Istorija

Kaišiadoryse įkurti muziejų buvo siekiama jau prieškaryje, kai XX a. 4-ajame dešimtmetyje kun. N. Švogžlys-Milžinas parapijos salėje įrengė nedidelę senovinių daiktų ekspoziciją. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ši muziejinė paroda buvo išblaškyta, dalis eksponatų pateko į kitus Lietuvos muziejus ar tiesiog sunyko. Nedidelė rinkinio dalis buvo išsaugota Kaišiadoryse ir pateko į Kaišiadorių muziejų.

1962 m. įsteigus Lietuvos kraštotyros draugijos Kaišiadorių skyrių buvo iškeltas pirmaeilis uždavinys – įkurti Kaišiadoryse kraštotyros muziejų. Visame rajone buvo renkami senoviniai daiktai, tačiau neįkūrus muziejaus jie neišliko. Didelis draugijos nuopelnas – sukauptas kraštotyrinės medžiagos archyvas, kuris tapo muziejaus archyvo dalimi.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. pradžioje buvo įsteigtas Kaišiadorių krašto muziejus, kuris po dvejų metų formalaus egzistavimo 1993 m. vasarą buvo reorganizuotas į Etninės kultūros centrą.

Kaišiadorių muziejus buvo įsteigtas 1998 m. gegužės 27 d. Kaišiadorių rajono tarybos sprendimu, o įregistruotas Kultūros ministerijoje ir pradėjo veikti 1998 m. rugsėjo 28 d. Muziejus įsteigtas kaip savivaldybės kultūros įstaiga, kaupianti ir sauganti Kaišiadorių miesto ir rajono kultūros istoriją bei gamtą atspindinčius rinkinius, tyrinėjanti ir populiarinanti vietovės kultūros raidą.