugonių miške) – partizanų rinktinės vadas.
  • Gimė Pranas Trakimas (Kazio) slapyvardis Arnoldas). (1916 m. Kazimieravos viensėdyje, Žaslių valsčiuje – 1985 m.) – partizanų kuopos vadas.
  • 1916 m. vasario 6 d. lenkiškai kalbantys kaišiadoriečiai prašė Vilniaus vyskupo, kad Kaišiadorių bažnyčioje daugiau pamaldų vyktų lenkiškai.
  • 1916 m. kovo mėn. pakartotinas skundas Vilniaus vyskupui, kad pamaldos Kaišiadoryse vyksta tik lietuviškai.
  • 1916 m. kovo 27 d. kun. Varnas pranešė Vilniaus vyskupui, kad iki 1915 m. pamaldos Kaišiadoryse vyko perpus lietuviškai ir lenkiškai, bet tai buvo skriauda lietuviams, nes jų buvo žymiai daugiau (iš 2440 parapijiečių lenkiškai kalbančių tik 400).
  • Gimė Aleksandras Zapkus (slapyvardis Piliakalnis). (1916 m. gegužės 17 d. Petrapilyje (Rusija) – 1946 m. kovo 24 d. Šilonių miške) – mokytojas, Lietuvos kariuomenės jaunesnysis leitenantas, partizanas, Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininkas, vieno garsiausių lietuvių dailininkų JAV Kęstučio Edvardo Zapkaus (g. 1938) tėvas.
  • Gimė Antanas Kaveckas (g. 1916 m. liepos 22 d. Kaišiadoryse) – atsargos karininkas, gydytojas.

 

Prieš 100 metų

  • 1921 m. atstatytas Pirmojo pasaulinio karo metu sudegęs Tadaravos vandens malūnas, kuris 1936 m. malūną aprašiusio inžinieriaus pastebėjimu stovėjo geroje vietoje (prie plento ir su privažiavimu vieškeliu) ir tuo metu buvo laikomas geriausiu malūnu apylinkėje.
  • Gimė Pranas Judickas (1921 sausio 29 d. Domantonių kaime, Alovės valsč., Alytaus apskr. – 2008 m. spalio 3 d. Alytuje) – ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, pedagogas, Kaišiadorių gimnazijos mokytojas.
  • Gimė Zigmantas Stančiauskas (1921 m. vasario 19 d. Pentiškių kaime, Kaišiadorių rajone – 1999 m. lapkričio 8 d., palaidotas Šešuolių bažnyčios šventoriuje) – kunigas, politinis kalinys, Žaslių vikaras, Paparčių, Gegužinės klebonas.
  • 1921 m. birželio 1 d. įsteigta savarankiška Lietuvos šaulių sąjungos V-oji Trakų (Kaišiadorių) rinktinė (nors Kaišiadorių apylinkių šaulių ištakos siekia dar 1919–1920 m., kai vietiniai gyventojai organizavosi į partizanų būrius ginti apylinkes nuo puolančių bolševikų ir lenkų), (plačiau apie Kaišiadorių regiono šaulių istoriją – virtualioje Kaišiadorių muziejaus parodoje „Trakų penktoji rinktinė: Kaišiadorių regiono šaulių istorija 1919–1940 m.“)
  • Gimė Algirdas Lekavičius (1921 m. liepos 3 d. Avinėliuose – 1999 m. liepos 22 d. Vilniuje) – Lietuvos botanikas floristas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
  • Gimė Česlovas Krivaitis (Krivka) (1921 m. liepos 18 d. Žebertonių k., Kietaviškių valsč., Trakų apskr. – 2004 m. rugpjūčio 17 d. Kernavėje, palaidotas Kernavės bažnyčios šventoriuje) – kunigas, monsinjoras.
  • Gimė Benediktas Trakimas (slapyvardis Genelis) (1921 m. gruodžio 15 d. Naujažerio kaime, Žaslių valsč. – 1998 m. gegužės 5 d. Vilniuje, palaidotas Migūčionių kapinėse, Trakų r.) – partizanas, Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininkas, politinis kalinys. 1947 m. gegužės 18 d. kartu su seserimi, partizanų ryšininke Ona Trakimaite-Ožka Kaune, Laisvės alėjoje, buvo sulaikytas. Tų pačių metų lapkričio 22 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 m. kalėti. Kalėjo Intos, Vorkutos lageriuose, Komijoje. 1957 m. spalio mėn. paleistas. Draudžiant gyventi Lietuvoje, gyveno Daugpilyje, Latvijoje. 1989 m. su šeima grįžo į Lietuvą. 1992 m. suteiktas dimisijos pulkininko leitenanto laipsnis, 1998 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu. Iki mirties buvo atkurtos LLKS Didžiosios Kovos apygardos vadu.

 

Prieš 95 metus

  • Gimė Kazys Algimantas Lisauskas (1926 m. sausio 7 d. Barevičių kaime, Kruonio valsč. – 1999 m. sausio 31 d. Vilniuje, palaidotas Sudervės kapinėse Vilniuje) – partizanas, politinis kalinys.
  • 1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI (kuris dar būdamas arkivyskupu 1920 m. lankėsi Kaišiadoryse) pasirašė aktą „Lituanorum gente“, kuriuo paskelbė Lietuvos Bažnytinę provinciją su metropolija Kaune ir keturias naujas vyskupijas: Telšių, Vilkaviškio, Panevėžio ir Kaišiadorių. Kaišiadorys tapo vyskupijos centru. Balandžio 5 d. popiežius Pijus XI pirmuoju Kaišiadorių vyskupijos vyskupu nominavo kan. Juozapą Kuktą (1873–1942).
  • 1926 m. gegužės 1 d. popiežiaus nominantas Juozapas Kukta (1873–1942) Kauno Arkikatedroje Bazilikoje iš arkivyskupo Jurgio Matulaičio priėmė vyskupišką konsekraciją.
  • 1926 m. gegužės 24 d. Žaslių bažnyčioje įvyko pirmojo Kaišiadorių vyskupijos vyskupo Juozapo Kuktos ingresas: pagal tradiciją naujai paskirti vyskupai iškilmingai įžengia į savo katedras. Tačiau Kaišiadorių katedros statyba nebuvo baigta, todėl ingreso garbė atiteko Žaslių bažnyčiai.
  • 1926 m. Kaišiadoryse įsteigta valstybinė stalių amatų mokykla (kuri veikė iki 1938 m. vasaros; ją baigė apie 300 mokinių). Mokslas joje truko 4 metus, moksleiviai čia mokėsi ne tik staliaus amato, bet ir galėdavo užsidirbti parduodami savo gaminius (pvz.: baldus, vežimus).
  • 1926 m. Bronislovo Romerio įgaliotinė Kamilė Romerytė (tuo metu gyvenusi Žiežmarių valsčiaus Lijono dvare), Vladikiškių dvarą su sodu ir trobomis (69 ha) pardavė Vladislovui ir Pranui Chatkevičiams už 83 tūkstančius litų, sumokant doleriais. Tokiu būdu Romerių giminė, Vladikiškių dvarą valdžiusi beveik 300 metų, neteko šios nuosavybės.
  • 1926 m. pastatytas Tadaravos tiltas per Strėvos upę (dabar – Kruonio sen., Tadaravos k., Rumšiškių–Kruonio kelias) – vienas pirmųjų Lietuvoje pastatytų gelžbetoninių Gerberio sistemos tiltų. Prieškariu nuo Kauno link Alytaus – per Rumšiškes ir Kruonį – ėjo svarbus valstybinis kelias. Šio plento atkarpoje ties Strėvos upe buvo sunkiai pravažiuojama vieta. Todėl 1926 m. per Strėvą ties Tadarava buvo pastatytas tiltas. Jo ilgis buvo 72 metrai, plotis – 7 metrai, aukštis – 9,3 metrai. Pagrindinės tilto konstrukcijos nekeistos iki mūsų dienų. Tvarkyta tik kelio danga. Tadaravos tiltas – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas.

 

Prieš 90 metų

  • 1930–1931 m. Trakų (Kaišiadorių) apskrityje įvestas privalomas ir nemokamas švietimas: visi mokyklinio amžiaus vaikai (7–14 metų) privalėjo lankyti pradžios mokyklas.
  • 1931 m. Žasliuose baigta akmenimis grįsti centrinė turgaus aikštė (senojoje centrinėje radialinėje Žaslių turgaus aikštėje akmenimis grįsto grindinio fragmentas yra išlikęs iki šiol).
  • Gimė Pranas Grabijolas (1931 m. sausio 4 d. Turloviškių kaime, Žiežmarių valsčiuje – 2012 m. sausio 13 d. Kaišiadoryse) – žurnalistas, Kaišiadorių rajoninio laikraščio „Kaišiadorių aidai“ (prieš tai – „Į komunizmą“) redaktorius (1959–1962 ir 1973–1991).
  • Gimė Pranas Kundrotas (1931 m. kovo 4 d., Šnipelių k., Kaišiadorių r. – ?) – pedagogas, sporto entuziastas, Stakliškių (Prienų r.) vidurinės mokyklos mokytojas (1955–1962), direktorius (1962–1988), Stakliškių (Prienų r.) vidurinės mokyklos profesinės sąjungos pirmininkas (1955–1962), Stakliškių apylinkės tarybos deputatas ir Vykdomojo Komiteto narys (1962–1988), kūno kultūros mokytojas metodininkas.
  • 1931 m. birželio 20–21 d. Kaišiadoryse vyko Kaišiadorių vyskupijos Eucharistinis kongresas. Į jį buvo užsiregistravę apie 19 tūkst. dalyvių.
  • Mirė Motiejus Juozapavičius (1848 m. Telišionių k., Pakruojo par. – 1931 m. liepos 2 d. Misiūnų k., Ilguvos par., palaidotas Ilguvos (Šakių r.) kapinėse) – kunigas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, lietuvybės žadintojas, Darsūniškio klebonas (1895–1905). Dirbdamas Darsūniškio klebonu M. Juozapavičius bene daugiausiai pasižymėjo – platino lietuvišką spaudą, bendravo su būsimu 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos valstybės atkūrimo Akto signataru Donatu Malinausku (1869–1942), pas kun. M. Juozapavičių klebonijoje vasaros atostogas praleisdavo būsimasis Lietuvos Valstybės Tarybos prezidiumo pirmininkas, būsimasis LR teisingumo ministras Stasys Šilingas (1885–1962).
  • 1931 m. liepos 5 d. Kaune susituokė kaišiadoriečiai tarnautojai Kazimieras Brazauskas (1906–1997) ir Sofija Peresilevičiūtė (1904–1979) – būsimi būsimo Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko (1932–2010) tėvai. Juos sutuokė kunigas J. Šepetys. Pažymėtina, kad Kazimiero ir Sofijos Brazauskų santuokos liudytojas buvo – buvęs Lietuvos švietimo ministras, profesorius Jonas Yčas (1880–1931) ir Vladas Peldžius.
  • 1931 m. spalio 4 d. Lietuvos ir Lenkijos administracinės linijos ruože Baltamiškio miške (dabar – Elektrėnų sav., Vievio sen.) tarnybos metu žuvo Lietuvos pasienio Trakų baro Vievio rajono policininkas Jurgis Kybartas (1894–1931). Lenkų kareivis J. Kybartą nušovė Lietuvos sienos pusėje. Įvykis sukėlė didelį rezonansą. Žuvęs Lietuvos pasienietis iškilmingai palaidotas Vievio kapinėse (o žūties vietoje ant Bražuolės upelio kranto pastatytas paminklas) (plačiau apie Lietuvos ir Lenkijos administracinės linijos ruožo istoriją ir J. Kybarto žūtį – virtualioje Kaišiadorių muziejaus parodoje „Geležinė uždanga: Lietuva–Lenkija, 1920–1939 m. “).
  • Mirė Jonas Masiulis (1862 m. – 1931 m. spalio 5 d. Kaune, palaidotas Gelvonų bažnyčios šventoriuje) – kunigas, lietuvybės skleidėjas, Žaslių, Darsūniškio klebonas.
  • Mirė Ignotas Šopara (1864 m. kovo 29 d. Martynaičių k., Kretingos r. – 1931 m. gruodžio 15 d. Perlojoje, Alytaus r., palaidotas Perlojos bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Kalvių bažnyčios klebonas, knygnešys, lietuviškos spaudos platinimo organizatorius Vilnijoje.

 

Prieš 85 metus

  • 1936 m. įsteigtam Centrinio valstybinio knygyno Kaišiadorių skyriui buvo pavesta atlikti viešosios bibliotekos funkcijas. Tai buvo Kaišiadorių viešosios bibliotekos kūrimosi pradžia.
  • 1936 m. dailininkas Ignacas Rudolfas nutapė Kaišiadorių katedros centrinio altoriaus paveikslą „Kristaus Atsimainymas“ (pagal žymiojo XVI a. Renesanso dailininko Rafaelio paveikslą).
  • 1936 m. gegužės 10 d. Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta (1873–1942) iškilmingai konsekravo Kaišiadorių katedrą. Šia proga popiežius Pijus XI atsiuntė dovaną – monstranciją. Gegužės 11–12 d. Kaišiadoryse surengtas vyskupijos Sinodas.
  • Mirė Vincentas Jakševičius (1873 m. – 1936 m. liepos 19 d. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – skulptorius, bažnyčių dekoratorius. 1929–1936 m.  Jakševičius su sūnumis Silvanu ir Adomu kūrė Kaišiadorių katedros interjerą: darė didįjį ir šoninius altorius, šventųjų skulptūras, stales, vyskupo sostą. Mirė, kai su sūnumi Adomu 1936 m. įrenginėjo didijį altorių ką tik pastatytoje Gegužinės bažnyčioje. Kapo vieta nežinoma.
  • Mirė Juozapas Bazarevskis (1868 m. – 1936 m. rugpjūčio 1 d., palaidotas buvusio Bačkonių dvaro parko pakraštyje) – kilęs iš kilmingos totorių giminės, carinės Rusijos armijos pulkininkas, karo inžinierius, Lietuvos kariuomenės laisvai samdomas instruktorius, tarnavo Lietuvos kariuomenės Generaliniame štabe, Bačkonių dvaro savininkas.
  • 1936 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungos tarybos narys inž. V. Skardinskas su sąjungos raštvedžiu V. Sušinsku atliko Žaslių savanorių gaisrininkų draugijos ir komandos patikrinimą. Tikrintojams Žaslių ugniagesiai paliko gerą įspūdį. Patikrinimo akte buvo pažymima: ,,Prie stoginės labai gražiai įrengta raštinė, kurion įėjus labai ryškiai matosi ant sienos pagal numeraciją sudėti blizgantys šalmai. Šalmai taip gražiai išlaikomi, kad atrodo, lyg jie būtų parodoje išstatyti. Tai didelė Komandos vadovybės ir jos narių tvarkingumo žymė. Toliau besižvalgant, tenka pastebėti ant sienų įvairius paveikslus – portretus, būtent: valstybės ženkl. Vytis, Valstybės Prezidento, Ministerių Kabineto ir daug kitų, ypač iš ugniagesių gyvenimo ir darbo ir visų sąjungos suvažiavimo atvaizdai. Viršuje raštinę puošia tautinių spalvų juosta. Ant sienos yra laikrodis, narių sąrašas (paskirstymas būrių bei skyrių ir pareigūnų) ir 10 [ugniagesių – V. B.] įsakymų. (…) Kaip teorijos ir praktikos darbams vadovauja ilgametis komandos viršininkas J. Medzianskis, kuris ugniagesybos darbams yra nuoširdžiai atsidavęs“. Tuo metu komandoje buvo 51 narys. Buvo paskelbtas bandomasis aliarmas. „Ta pačia proga nenuilstamam komandos viršininkui p. Medzianskiui buvo įteiktas „Artimui pagalbon“ garbės ženklas II laipsnio, p. L. Zasui „Artimui pagalbon“ medalis“.
  • 1936 m. Kruonio valsčiuje buvo 63 dviračiai (dviračiai tuo metu turėjo būti registruojami ir turėti pritvirtintus numerius).

 

Prieš 80 metų

  • 1941 m. birželio 14 d. – priartėjus Antrojo pasaulinio karo frontui – okupacinė Sovietų Sąjungos valdžia pradėjo nekaltų Lietuvos gyventojų trėmimą: per keletą parų į Sibirą buvo ištremta apie 17 600 žmonių. Buvo suimti ir sugrūsti į gyvulinius vagonus ir 198 dabartinio Kaišiadorių rajono Iš jų 33 buvo atskirti nuo šeimų ir dauguma nuvežti bei įkalinti Puskos, Onegos, Rešiotų lageriuose. Likę 165 gyventojai (52 šeimos) daugiausia ištremti į Altajaus kraštą. Tremtyje mirė keturiasdešimt tų metų tremtinių kaišiadoriečių.
  • Ištremtas Zigmas Šimašius (1894 m. gegužės 16 d. Balčių vienkiemyje, Vainuto valsč., Tauragės apskr. – 1942 m. Puksos lageryje, Archangelsko srityje, Rusijoje) – verslininkas, Trakų (Kaišiadorių) apskritiesTarybos narys. 1941 m. birželio 14 d. suimtas ir įkalintas. Ištremtas į Sibirą, ten ir mirė. Jo šeima buvo ištremta atskirai.
  • 1941 m. birželio 14 d. suimamos ir į Sibirą ištremiamos Kaišiadorių gimnazijos direktoriaus Stasio Kairiūkščio, Kaišiadorių notaro Juozo Gapučio ir kt. šeimos.
  • 1941 m. birželio 14 d. iš Triliškių į Altajaus kraštą ištremta dvarininkė Malvina Liandsbergienė (gimusi 1856 m.). Ten tremtyje ir mirė.
  • Suimtas Juozas Merkys (1895 m. gegužės 15 d. Tributiškių vienkiemyje, Obelių valsčiuje, Rokiškio apskr. – po 1941 m. Rešiotų lageryje) – buvęs Trakų (Kaišiadorių) apskrities viršininkas. Suimtas 1941 m. birželio 14 d. Ištremtas ir įkalintas Krasnojarsko krašto Rešiotų 7-ajame lageryje.
  • 1941 m. birželio mėn. pabaigoje prasidėjus karo veiksmams tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos ir prie Lietuvos priartėjus frontui,besitraukiančios sovietinės kariuomenės kariai vykdė rajono gyventojų žudynes (viso žiauriai nužudyta 18 rajono gyventojų).
  • Žuvo Andrius Juknevičius (1882 m. Juodiškių kaime, Ceikinių parapijoje – 1941 m. birželio 24 d. sušaudytas Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių katedrosšventoriuje) – kunigas. 1941 m. frontui slenkant į Rytus, birželio 24 d. kun.  Juknevičius kartu su vikaru kun. Alfonsu Ažubaliu (1915–1994) buvo suimti sovietinių karių, tardyti ir nuvaryti sušaudyti. Vikarui A. Ažubaliui pavyko pabėgti ir jis liko gyvas, o kun. A. Juknevičius buvo sušaudytas – jo lavonas rastas prie geležinkelio, pamiškėje. Kun. A. Juknevičiaus žūties vietoje buvo pastatytas kryžius (pakeistas nauju Atgimimo metu).
  • Žuvo Jonas Tutinas (1894 m. Šalių k., Kuktiškių par. – 1941 m. birželio 24 d. Palomenėje, palaidotas Palomenės bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Palomenės vikaras, vėliau klebonas. Prasidėjus karui, kun. Tutinas besitraukiančių sovietinės armijos karių buvo sušaudytas Palomenės klebonijoje kartu su kitais bažnyčios tarnais. Jis vienas iš septynių vyskupijos kunigų, kurie žuvo Antrojo pasaulinio karo frontui slenkant į Rytus.
  • 1941 m. birželio mėn. besitraukiančios sovietinės kariuomenės kariai nuošaliame Dijokiškių kaimo lauke žiauriai nukankino penkis Lapainios kaimo gyventojus ir du darbininkus iš Kauno. Jų nužudymo vietoje dar karo metais buvo pastatytas kryžius su lentelėje parašytomis visų nužudytųjų pavardėmis. Po karo kryžius buvo nugriautas (Atgimimo metu atstatytas, tik kitoje vietoje – arčiau kelio).
  • Žuvo Andrius Čiurinskas (1907 m. spalio 4 d. Medinų , Kaišiadorių valsčiuje – 1941 m. birželio d. 24 nužudytas Rainiuose, palaidotas Telšių kapinėse) – pedagogas.
  • 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko sukilimas Lietuvos nepriklausomybei atkurti – Birželio sukilimas. Birželio sukilimą nuo 1940 m. pabaigos planavę Lietuvių aktyvistų fronto (LAF; įkurtas 1940-11-17 karininko, diplomato K. Škirpos iniciatyva Berlyne) steigėjai, Lietuvos išlaisvinimą siejo su nacistinės Vokietijos kariuomenės žygiu į Rytus. Tarp žymesnių sukilimo vadovų buvo ir LAF Vilniaus štabo narys Vladas Nasevičius (1909–1986), kuris sukilėlių numatytoje vyriausybėje buvo paskirtas vidaus reikalų ministru, bet pareigų eiti nepradėjo, nes 1941 m. birželio 21 d. sovietų buvo suimtas ir išvežtas į Gorkio kalėjimą (grįžęs iš tremties V. Nasevičius nuo 1959 m. dirbo Kaišiadorių miškų ūkyje). Birželio sukilimo pradžia sutapo su SSRS–Vokietijos karo pradžia (birželio 22 d.). Jau birželio 22 d. vakare Kaune buvo užimtas radiofonas (radijo studija; pradėta rengtis transliacijoms), netrukus – radijo stotis. Birželio 23 d. rytą į studiją atvyko LAF įgaliotinis L. Prapuolenis ir perskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją, paskelbė Lietuvos laikinosios vyriausybės sudėtį, buvo sugrotas Lietuvos himnas. Per radiją paskelbus apie valstybės nepriklausomybės atkūrimą kovą pradėjo LAF būriai, gyventojų pasipriešinimas besitraukiančiai okupacinei SSRS Raudonajai armijai išplito visoje Lietuvoje, daug kur susiremta ir su vietinių sovietinių aktyvistų ginkluotais būriais. Su sovietiniais aktyvistais sukilimo metu kovojo ir Kruonio miestelyje veikęs J. Jankevičiaus vadovaujamas Šaulių-partizanų būrys. Naikinta sovietinė atributika, organizuota miestelių gyventojų turto apsauga, stengtasi palaikyti tvarką ir rimtį. Pakili nuotaika buvo beveik visuotinė. Kartu Birželio sukilimas buvo nukreiptas ir prieš nacistinės Vokietijos interesus: paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, sudaryta Laikinoji vyriausybė, vietos valdžios organai, iki vokiečių okupacijos iš dalies perimtas Lietuvos administravimas. Nors 1941 m. birželio 24 d. laikraščio „Į laisvę“ pirmajame numeryje Laikinoji vyriausybė paskelbė atkurianti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę, šis pareiškimas nebuvo įgyvendintas, nes Vokietija įvedė iš pradžių karinį, vėliau civilinį administracinį okupacinį valdymą. Iš viso žuvo apie 650 sukilėlių. Sukilimu lietuvių tauta įrodė, kad gali kovoti dėl valstybingumo ir nepriklausomybės.
  • 1941 m. birželio 24 d. vokiečių lėktuvai Kaišiadorių geležinkelio stotyje subombardavo sovietų karinį ešeloną su sužeistais raudonarmiečiais – žuvo apie 300 rusų karių.
  • 1941 m. birželio 26 d. besitraukiančios Sovietų Sąjungos armijos kariai įvykdė kalinių naikinimo akciją Pravieniškių priverčiamųjų darbų stovykloje (lageryje), kuri nuo kitų žudynių skyrėsi ne tik masiškumu, bet ir tuo, kad buvo žudomi visi be išimties Pravieniškių lagerio kaliniai ir netgi jų prižiūrėtojai su šeimomis. Birželio 26 d. į lagerį atvyko raudonarmiečių būrys su šarvuočiu. Iš barakų į uždarą kiemą išvarytus kalinius raudonarmiečiai išrikiavo ir pradėjo iš kulkosvaidžių bei automatinių šautuvų į juos šaudyti. Šaudė 15–20 minučių. Tuos, kurie liko gyvi, pribaigė durtuvais ir į lavonų bei sužeistųjų krūvą numesta granata. Apie 260 žmonių tapo šio nusikaltimo aukomis. 1941 m. birželio 29 d. Pravieniškių lagerio teritorijoje buvo palaidoti 182 nužudytųjų palaikai, 50 jų išsivežė giminės. Tarp nužudytųjų buvo ir Kauno „Drobės“ fabriko savininkai P. Štrimas, J. Šimaitis, P. Vaitiekūnas, J. Žostautas, taip pat 21 lagerio tarnautojas, 6 moterys ir 13 bei 16 metų mergaitės (1991 m. minint Pravieniškių žudynių 50-ąsias metines žuvusiųjų atminimui netoli sušaudymo vietos pastatytas kryžius, kurį pagamino Altajaus krašto tremtinys, rumšiškietis tautodailininkas Algirdas Šalkauskas).
  • 1941 m. birželio 27 d. nuo Žiežmarių pusės į Kaišiadoris įvažiavo vokiečių kariai – pirmiausia dviratininkai, po jų – motorizuotieji. Prasidėjo nacistinės Vokietijos okupacija.
  • 1941 m. birželio 28 d. susikūrė Tautinis komitetas, kuriam vadovavo Kaišiadorių gimnazijos direktorius Domas Kalvelis (1900–1944).
  • Mirė Adomas Drabatas (1890 m. gruodžio 17 Visagino kaime, Rimšės valsč., Zarasų apskr. – po 1941 m.) – Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris, majoras, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius.
  • Žuvo Aleksandras Osmolskis (1893 m. gegužės 22 d. Kaune – 1941 m. birželio mėn. Merkinėje) – pedagogas, pirmasis Kaišiadorių vidurinės mokyklos vedėjas. Nužudytas Antrojo pasaulinio karo pradžioje.
  • Žuvo Julius Čaplikas (1888 m. birželio 20 d. Ryliškių kaime, Merkinės valsč. – 1941 m. liepos 30 d. sušaudytas Maskvoje, Butyrkų kalėjime) – pedagogas, valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas, generolas leitenantas, LR Vidaus reikalų ministras, LR Seimo narys. 1924 m. – Žiežmarių progimnazijos direktorius, 1926–1927 m. – Trakų (Kaišiadorių) apskrities viršininkas. Kaip savanoris prie Žiežmarių, Astrauciškėse (dabar – Aviliai), 1920 m. gavo 14 ha žemės sklypą. Dažnai lankydavosi savo sodyboje, priiminėdavo aukštus svečius.
  • Tremtyje žuvo Balys Kenstavičius (1890 m. rugpjūčio 10 d. Bačkonių dvare, Žiežmarių valsčiuje – 1941 gruodžio 27 d. Krasnojarsko krašte) – karininkas, politinis kalinys. 1941 m. suimtas, išvežtas į Rešotų lagerį (Nižnij Ingašo rajonas, Krasnojarsko kraštas), ten 1941 m. gruodžio 27 d. žuvo. Šeima 1941 m. ištremta į Barnaulo rajoną Altajaus krašte.
  • 1941 m. birželio pabaigoje pirmąją Sovietų Sąjungos okupaciją pakeitė nacistinės Vokietijos okupacija. Pradėtas masinis rajono gyventojų žydų persekiojimas, sulaikymas ir izoliavimas, o netrukus ir naikinimas – holokaustas (didelė dalis rajono žydų sušaudyti Strošiūnų šile).
  • 1941 m. liepos–rugpjūčio mėn. Kaišiadoryse – Vilniaus ir Vytauto gatvių sankryžoje – įkurtas Kaišiadorių žydų getas. Sulaikytieji Žaslių ir Žiežmarių žydai buvo pristatyti į Kaišiadoris, kur kartu su sulaikytaisiais iš Kaišiadorių buvo uždaryti greta geležinkelio stovėjusiame grūdų sandėlyje. Tokiu būdu Kaišiadoryse iš trijų miestelių buvo saugomi apie 1000 žydų – įskaitant ir visus gete buvusius Kaišiadorių žydus.
  • 1941 m. vasarą į Žiebenos durpyną kasti durpių buvo varomi žydai iš Kiemelių (Kaišiadorių) darbo stovyklos (taip pat vadintos getu), buvusios Kiemelių kaimo pakraštyje.
  • 1941 m. įkurta Žiežmarių darbo stovykla prie tiesiamos Vilniaus–Kauno magistralės. Joje dirbo Vilniaus geto ir Ašmenos (likvidavus Ašmenos getą) žydai – iš viso apie 1000 žmonių.
  • 1941 m. liepos 11 d. Kaišiadorių miesto pakraštyje, Ščebnicos kaime, sušaudyta 18 sovietinių aktyvistų – komunistų, komjaunuolių. 1960 m. toje vietoje buvo atidengtas paminklinis akmuo (sukurtas pagal kaišiadoriečio skulpt. A. Nesavo projektą); 1972 m. sušaudytųjų palaikai perkelti į Kaišiadorių sovietinių karių kapus prie Girelės miško, o prie rekonstruoto kelio į Žiežmarius pastatytas obeliskas (autoriai – arch. Sakalauskas ir dail. L. Glinskis).
  • 1941 m. liepos 25–rugpjūčio 13 d. Kruonio, Darsūniškio ir Pakuonio žydai buvo suvaryti į Darsūniškio getą. Netrukus jie sušaudyti Gojaus miške. Paskutiniai 99 žydai rugsėjo 3 d. buvo sušaudyti Darsūniškio žydų kapinėse. Žudynėse dalyvavo nacistinės Vokietijos SS oberšturmfiurerio J. Hammano mobili komanda, pasitelkusi į pagalbą vietinius baltaraiščius ir policininkus.
  • 1941 m. rugpjūčio 26–29 d. Strošiūnų šile sušaudyti apie 4 tūkstančiai Kaišiadorių, Žiežmarių, Žaslių ir kitų aplinkinių vietovių žydų. Toje vietoje 1964 m. pastatyti paminkliniai akmenys (o 1992 m. – tautodailininko Vidmanto Kapačiūno memorialiniai paminklai).
  • 1941 m. rugpjūčio 29 d. miške šalia Pievelių (70 m į šiaurės vakarus nuo Pravienos upelio, 40 m nuo senojo Rumšiškių–Pievelių kelio; dabar – Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorija) buvo sušaudyti paskutiniai likę 90 žydų – moterų ir vaikų iš Rumšiškių ir Kruonio miestelių.
  • 1941 m. rugsėjo 4 d. vokiečiai netoli Pravieniškių priverčiamųjų darbų stovyklos sušaudė 253 žydus – vyrus ir moteris.
  • Žuvo Jevelis Trapidas (1903 m. rugpjūčio 18 d. Kupiškyje – 1941 m. rugpjūčio 26 d. Strošiūnų miške, Žiežmarių valsč.) – Žaslių 1921–1923 m. mokėsi Kauno Mokytojų draugijos gimnazijoje. 1923–1929 m. mokėsi Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto Medicinos skyriuje. Nužudytas karo pradžioje.
  • Antrojo pasaulinio karo metais nacistinės Vokietijos naikinamus žydus, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, gelbėjo dešimtys Kaišiadorių rajono gyventojų. Iš beveik 3000 dabartinio Kaišiadorių rajono teritorijoje gyvenusių žydų karo metais (neskaitant tų, kurie pasitraukė karo pradžioje į Sovietų Sąjungos gilumą) pavyko paslėpti ir išgelbėti tik keletą žmonių – Žaslių gydytoją Rivą Trapidienę su sūnumi Leiba slėpė Žaslių klebonas kun. Matas Cijūnaitis (1886–1955) ir kt., Klėriškių kaimo (Nemaitonių sen.) gyventojai Paškauskai, Dimšos, S. Krivičius slėpė ūkininko Kalamicko šeimą iš netolimo Sepijoniškių kaimo (Nemaitonių sen.), taip pat jų giminaičius žasliečius Berkmanus ir kt. žydus. Kiti šio regiono gyventojai slėpė iš kitur kilusius ir įvairiais karo keliais šiame regione atsiradusius žydus. Ypač pasižymėjo Strošiūnų šilo girininkas Mykolas Šimelis (1889–1945), kuris išgelbėjo net 14 žydų, pabėgusių iš Kauno geto. Taip pat buvo ir tokių gelbėtojų, kurie žydus gelbėjo kitose Lietuvos regionuose – tačiau vėliau jų pačių likimas buvo susietas su Kaišiadorių kraštu: tai kunigai Juozapas Stakauskas (1900–1972) ir Jonas Žemaitis (1904–2001).
  • 1941 m. sudegė senoji medinė Dūdiškių sentikių – kurių religinė bendruomenė Dūdiškėse įsikūrė 1763 m. ir yra viena iš seniausių Lietuvoje – cerkvė (po karo pastatyta mūrinė cerkvė tebestovi ir šiandien, tačiau dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo nebeveikia).
  • 1941 m. rudenį Našlėnuose įsteigta mokykla.

 

Prieš 75 metus

  • 1946 iš dabartinės Kaišiadorių rajono teritorijos į Tiumenės sritį ištremta 20 gyventojų.
  • 1946 m. sausio 25 d. Gegužinėje pasirodė sovietų kareiviai. Imtos tikrinti daugelis sodybų, tačiau ypač didelis dėmesys teko Gegužinės bažnyčios Kitą dieną po kratos klebonas kun. Steponas Rudžionis–Vėjas buvo suimtas. Jam atsisakius atsakinėti į klausimus, išsiduoda klebonijos šeimininkė Elena Pinkevičiūtė-Radasta. Bažnyčioje surandamas paslėptas partizanų archyvas, remiantis juo sulaikyti 86 asmenys, 62 pareikšti kaltinimai.
  • 1946 m. vasario 15–16 d. trys partizanai Pranas Žukauskas-ŠalmasDarsūniškio k. (Kruonio vals.), Stasys Lekavičius-GulbinasRūčkakiemio k. (Kruonio vals.) ir Jurgis Krušinskas-Žiedelis iš Prienų vals. pateko į NKVD ir stribų pasalą. Žinoma, kad šie laisvės kovotojai ėjo į Kruonio miestelį būsimos Vasario 16-osios šventės išvakarėse iškelti trispalvę. Du partizanai buvo nukauti, trečiasis buvo sužeistas ir susisprogdino. Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Kruonio aikštėje, po kelių dienų numesti ir apdėti šakomis Kruonio (Gojaus) miške. Gojaus miškelis, esantis šalia Kruonio, šiandien žinomas kaip masiškiausia rajono partizanų laidojimo vieta. Čia palaidota apie 40–60 partizanų. Lietuvos liaudies buities muziejaus darbuotojų V. Markevičiaus ir E. J. Morkūno iniciatyva čia pastatyti du kryžiai. 1995 m. partizanų laidojimo vietoje V. Markevičius prie medžių pritvirtino dar 30 kryželių.
  • 1946 m. kovo 15 d. partizanų Didžiosios Kovos apygardos vadas Jonas Misiūnas (slapyvardžiai Žalias Velnias, Žaliasis Velnias) išleido atsišaukimą į tautiečius „Atbusk lietuvi! Gal pamigai?“, kuriame raginama priešintis komunizmui ir padėti kovojantiems partizanams.
  • 1946 m. kovo 24 d. išvakarėse Kaišiadorių valsčiaus NKVDskyrius organizavo čekistinę–karinę operaciją Šilonių miške. Patruliavimas vyko pasidalinus į tris grupes. Kovo 24 d. ties Palomenės tiltu partizanų grupė susidūrė su Kaišiadorių garnizonu. Kautynių metu žuvo Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininkas Aleksandras Zapkus-Piliakalnis, Aldona Paulavičiūtė-Indyra iš Kaimynėlių k. (Musninkų vals.), A. Kavaliauskas-PapartisValkakiemio k. (Žaslių vals.). Julius Junaitis-Vanagas iš Marcinkonių vals. buvo paimtas gyvas, tačiau kitą dieną nuo sužeidimų mirė. Operacijos metu taip pat sužeista 11 partizanų.
  • 1946 m. balandžio 24 d. įkurta Kaišiadorių
  • Mirė Juozapa Bučys (1874 m. vasario 2 d. Gerklynės kaime, Lyduokių par., Ukmergės apskr. – 1946 gegužės 30 d. Semeliškėse, palaidotas Semeliškių bažnyčios šventoriuje) – kanauninkas, pučiamųjų orkestro vedėjas, Gegužinės bažnyčios statytojas, lietuvybės puoselėtojas.
  • Mirė Bronius Stosiūnas (Stasiūnas) (1897 m. sausio 8 d. Dzenkūniškio k., Semeliškių valsč., Trakų apskr. – 1946 liepos 2 d. Južnouralske, Rusijoje) – spaudos darbuotojas, literatas, pedagogas, visuomenės veikėjas, pirmasis Trakų apskrities viršininkas. 1919 m. vasario 13 d. paskiriamas Trakų apskrities viršininku. 1920 m. rugpjūčio 6 d. Stosiūnui pavesta vykti į Vilnių organizuoti miliciją Vilniaus mieste. Iš Vilniaus išvykus bolševikams, B. Stosiūnas paskirtas pirmuoju Vilniaus miesto ir apskrities viršininku. Vėliau dirbo apskrities viršininku Panevėžyje, Ukmergėje, Alytuje ir kt. 1945 m. suimtas, nuteistas 10 m. lagerio, kalintas Rusijos lageriuose, kur ir mirė. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 2-ojo laipsnio medaliu, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu, Šaulių žvaigžde.
  • 1946 m. liepos 16 d. partizanų Didžiosios Kovos apygardos vadas Jonas Misiūnas (slapyvardžiai Žalias Velnias, Žaliasis Velnias), veikiamas Vilniuje įsikūrusios tariamos partizanų vadovybės, savo įsakymu Nr. 06/24 apygardos vadovavimą perleido NKGB agentui Viktorui Pečiūrai-Griežtui (agentas – Gediminas), pats tapo vado pavaduotoju. Rugpjūčio 13 d. V. Pečiūros kvietimu jis vėluodamas atvyko į Vilnių ir naktį iš 13 į 14 d. buvo sulaikytas. Misiūno tolimesnis likimas apipintas legendomis ir iki šiol yra viena didžiausių Lietuvos partizaninio karo istorijos mįslių.
  • 1946 m. spalio 6 d. išėjo pirmasis Kaišiadorių apskrities laikraščio „Bolševikiniu keliu“ (dabar – „Kaišiadorių aidai“) numeris; redaktorius Vytautas Gutauskas; tiražas 2000 egz. Ėjo du kartus per savaitę.
  • Mirė Konstantinas Bajerčius (slapyvardis Garibaldis) (1903 m. spalio 24 d. Pajotijų k., Plokščių valsč., Šakių apskr. – 1946 m. gruodžio 8 d. Alytuje, palaidojimo vieta nežinoma) – pedagogas, rašytojas, tautosakininkas, rezistentas. Grėbliaučiškių pradžios mokyklos (Žiežmarių valsč.) mokytojas-vedėjas; Gegužinės pradžios mokyklos (Žaslių valsč.) mokytojas. Vėliau vaikus mokė Žiežmariuose. 1997 m. sausio 30 d. Kaišiadorių rajono taryba K. Bajerčiaus vardą suteikė Šilonių pagrindinei mokyklai. Netrukus pati mokykla buvo pavadinta Zūbiškių 1997 m. lapkričio 20 d. LR Prezidento dekretu K. Bajerčiui suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties).
  • 1946 m. gruodžio 18 d. sovietų valdžiai suėmus vysk. Matulionį (1873–1962), Kaišiadorių vyskupiją pradėjo valdyti prel. Bernardas Sužiedėlis (1888–1967); valdė iki suėmimo 1949 m.

 

Prieš 70 metų

  • 1951 m. Kaišiadorių vidurinę mokyklą sidabro medaliu baigė Algirdas Mykolas Brazauskas (1932–2010) – būsimasis pirmasis pirmuose visuotiniuose tiesioginiuose demokratiniuose rinkimuose išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentas (ėjo pareigas 1993–1998).
  • 1951 m. liepos 5 d.savo noru legalizavosi vienas paskutiniųjų Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės Diemedžio būrio partizanas Stasys Šimanskas iš Šilonių k. (Žaslių vals.).
  • 1951 m. spalio 2 d. iš Kaišiadorių geležinkelio stoties į Tomsko sritį išsiunčiamas ešelonas su tremtiniais, iš kurių 207 gyveno dabartinio Kaišiadorių rajono
  • Mirė Marijonas Vandalinas Steponas Broel-Pliateris (1873 m. birželio 22 d. Švėkšnoje – 1951 m. spalio 26 d. Vilniuje, palaidotas Bernardinų kapinėse Vilniuje) – grafas, kolekcininkas, bibliofilas, kultūros darbuotojas.
  • Mirė ViktorasKamantauskas (1899 m. spalio 28 d. Rumšiškėse – 1951 m. lapkričio 1 d. Norvude, JAV) – kalbininkas, vertėjas.
  • 1951 m. gruodžio 16 d. Beištrakių miške netoli Livintų k. operatyvinė grupė iš 16 asmenų aptiko žiemai įrengtą bunkerį, kuriame slėpėsi broliai Jonas-Varnėnasir Zigmas-Agurkas Balčiūnai iš Eitekonių k. (Kaišiadorių vals.). Operacijos metu abu partizanai žuvo (žuvusius brolius Balčiūnus Beištrakių miške šiandien primena išlikusi bunkerio duobė, pastatytas atminimo kryžius bei tipinis partizanų atminimo ženklas).

 

Prieš 65 metus

  • 1956 m. vasario 15 d. Tamošiūnų miške (dabar – Beištrakių miškas) suimtas paskutinis šio krašto partizanas Vincas Čiurinskas iš Pašulių k. (Rumšiškių valsč.). Balandžio 20 d. remiantis V. Čiurinsko parodymais Grabuciškių (dabar – Rumšiškių) miške surastas 1949–1952 m. jo naudotas bunkeris, kurio vidus apieškotas, bunkeris nufotografuotas ir išardytas.
  • 1956 m. birželio 16 d. Algirdas Mykolas Brazauskas (1932–2010) Kauno politechnikos institute su pagyrimu apsigynė baigiamąjį darbą „Bublių hidroelektrinės ant Strėvos upės projektas“ ir gavo hidrotechninės statybos inžinieriaus diplomą. Dar prieš diplominio darbo gynimą pradėjo dirbti statomos Kauno hidroelektrinės direkcijoje inžinieriumi (juo dirbo iki 1958 m.)
  • 1956 m. Padalių (Čiobiškio) lyninio kelto per Neries upė veiklą atnaujino Neries kolūkis (dabartinis keltas apie 1976 m. atgabentas iš Petrašiūnų, kurį apie 1992 m. įsigijo ir iki šiol naudoja keltininkų Dzeventauskų šeima; Padalių (Čiobiškio) lyninis keltas yra vienintelis toks veikiantis keltas Lietuvoje).

 

Prieš 60 metų

  • Gimė Raimundas Simonaitis (1961 m. gegužės 4 d. Kaune – 2011 m. balandžio 7 d.) – pedagogas, dailininkas, aktyvus Kaišiadorių rajono kultūrinio gyvenimo dalyvis. Dirbo Žaslių, Paparčių, Pravieniškių, Kaišiadorių meno mokyklose, Kaišiadorių kultūros centre dailės ir keramikos būrelių vadovu. Simonaitis buvo aktyvus Žaslių bendruomenės veiklos centro narys, šokių studijos „Varsa“ šokėjas, kapelos „Žasla“ narys, leisto Žaslių laikraščio redkolegijos narys, dalyvavęs daugelyje plenerų. R. Simonaitis savo darbus eksponavo Lietuvos ir užsienio parodose. Keli jo tapybos darbai saugomi ir Kaišiadorių muziejuje.
  • Dėl Kauno hidroelektrinės statybos užtvenkus Nemuną, senosios Rumšiškės perkeltos apie 2 km į šiaurę – į Byliškių, Vosyliškių, Vajakiškių, Užtakų kaimų vietą. 1961 m. gegužės 16 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku Byliškių ir Vajakiškių kaimų pavadinimai buvo panaikinti. Vosyliškių ir Užtakų kaimų pavadinimai išliko iki šiol. O saugant istorinę atmintį dabartinėse Rumšiškėse yra Byliškių, Vajakiškių, Užtakų pavadinimų gatvės.
  • Mirė Antanas Škėma (1910 m. lapkričio 29 d. Lodzėje, Lenkija – 1961 m. rugpjūčio 11 d. Pensilvanija, JAV) – lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas, dramaturgas, literatūros kritikas, aktorius, režisierius, modernizmo atstovas. Rašytojo tėvas A. Škėma vyresnysis nuo 1926 m. iki maždaug 1934 m. gyveno Kaišiadoryse ir dirbo Kaišiadorių stalių amato mokyklos direktoriumi. Jis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, kūrė mėgėjiškus teatro vaidinimus, sakydavo patriotines kalbas „tautiniame sodelyje“ prie Kaišiadorių geležinkelio stoties. Kaišiadoryse lankėsi ir jo Kauno gimnazijoje besimokanti sūnus, būsimasis rašytojas – Antanas Škėma. Savo autobiografijoje rašytojas A. Škėma pažymi, kad norėdamas ilgiau gauti išmoką už vaiką tėvas Kaišiadorių valsčiaus savivaldybėje padarė suklastotą gimimo liudijimą pakeisdamas gimimo datą iš 1910 m. į 1911 m. Rašytojas yra vaizdžiai išsireiškęs, kad Kaišiadoryse jis gimė antrą kartą ir jį pagimdė tėvas. Žymusis A. Škėmos romanas „Balta drobulė“ yra laikomas pirmuoju lietuvių modernistiniu romanu. Jis reprezentuoja lietuvių literatūrą pasauliniu mastu, taip pat yra įtrauktas į Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklinę programą. Romano „Balta drobulė“ pagrindinis veikėjas Antanas Garšva yra rašytojo Antano Škėmos prototipas. Šis romanas laikomas autobiografiniu. Romano veiksmas vyksta Vilniuje, Kaune, Niujorke, taip pat tiesiogiai neįvardintame provincijos miestelyje. Galima pagrįstai teigti, jog romano siužetas, autoriaus autobiografiniai duomenys ir Kaišiadorių istorinės realijos šiuo atveju atskleidžia 1920 m. Kaišiadorių vaizdinį.
  • Mirė Balys Mastauskas (Frank Mast) (1889 m. kovo 13 d. Žasliuose – 1961 m. rugpjūčio 16 d. Čikagoje, JAV) – teisininkas, visuomenės veikėjas. 1918 m. įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo darbą Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1918 m. gegužės 3 d. jo pastangomis lietuvių delegacijai (kuriai jis pats vadovavo) pavyko gauti audienciją pas JAV prezidentą V. Vilsoną. 1918 m. Lietuvos informacijos biuras jį kartu su kun. J. Dabušiu ir K. Pakštu pasiuntė į Europą rūpintis Lietuvos laisvės reikalais. 1919 m. išrinktas Amerikos lietuvių tarybos pirmininku. 1921 m. lankėsi Lietuvoje ir daug padėjo, kad Amerikos Raudonasis Kryžius, kurio atstovai tuo metu lankėsi Kaune, aprūpintų Lietuvą vaistais bei kitais pirmo būtinumo dalykais. Tais pačiais metais paskirtas Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone juriskonsultu. Vėliau pasitraukė iš šių pareigų ir dirbo advokatu Čikagoje. Keletą metų (nuo 1926) profesoriavo Lojolos universitete Čikagoje, kur dėstė romėnų teisę. Aktyviai reiškėsi ir JAV politikoje. 1938 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.
  • 1961 m. spalio mėn. pradėjo dirbti naujoji Kaišiadorių universalinė parduotuvė (dabartinėje Gedimino g.).
  • 1961 lapkričio 11 d. įsteigta LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija – vienintelė tokios paskirties organizacija Sovietų Sąjungoje (po pusmečio – 1962 m. birželio 19 d. įvyksta šios draugijos Kaišiadorių rajono skyriaus steigiamasis susirinkimas).
  • Gimė Vaclovas Giržadas (1961 m. lapkričio 22 d. Valakų kaime, Šiaulių r. – 1993 m. vasario 13 d. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – pedagogas, vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizatorių Kaišiadoryse. Nuo 1987 m. Kaišiadorių rajono Jagelonių aštuonmetės mokyklos direktorius, vėliau Kaišiadorių 2-osios vidurinės mokyklos mokytojas, 1989 m. mokytojų kolektyvo išrinktas šios mokyklos direktoriumi. Po mirties, 1993 m. spalio 28 d. Kaišiadorių 2-ajai vidurinei mokyklai suteiktas V. Giržado vardas (dabar – Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija).
  • 1961 m. prie Kaišiadorių miesto parko įrengta pirmoji vandenvietė. Vanduo tiektas miesto centrui.

 

Prieš 55 metus

  • 1966 m. Pievelių kaimo teritorijoje (šalia Rumšiškių) įkurtas Lietuvos liaudies buitie muziejus – didžiausias ir žymiausias etnografinio pobūdžio muziejus Lietuvoje ir vienas iš didžiausių muziejų po atviru dangumi Europoje.
  • 1966 m. Kaišiadorių rajono įstaigos – LKP rajono komitetas, Vykdomasis komitetas, Žemės ūkio valdyba, miesto vykdomasis komitetas, Komunalinių įmonių kombinatas, Liaudies kontrolės komitetas, Centrinės statybos valdybos rajono inspekcija, socialinio aprūpinimo skyrius, redakcija – persikėlė į rekonstruotus Tarybų (dabar – Savivaldybės) rūmus.
  • 1966 m. Kaišiadorių rajono DŽDT vykdomasis komitetas nusprendė prie plento Kaišiadorys–Kruonis įrengti poilsio zoną su tvenkiniais, pasivaikščiojimo takais.
  • 1966 m. naujuose Kaišiadorių santuokos rūmuose sutuokta pirmoji pora.
  • 1966 m. Juodiškių k. (šalia Kaišiadorių) pradėtas statyti Girelės paukštynas (pirmąją produkciją išleido 1973 m.)
  • 1966 m. nugriauti Kaišiadorių katedros šventoriaus vartai.
  • 1966 m. sausio mėn. atiduotas eksploatuoti pirmasis 55 butų gyvenamasis namas Kaišiadoryse.
  • Mirė Stasys Tijūnaitis (1888 m. gegužės 8 d. Vareikių k., Deltuvos valsč., Ukmergės apskr. – 1966 m liepos 22 d. Pravieniškėse, palaidotas Rumšiškių kapinėse) – pedagogas, žurnalistas, Steigiamojo Seimo narys. Nuo 1923 m. paskirtas Uogoniškių pradžios mokyklos vedėju ir padėjo suorganizuoti Pamierio pradžios mokyklą. Ten pradėjo redaguoti žurnalą „Žvaigždutė“, skirtą vaikams. Po Antrojo pasaulinio karo mokytojavo Pravieniškėse, Šalčininkuose ir Ibėnuose. Išėjęs į pensiją, iki mirties gyveno Pravieniškėse. Pravieniškių pagrindinei mokyklai 1996 m. suteiktas S. Tijūnaičio vardas (mokykla 2019 m. prijungta prie Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos).
  • 1966 m. lapkričio mėn. Kaišiadorių 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija) susikūrė lėlių teatras.

 

Prieš 50 metų

  • 1971 m. baigti statyti Valstybinio banko Kaišiadorių skyriaus rūmai.
  • 1971 m. baigtas statyti pirmasis Kaišiadoryse 60 butų blokinis namas.
  • 1971 m. įrengiamas K. Poželos g. (dabar – Gedimino g.) apšvietimas Kaišiadoryse.
  • 1971 m. sausio mėn. atiduoti eksploatuoti Justicijos rūmai Kaišiadoryse, Tarybų g. (dabar – policijos pastatas, Katedros g.).
  • 1971 m. balandžio 21 d. Kaišiadorių kino teatre įvyko susitikimas su šalies kultūros ir meno atstovais Morkūnu, doc. J. Adomaičiu, S. Pinkumi, J. Galkumi, K. Simanoniu, V. Nasvyčiu ir P. Gudynu.
  • 1971 m. rugpjūčio 22 d. į aukščiausią SSRS Komunizmo viršūnę (esančią 7495 m. aukštyje) įkopė Alfonsas Jakštas (1938 m. Kupiškio r. – 2012 m. sausio 2 d., palaidotas Žaslių kapinėse) – alpinistas, dalininkas, juvelyras, knygos ,,Everesto glėbyje“ (Vilnius, 1992) autorius.
  • Mirė Viktoras Ruokis (1885 m. kovo 11 d. Daubariškių k., Ignalinos r. – 1971 m. gruodžio 26 d. Kaišiadoryse, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune) – dirvožemininkas, agrochemikas, Dotnuvos vidurinės žemės ir miškų ūkio mokyklos organizatorius, ilgametis Žemės ūkio akademijos dėstytojas, Agrochemijos ir geognozijos katedros, vėliau – Dirvožemio katedros – vedėjas, profesorius, Mokslų akademijos narys korespondentas. 1957–1971 m. gyveno Kaišiadoryse, kur buvo pasistatęs namą. Į darbą Kaune važinėjo traukiniu. Ruokio vardu pavadintos gatvės Akademijos gyvenvietėje (šalia Dotnuvos) ir Kaišiadoryse.

 

Prieš 45 metus

  • 1976 m. kovo mėn. naujų Kaišiadorių kultūros namų atidarymas (dabar – Kaišiadorių kultūros centras).
  • Mirė Zigmas Neciunskas (1912 m. liepos 3 d. Balkūnų kaime, Miroslavo valsčiuje, Alytaus apskrityje – 1976 m. birželio 21 d. Kaune, palaidotas Santaikos k. kapinėse (Alytaus r.) – kunigas, politinis kalinys, Paparčių, Žiežmarių vikaras, Kalvių Kaip liudija jį pažinojusieji, visą gyvenimą globojo ligonius ir varguolius, užtarė skriaudžiamus ir žeminamus žmones. Tai buvo charizmatinių savybių turėjęs žmogus.
  • 1976 m. liepos 17 d. Kaišiadorių centrinės ligoninės iškilmingas atidarymas.
  • 1976 m. rugsėjo 1 d. atidaryta Kaišiadorių 83-ioji vidurinė profesinė technikos mokykla (dabar – Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos Kaišiadorių skyrius).
  • 1976 m. gruodžio 30 d. į Kaišiadoris atkeliavo gamtinės dujos; įvyko mitingas.

 

Prieš 35 metus

  • Mirė Aleksandras Marcinkevičius (Mantautas) (1895 m. kovo 19 d. Paukščių kaime, Žaslių valsčiuje – 1986 m. JAV) – karininkas, redaktorius, visuomenės veikėjas, vienas iš 1923 m. Klaipėdos sukilimo iniciatorių, organizatorių ir dalyvių, Lietuvos šaulių sąjungos darbuotojas (plačiau apie Kaišiadorių regiono šaulių istoriją – virtualioje Kaišiadorių muziejaus parodoje „Trakų penktoji rinktinė: Kaišiadorių regiono šaulių istorija 1919–1940 m.“).
  • 1986 m. balandžio 26 d. Ukrainos TSR įvyko Černobylio atominės elektrinės avarija.
  • Mirė Vladas Nasevičius (1909 m. liepos 15 d. Rygoje – 1986 m. liepos 17 d. Kaišiadoryse, palaidotas Saldutiškyje) – visuomenės veikėjas, politinis kalinys. Nuo 1935 m. mokėsi Vytauto Didžiojo universitete, Teisės ir ekonomikos fakultete. Studijuodamas dirbo Žemės ūkio ministerijoje, Tarptautiniame banke. Studijas baigė 1939 metais. 1940 m. dirbo Vilniuje, Mokslų akademijos bibliotekoje, užsienio lietuviams remti draugijoje. 1941 m. buvo ruošiamo Birželio sukilimo štabo narys. 1941 m. birželio 23 d. turėjo būti paskelbtas Lietuvos vidaus reikalų ministru, tačiau birželio 21 d. buvo suimtas; lapkričio pabaigoje Gorkio kalėjime buvo nuteistas 15 m. kalėti ir 5 m. tremties. 1955 m. išleistas iš Abezės lagerio. Grįžęs į Lietuvą, dirbo Kaišiadorių miškų ūkyje.

 

Prieš 30 metų

  • 1991 m. sausio 13 d. įvykdytas sovietinio valstybės perversmo bandymas, siekiant atkurti Sovietų Sąjungos (SSRS) komunistų partijos (SSKP) politinę valdžią Lietuvoje. SSRS vadovybės bandymui karine jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus, perimti jų kontrolę, atsakyta masiniu taikiu Lietuvos piliečių pasipriešinimu. Sovietų kariškiams užimant Vilniaus televizijos bokštą ir Radijo ir televizijos komitetą žuvo 14 ir buvo sužeista per 1000 beginklių Lietuvos laisvės gynėjų. Pasipriešinime sovietų agresijai Vilniuje dalyvavo ir nemažai Kaišiadorių miesto ir rajono gyventojų (plačiau – virtualioje Kaišiadorių muziejaus parodoje „Sausio 13-osios istorija: IŠ TAVO ATMINTIES“). Prie televizijos bokšto žuvusio Dariaus Gerbutavičiaus (1973–1991) tėvai kilę iš Palomenės apylinkės (Kaišiadorių r.).
  • 1991 m. sausio 15 d. Kaišiadorių rajono tarybos pirmininkas M. Pupalaigis, rajono valdytojas V. Streikauskas, visuomeninių organizacijų vadovai priėmė pareiškimą SSRS prezidentui M. Gorbačiovui ir SSRS AT, reikalaudami nutraukti agresiją prieš Lietuvos gyventojus.
  • 1991 m. vasario 9 d. šalies gyventojų apklausa, ar jie pritaria, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė respublika; daugiau kaip 92 proc. Kaišiadorių rajono gyventojų pasisakė, kad pritaria.
  • 1991 m. pokario metais nužudytų partizanų palaikų užkasimo vietoje Žiežmarių senųjų žydų kapinių pakraštyje buvo pasodintas ąžuolas ir pastatytas paminklas (autoriusPetrauskas). 1995–1996 m. paminklas buvo perskeltas ir visiškai suniokotas. 1999 m. buvo pastatytas naujas paminklas (autorius Z. Sakalauskas) su užrašu „Čia 1946–1952 metais Lietuvos žemė priglaudė nužudytus Lietuvos partizanus“. 1991 m. rugpjūčio 17 d. partizanų palaikai (manoma 8-ių) buvo perkelti į Kaišiadorių kapines.
  • 1991 kovo 26 naktį ties Žaslių geležinkelio stoties gyvenviete įvyko prekinio traukinio avarija (nuo bėgių nuvažiavo 13 vagonų).
  • Mirė Ričardas Darškus (1927 m. rugpjūčio 16 d. Kaišiadoryse – 1991 m. balandžio 25 d. Vilniuje, palaidotasKaišiadorių kapinėse) – Lietuvos nusipelnęs inžinierius, Lietuvos gamtos ir vandens apsaugos komisijos pirmininkas, melioracijos ir vandens ūkio ministerijos vandens išteklių valdybos pirmininkas.
  • 1991 m. liepos 17 d. Žiežmarių parapijos klebonas kunigas K. Kazlauskas pašventino atstatytą Ščebnicos koplytėlę.
  • 1991 m. rugpjūčio mėn. Kaišiadorių rajono socialinio aprūpinimo skyrius Tarybų (dabar – Savivaldybės) rūmuose gavo kompiuterį; tai pirmasis kompiuteris rajono įstaigoje.
  • 1991 m. rugpjūčio 8 d. „Kaišiadorių aiduose“ skelbiamas pirmasis Kaišiadorių rajono įmonių privatizavimo biuletenis.
  • 1991 m. rugpjūčio 19–21 d. – pučas Maskvoje, bandant įvykdyti valstybės perversmą SSRS.
  • Mirė Bronislovas Novelskis (1905 m. gruodžio 20 d. Palomenės , Kaišiadorių valsčiuje – 1991 m. rugpjūčio 28 d., palaidotas I Alytaus bažnyčios šventoriuje) – kunigas.
  • Mirė Zenonas Lapinskas (1928 m. birželio 10 d. Kamajuose, Rokiškio r. – 1991 m. lapkričio 10 d. Kaune, palaidotas Karmėlavos kapinėse) – žurnalistas, 1961–1968 m. Kaišiadorių rajono laikraščio „Į komunizmą“ (dabar – „Kaišiadorių aidai“)
  • 1991 m. gruodžio 8 d. tarp Rusijos (B. Jelcinas), Ukrainos (L. Kravčukas) ir Baltarusijos (S. Šuškevičius) pasirašyti Belovežo girios susitarimai, kuriais įformintas Sovietų Sąjungos (SSRS) iširimas ir paskelbta apie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) įsteigimą.
  • 1991 m. buvo atstatytas Laisvės paminklas Žiežmariuose. Paminklo autorė – dailininkė V. Venckūnienė, o paminklo architektūrinės dalies autorius – architektas A. Sprindys. 1991 m. gruodžio 26 d. paminklas buvo pašventintas. Dalyvavo tuometinis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis, Aukščiausiosios tarybos deputatai: operos solistė N. Ambrazaitytė, monsinjoras A. Svarinskas, kompozitorius J. Juzeliūnas.
  • 1991 m. įkurti Šešuvos (plotas 213 ha) ir Laukagalio (plotas 43 ha) botaniniai, Beičiūnų (plotas 23 ha) ir Ilgio ežero (plotas 405 ha) ornitologiniai bei Strošiūnų teriologinis draustinis (plotas 206 ha). Pastarojo tikslas – išsaugoti ąžuolyną su gausia lapuočių priemaiša bei lazdyno traku, kuriame gyvena nedidelė didžiosios miegapelės populiacija. Šis žinduolis įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą.
  • 1991 ,,Vagos“ leidyklos išleistas Jono Laucės (1917 m. spalio 18 d. Lašų k., Kriaunų sen., Rokiškio r. – 2003 m. gegužės 1 d. Rumšiškėse, palaidotas Rumšiškių kapinėse) romanas „Negandų metai”. Šis romanas (pirmas pavadinimas „Žaizdre“) „Vagos“ leidyklai buvo pasiūlytas dar 1971 m., tačiau autorius buvo apkaltintas antisovietine propaganda, suimtas, kalintas Pravieniškių pataisos darbų kolonijoje, vėliau dirbo prievartinėse statybose Kaune.

 

Prieš 25 metus

  • 1996 m. Kaišiadorių vyskupijos kurija išleido prelato Stanislovo Kiškio (1900–1995) monografiją „Arkivyskupas Teofilius Matulionis“.
  • Mirė Aldona Šaukevičiūtė-Grinienė (1928 m. vasario 11 d. Kaune – 1996 m. kovo 13 d. Kaune, palaidota Senavos kapinėse) – pedagogė, literatė, partizanų ryšininkė, politinė kalinė.
  • 1996 m. kovo 18 d. kilusio gaisro metu sudegė Tadaravos vandens malūnas-lentpjūvė (1991 m. rugsėjo 24 d. paskelbtas vietinės reikšmės architektūros paminklu). Iki gaisro Tadaravos vandens malūnas buvo geriausiai išsilaikęs technikos paminklas Kaišiadorių rajone.
  • 1996 m. balandžio mėn. Kaišiadorių rajono savivaldybė ir Kaišiadorių gamtos fondas išleido V. Malinausko parengtą leidinį „Kaišiadorių rajono gamtos paminklai“.
  • 1996 m. gegužės 4 d. prasidėjo renginių ciklas, skirtas Kaišiadorių parapijos 90-mečiui paminėti; išleista O. Lukoševičiaus knygelė „Kaišiadorių parapijos ir vyskupijos istorijos bruožai“.
  • 1996 m. gegužės 7 d. pradėtas leisti Kaišiadorių rajono laikraštis „Atspindžiai“. Spausdintas laikraštis ėjo iki 2020 m. pabaigos (toliau veikia – internetinis dienraštis www.atspindziai.lt).
  • 1996 m. birželio 14 d. priešais Kaišiadorių geležinkelio stotį atidengtas paminklas sovietų vykdytiems rajono gyventojų trėmimams atminti „Čia kaišiadoriečių tremties pradžia“ (Gedimino g.). Paminklo autoriai – architektas S. Petrauskas, dailininkė A. Skarbaliūtė.
  • Mirė Pranas Stankevičius (1928 m. gruodžio 6 d. Apidemio kaime, Kruonio sen. – 1996 m. rugsėjo 2 d. Vilniuje) – radijo diktorius, aktorius, koncertų vedėjas, skaitovas. Nuo 1956 m.Stankevičius keturis dešimtmečius dirbo Lietuvos radijo diktoriumi. Susikūrus Lietuvos televizijai vaidino daugybėje televizijos spektaklių. Vaidino garsiajame TV spektaklyje „Petraičių šeima“, o paskutiniais gyvenimo metais vaidino Baltijos televizijoje kuriamame seriale „Mudu abudu ir kiti“ (režisierė G. Dauguvietytė). Buvo daugiau kaip pusantro tūkstančio koncertų vedėjas, skaitovas, skersai išilgai išvažinėjo Lietuvą su J. Gaižausko kaimo kapela, ansambliais „Armonika“. „Seklyčia“, taip pat kitais ansambliais bei atlikėjais.
  • 1996 m. spalio 10 d. Lietuvos heraldikos komisija aprobavo Kaišiadorių miesto herbą, kurį dar 1968 m. sukūrė dail. A. Tarabilda (o 1996 m. pagal dabartinius reikalavimus pertvarkė dail. A. Každailis). Oficialiai Kaišiadorių herbas įsigaliojo jį patvirtinus Lietuvos Respublikos prezidento Algirdo Brazausko 1996 m. spalio 18 d. dekretu NR. 1076.
  • Mirė Konradas Kaveckas (1905 m. lapkričio 2 d. Tirkšlių mstl., Mažeikių apskr. – 1996 m. lapkričio 8 d. Vilniuje) – vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius ir kultūros veikėjas.

 

Prieš 20 metų

  • 2001 m. sausio 24 d. dekretu LR Prezidentas V. Adamkus už nuopelnus Lietuvos sportui, už valią siekiant pergalių XXVII olimpinėse žaidynėse Sidnėjuje DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu, be kitų sportininkų, apdovanojo ir kaišiadorietį krepšininką Ramūną Šiškauską, bronzos medalio laimėtoją.
  • Mirė Laura Piškinaitė-Kazlauskienė (1952 m. gegužės 2 d. Paparčių k., Kaišiadorių r. – 2001 m. gegužės mėn. Vilniuje, palaidota Alytuje) – humanitarinių mokslų daktarė, etnologė, istorikė.
  • 2001 m. birželio 21 d. Kaišiadorių rajono taryba priėmė sprendimą dėl Kaišiadorių verslo centro (dabar – Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras) steigimo. Centras įkurtas tų metų gruodžio 12 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės ir LR Ūkio ministerijos.
  • 2001 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu Lietuvos Respublikos XII-osios Vyriausybės Ministru Pirmininku paskirtas Algirdas Mykolas Brazauskas (kuris Ministro Pirmininko pareigas XII-oje ir XIII-oje LR Vyriausybėse ėjo iki 2006 m. birželio 1 d.).
  • Mirė Jonas Žemaitis (1904 m. sausio 31 d. Žečkalnių k., Pilviškių par., Vilkaviškio r. – 2001 m. rugsėjo 11 d., palaidotas Rumšiškių bažnyčiosšventoriuje) – kunigas, žydų gelbėtojas Antrojo pasaulinio karo metais, ilgametis Rumšiškių parapijos klebonas. Baigė Pilviškių pradžios mokyklą, paskui mokėsi Pilviškių gimnazijoje. 1921 m. išvyko studijuoti į Italiją, kur baigė gimnaziją, licėjų ir aukštąsias filosofijos, pedagogikos, teologijos studijas tarptautiniame Turino institute. 1934 m. liepos 8 d. Turine įšventintas kunigu. 1934-aisiais kun.  Žemaitis grįžo į Lietuvą. 1956–1994 m. buvo klebonu Rumšiškėse ir iki 1972 m. dėstė Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Daug pastangų įdėjo tam, kad iš senųjų Rumšiškių į naująsias būtų perkelta medinė Rumšiškių bažnyčia ir varpinė. Nuo 1994 m. rugpjūčio 19 d. buvo Rumšiškių parapijos altarista. Karo metais kun. J. Žemaitis išgelbėjo apie 100 žydų vaikų, už tai 1999 m. LR Prezidento V. Adamkaus buvo apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Palaidotas Rumšiškių bažnyčios šventoriuje. 2003 m. rugsėjo 5 d., švenčiant švč. Mergelės Marijos Trakinės atlaidus, greta antkapinės plokštės kun. J. Žemaičiui, buvo atidengta nedidelė memorialinė plokštė, skelbianti, kad čia ilsisi kun. J. Žemaitis – žydų vaikų gelbėtojas.
  • 2001 m. spalio 3 d. istoriko Rolando Gustaičio knygos „Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas“ pristatymas Kaišiadorių muziejuje. Dalyvavo autorius, rajono vicemeras I. Prakapas, mons. V. K. Sudavičius ir kt.
  • 2001 m. lapkričio 14 d. Kaišiadorių katedroje atidengtas kardinolo Vincento Sladkevičiaus (1920–2000) bareljefas (skulptorius Žuklys).

 

Prieš 15 metų

  • 2006 m. sausio mėn. Kaišiadoryse 9754 gyventojai (Kaišiadorių rajone – 36 710).
  • Mirė Vilimas Čiurinskas (1942 m. balandžio 16 d. Pašulių k. (Kaišiadorių r.) – 2006 m. sausio 6 d. Kaune) – Kauno miesto meras (1991–1992). 1972 m. baigė Kauno politechnikos instituto (KPI) Mašinų gamybos fakultetą. 1968–1976 – „Pergalės“ gamyklos technologas, cecho viršininkas, 1976–1991 m. – gamyklos „Atrama“ skyriaus viršininkas, direktoriaus pavaduotojas, 1991–1992 m. – Kauno miesto meras. 1992–1996 m. – įvairių firmų direktoriaus pavaduotojas, direktorius, buvo įmonės „Lukoil Baltija servisas“ Kauno filialo vyr. inžinierius. Buvo Lietuvos rankinio federacijos prezidentas. Apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) „Olimpine žvaigžde“.
  • Mirė Albinas Šilkinis (1922 m. gegužės 15 d. Skiltuvų kaime, Papilio valsčiuje, Biržų apskr. – 2006 m. sausio 18 d. Aukštadvaryje, palaidotas Aukštadvario bažnyčios šventoriuje) – kunigas, kraštotyrininkas. Kaišiadorių ir Žiežmarių bažnyčios vikaras, Gegužinės ir Krivonių klebonas.
  • Mirė Eleonora Dilkienė (Ivoškaitė) (1918 m. lapkričio 30 d. Smilgių kaime – 2006 m. kovo 20 d. Kaune, palaidota Smilgių kapinėse) – dailininkė.
  • 2006 m. balandžio 28 d. Kaišiadoryse (Gedimino g. 116) duris atvėrė nauja „Senukų“ parduotuvė. Tuo metu parduotuvėje: asortimentas – daugiau nei 12 tūkst. prekių, salių plotis 1200 m², dirbo 34 darbuotojai.
  • 2006 m. birželio 1 d. įsigaliojo Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimas Kaišiadorių muzikos mokykla pervadinti į Kaišiadorių meno mokyklą. Suteikta galimybė mokiniams gauti įvairesnes paslaugas (choreografijos, dailės, dramos ir kt.).
  • 2006 m. birželio 20 d. sukako 100 metų nuo Kazimiero Brazausko (1906–1992) gimimo. Ta proga „Versus aureus“ leidykla išleido G. Ilgūno ir J. Laurinavičiaus knygą „Kazimieras Brazauskas“. Sodyboje Kaišiadoryse (J. Biliūno g. 26), kur gyveno Brazauskų šeima, restauruotas gyvenamasis namas ir kiti statiniai (dabar – Brazauskų namai-muziejus).
  • 2006 m. rugpjūčio 5 d. Kaišiadorių vyskupo Juozapo Matulaičio pašventintas Rožinio slėpinių parkas, kuris įkurtas kardinolo Vincento Sladkevičiaus (1920–2000) tėviškėje Guronių kaime (Žaslių sen.). Penkios Rožinio slėpinių kelio koplytėlės su freskomis, vaizduojančiais biblines scenas bei Lietuvos katalikų gyvenimo istorinius įvykius, ir Švč. Mergelės Marijos statula Rožinio slėpinių komplekse-parke (~10 ha plote) atidengti, minint Kaišiadorių vyskupijos 80-mečio sukaktį (freskų autorius – prof. A. Kmieliauskas, architektas S. Petrauskas).
  • Mirė Edvardas Drėgva (g. 1925 m. liepos 25 d. Kapčiškių kaime, Žaslių valsč. – 2006 m. spalio 15 d.) – poetas.
  • 2006 m. Kaišiadorių muziejus išleido knygą „Daktaras Ignas Gelombickas: kaišiadoriečių atsiminimai“ (sudarė M. Marcevičienė).

 

Prieš 10 metų

  • Mirė Stasys Daunys (1922 m. spalio 14 d. Auksučių kaime (Šiaulių r.) – 2011 m. sausio 16 d. Rumšiškėse, palaidotas Rumšiškių kapinėse) – muziejininkas, poetas, ilgametis Lietuvos liaudies buities muziejaus darbuotojas, rašytojo Vaidoto Daunio (1958–1995) tėvas.
  • 2011 m. liepos 2 d. buvusiame Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko (1932–2010) tėvų Kazimiero (1906–1997) ir Sofijos (1904–1979) Brazauskų gyvenamajame name Kaišiadoryse (Biliūno g. 26) atidaryti Brazauskų namai-muziejus. Juose saugomas Brazauskų šeimos eksponatų rinkinys, kurio pagrindą sudaro Kazimiero Brazausko (1906–1997) bei Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko (1932–2010) asmeniniai ir šeimos daiktai (baldai, indai, knygos, drabužiai, nuotraukos, dokumentai ir t. t.). Namuose saugomi eksponatai pasakoja Brazauskų šeimos ir Kaišiadorių, o kartu – Prezidento M. Brazausko bei visos šalies istoriją. Brazauskų namuose-muziejuje organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai. Taip pat rengiami priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams skirti edukaciniai užsiėmimai.
  • 2011 m. gruodžio 18 d., pradėjus veikti atnaujintai Kaišiadorių muziejaus internetinei svetainei, pradėta kurti Kaišiadorių enciklopedija – internetinė regioninė enciklopedija, aprašanti Kaišiadorių rajono istoriją, gyvenvietes, kultūros paveldą, etnografiją, gamtą, žmones ir kt. 2021 metų pradžioje, t. y. per nepilną jos kūrimo ir pildymo dešimtmetį, Kaišiadorių enciklopediją jau sudaro 1999 straipsniai su 2332 iliustracijomis (nuotraukomis, žemėlapiais, schemomis ir kt.). Ir viso enciklopedija nuo jos sukūrimo iki dabar Kaišiadorimis besidominčių interneto vartotojų jau yra atverta daugiau kaip 8,5 mln. kartų! Ir šis skaičius nuolat auga…

 

Prieš 5 metus

  • 2016 m. gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregaciją paskelbti dekretą, pripažįstantį Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873–1962) kankinystę ir atveriantį kelią paskelbti jį palaimintuoju.