Šilasėdų girininkijos vietovardžiai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šilasėdų girininkijos vietovardžiai

Girininkas Juozas Giraitis 1939 m. liepos mėnesį užrašė Šilasėdų girininkijos vietovardžius.

Akis – pelkė. Tarp aukštumėlių apskritas žemės įdubimas. Skystos durpės. Auga samanos ir viksvos. Apie 1,5 ha dydžio.

Balos – šlapios pievos. Tarp aukštumėlių žema, lygi vieta, vietomis klampi, priaugusi viksvų pieva. Dirvožemis - juodžemis su priesmėliu. Apie 3 ha dydžio.

Baltasis ežeras – ežeras. Apvalus, pakraščiai apaugę nendrėmis ir viksvomis. Apie 3 ha dydžio. Didesnė šio ežero dalis yra Gegužinės girininkijoje.

Barsukai – kalnelis ir miško dalis. Kalnelis – smėlio aukštumėlė, apie 1 ha dydžio. Miško dalis - lengvai banguota vieta, vietomis smėlio, vietomis juodžemio ir priemolio dirvožemis, apaugęs mišku, apie 30 ha dydžio. „Per šio miško sklypą einąs žiemos keliukas, žmonių vadinamas „Barsukų kelelis”. Dabar žvėrys barsukai retai pastebimi”.

Barzdaraistis – raistas. Žemesnė vieta - samanynė, apaugusi pušaitėmis ir retais berželiais. Durpės ir smėlis. Apie 15 ha dydžio. „Raiste augusi sena pušis tik vienoj pusėj su laisvai nusvirusiomis, panašiomis į barzdą, šakomis”.

Bebrinė (vietinių žmonių vadinama Bebrica) – upelis. Išteka iš Palių raisto. Teka pro Medynų kaimą ir ties Lomenių kaimu įteka į Lomenos upę. „Sausą vasarą išdžiūsta. Pavasarį daug sugauna neršiančių lydekų”.

Bedugnis – ežeras. Tarp apaugusių pušynais kalvelių, pailgos formos. 3 ha dydžio. „Gilus - vietomis iki 35 mtr. Dėl gilumo, žuvų beveik nesugaunama”.

Belecko pievelė (dar vietos žmonių vadinama Beleckas) – miško sklypas. Žema vieta, lygi. Priemolio dirvožemis. Apaugęs retais ąžuolais, uosiais, beržais ir lazdynais. Apie 2 ha dydžio.

Beržaraistis – raistas. Užpelkėjusi samanynė. Apačioje baltas smėlis. Apaugęs tik skurdžiomis pušaitėmis. Apie 8 ha dydžio. „Beržai raiste neauga”.

Cerebiežis – pieva. Juodžemis su durpėmis. Apie 1 ha dydžio.

Čiulotas – raistas. Kiek žemesnė, klampi vieta, apaugusi retais lapuočiais medžiais, nendrėmis ir viksvomis. Apie 16 ha dydžio. „Dvi atskiros pelkės, tebesijungiančios tik upeliuku”.

Čiuloto upelis – upeliukas. Išteka iš Čiuloto pelkių 58 kvartale ir įteka į to pat vardo pelkes 55 kvartale. „Vasarą išdžiūsta”.

Dalgynėlis – pieva. Žema vieta, drėgnas juodžemis su durpėmis. Apie 2 ha dydžio. „Krašto Aps. Min-jos nusavinta, buvusi Čiužų kaimo, miške pieva”.

Deguteduobis (vietinių žmonių vadinama Smalerka) – kalnelis. Smėlio aukštumėlė, viduryje su įdubimu. Apie 0,4 ha dydžio. „Praeitam šimtmetyje degindavę į anglis ir varydavę degutą”.

Delniukas (vietinių žmonių vadinama Dielniukas) – raistas. Juodžemis su durpėmis, pailgas, siauras, apaugęs retomis pušaitėmis ir berželiais.

Dopšinė (vietinių žmonių vadinama Dopšenka) – upelis. Išteka iš šaltinių Lomenių kaimo lauke, kur buvo palivarkas Dopšė. Įteka į Lomenos.

Gapčauskynė (vietinių žmonių vadinama Gapčaučizna) – pieva. Apaugusi berželiais ir karklais, priesmėlio dirvožemis. Apie 2 ha dydžio.

Gegužinės miškas (vietinių žmonių vadinama Gegužynės miškas) – miškas. Vieta pakili, daugiau ar mažiau banguota, smėlio dirvožemis, vyrauja pušynai. 699,8 ha dydžio. „Įeina į Gaižiūnų poligono ribas ir sudaro vieną - 6-tą girininkijos eiguvą”.

Giltinė – raistas. Apie 30 cm sluoksnis kupstuoto, klampaus durpyno. Apačioje baltas smėlis. Raistas apaugęs nuskurdusiomis pušaitėmis. Apie 3 ha dydžio.

Greitakiemis (vietinių žmonių vadinama Greituška) – upeliukas ir buvusi eigulio pasoda. Pasoda - tarp miškų pailga smėlio aukštumėlė. 4,2 ha dydžio. „Greituškos upeliukas išteka iš Beržaraisčio ir pro Greitakiemį įteka į Ruklinės upelį. Greitakiemiu vadina kariai. Upelis vasarą išdžiūsta”.

Grendos – šlapia pieva. Juodžemis, priesmėlis ir durpės. Vietomis klampi. Daugiausia auga viksvos. Apie 3 ha dydžio.

Grinčelė – pieva. Apskrita tarp miškų, priesmėlio dirvožemis. 2,3 ha dydžio.

Juodraistis – raistas. Žema vieta, apaugusi žilvičiais, juodalksniais, beržais, juodžemis su priesmėliu. Apie 1,5 ha dydžio.

Juodupė – upelis. Išteka iš Juodupės vienkiemio pelkių ir teka į Bučionių kaimo pievas. „Sausą vasarą išdžiūsta”.

Kamšelių upelis (vietinių žmonių vadinama Kamšelių ravas) – upelis. Išteka iš Tarasavos Kamšelių raisto ir pro Skarulių dvarą ir kaimą įteka į Nerį. Vaga iki 3 m pločio. „Retą vasarą išdžiūsta”.

Koncupė – pieva. Aukštais, lyg upės, krantais, gamtinis griovys, kurio šlaitai šienaujami. Dirvožemis - juodžemis ir molis. Apie 2 ha dydžio.

Konstantino pieva (vietinių žmonių vadinama Konstantinavos pieva) – pieva. Tarp miškų, priesmėlio pievelė. Apie 0,6 ha dydžio.

Koplytėlė (dar vadinama Koplyčia) – kalnelis. Smėlio aukštumėlė, apaugusi pušynu. Apie 0,3 ha dydžio. „Kalnelyje buvusi pastatyta koplytėlė, kurioje meldęsi 1863 m. sukilėliai. (Pasakoja Lomenių kaimo seni žmonės)”.

Kovinė (vietinių žmonių vadinama Kovinka) – ežeras. Tarp pušynais apaugusių aukštumėlių, pailgas. Pakraščiai užpelkėję, vietomis iki 10 m gylio. 5,6 ha dydžio. „Gyvena žuvys: lydekos, lynai, ešeriai, karosai ir kitos. Žuvis sunku sugauti dėl esančių ežere medžių kelmų”.

Krušonių miškas – miškas. Vieta lygi, daugiausia auga spygliuočiai medžiai. 37,7 ha dydžio. „Į poligoną neįeina. Nusavintas iš Krušonių dvaro”.

Lapelės – miškas. Mišrus miškas, vieta žema, lygi, priesmėlis ir priemolis. „Dabar oficialiai vadinamas Šilasėdų mišku. Nusavintas iš A. Ekmano”.

Laužynėlis – pieva. Pailga tarp miškų, netaisyklingos formos, juodžemis su durpe. Apie 1 ha dydžio. Krašto apsaugos ministerijos nusavinta iš Venecijos vienkiemio.

Lasasiekas – miško dalis. Priemolio dirvožemis, lygi vieta, apaugusi ąžuolais, beržais ir eglėmis. Apie 10 ha dydžio „Šioje vietoje slapstydavęsi sukilėliai prieš rusų valdžią”.

Margas stulpas – vieta, kur susikerta kvartalinės ribos - 74, 78, 79 miško kvartalų. „Seniau stovėjęs spalvuotas rusų taut. spalvomis stulpas, skyręs valdinius miškus nuo privačių. Dabar, nors stulpo nėra, vieta dar taip vadinama”.

Miliškės – Krušonių miško dalis. Priesmėlio dirvožemis, pakilesnė vieta. Auga gražus pušynas. Apie 12 ha dydžio.

Miškotupis – upelis ir pieva. Pieva - dauboje, aukštais, lyg upės, krantais, apie 0,5 ha dydžio. Upelis išteka iš Konstantinavos vienkiemio pelkių, įteka į Taurostos upelį. „Pavasarį bėga išdžiūstantis, tuo vardu, upeliukas”.

Morkūniškis (vietinių žmonių vadinama Morkuniška) – raistas. Kupstuotas durpių samanynas, apaugęs berželiais ir juodalksniais. Apie 4 ha dydžio. „Pietiniam gale yra aukštumėlė, kur yra žymės buv. deguteduobės”.

Moterų stovykla (vietinių žmonių vadinama Bobkalnis arba Babskaja stanyca) – kalnelis. Smėlėta aukštumėlė prie Palių raisto. Apie 0,5 ha dydžio. „Uogautojos sustoja pailsėti – užkandžiauti”.

Neprėkštėlė (vietinių žmonių vadinama Neprakščenka arba Žyvaje rečka) – upelis. Žemais krantais, 2-3 m pločio. Išteka iš Neprėkštos ežero. Ties Antlomenės vienkiemiu įteka į Lomenos upę. „Žiemą neužšąla, vasarą neišdžiūsta, todėl rusai vadina gyvuoju upeliu”.

Nerštupė – pieva ir upelis. Pieva žema, šlapia ir šaltiniuota. Iš šios pievos išteka to paties vardo upelis. Upelis įteka į Lomenos upę ties Nerštupės vienkiemiu. Jo vaga apie 1,5 m pločio. „Ties Nerštupės vnk. aukštais staigiais šlaitais. Vasarą beveik išdžiūsta”.

Ostempis – dirvonas, buvusi eigulio pasoda. Smėlėta pakiluma. Apie 5 ha dydžio. „Įeina į šaudymų rajoną, todėl 1932 m. pasoda panaikinta”.

Pagrendos – raistas. Drėgnas juodžemis su durpėmis, apaugęs berželiais ir pušaitėmis. Apie 1 ha dydžio.

Palapinių sala (vietinių žmonių dar vadinama Balaganų vispa) – miško dalis. Pakilesnė, smėlio dirvožemio, vieta. Auga pušynas. Apie 0,5 ha dydžio. „Žmonės pasakoja, kad šioje vietoje pasistatę palapines gyveno sukilėliai prieš rusų valdžią”.

Palietka – pieva. Lygi, priesmėlio dirvožemis. 1 ha dydžio.

Palių raistas – raistas. Žema, lygi, durpinga vieta, samanynė. Auga nuskurdusios pušelės. 111,1 ha dydžio. „Daug spanguolių uogų. Perisi gervės. Raiste yra dvi aukštumėlės po 0,6 ha apaugusios gražiu mišku”.

Palomenės miškas (vietinių žmonių vadinama Paluomenės miškas) – miškas. Vieta mažai banguota, daugiausia smėlio ir priesmėlio dirvožemis. 40 ha dydžio. „Nusavintas iš Palomenės dvaro sav. Javarausko. Rubežiuojasi su Krušonių mišku”.

Penkvalakis (vietinių žmonių dar vadinama Penki valakai) – buvusi eigulio pasoda. Smėlio aukštumėlės ir šlapio juodžemio pievos. 4 ha dydžio. 1938 m. Krašto apsaugos ministerija nusavino kaimyninį Penkių Valakų kaimą, todėl panaikinta ir eigulio pasoda.

Plentinė (vietinių žmonių vadinama Plentuvka arba Plentauka) – dvi atskiros, tuo pačiu vardu, pievos. Viena pieva – pailga, juodžemis su durpėmis, vienas galas klampus, apie 1,5 ha dydžio. Kita pieva kiek sausesnė, panašaus dirvožemio, apie 3 ha dydžio. „Pavadino dėl padarytos prieš D. karą melioracijos ir krūmų išvalymo”.

Pūstinė (vietinių žmonių vadinama Pūstynė) – dirvonas-pieva. Pakili, lygi, smėlio dirvožemio vieta. Retai auga pušaitės ir berželiai. Apie 8 ha dydžio.

Raznauskynė (vietinių žmonių vadinama Roznovčizna) – dirvonai ir pievos. Pakilesnė vieta tarp miškų, priesmėlio žemė. Apie 6 ha dydžio. „Iki 1910 m. buvusi sodyba, kurioje gyvenęs Raznauskas”.

Romatas – raistas. Apaugęs neperpuvusių durpių sluoksniu ežeras. Auga labai skurdžios pušaitės iki 120 metų amžiaus. 227 ha dydžio. „Ne visur praeinamas. Yra atvirų ežero vietų - akių. Perisi keletas porų gervių. Labai daug spanguolių”. „Krušonių kaimo žmonės pasakoja, kad senovėje raisto vietoje buvęs miestas. Vėliau šis miestas nuskendęs – virtęs pelke-raistu ir tik buvusios bažnyčios vietoje atsiradęs ežeriukas – Romatos akis. Keli žmonės, surišę daug vadelių virvių ir pririšę girnų akmenį, norėjo išmatuoti ežeriuko gylį, bet dugno nepasiekę. Vienam iš matavusiųjų prisisapnavęs ežeriukas-akis ir pareiškęs, kad jei nori mano dugną surasti, tai reikalinga septynių žmonių gyvybių. Taip ir likęs paslaptingo ežeriuko-akies gylis neišmatuotas”.

Romatos akis – ežerėlis. Neapaugusi, apskrita vieta Romato raiste. Ežerėlyje plaukioja apie 10 kvadratinių metrų ploto salelė. Ežerėlis apie 0,6 ha dydžio. „Yra karosų”.

Ruklinė (vietinių žmonių vadinama Ruklenka) – upelis. Išteka iš trijų šaltinių, ties Ruklos dvaru įteka į Nerį. Neišdžiūsta. Vaga iki 1,5-2 metrų pločio.

Ruklos Kamšeliai – pieva. Siaura, ilga, vietomis klampi. Dirvožemis - juodžemis su durpėmis. 12 ha dydžio.

Ruklos miškas – miškas. Lengvai banguotas smėlio ir priesmėlio dirvožemis. Žemesnėse vietose daug raistų ir pievų. 530 ha dydžio. „Nusavintas iš buv. Ruklos dvaro savininko”.

Sauninkas (vietinių žmonių vadinama Saunykas) – durpynas-pieva. Plonas sluoksnis šlapių raudonų durpių, apaugusių menka žole. Apie 1 ha dydžio. „Čia prieš D. karą dirbdavę dažus”.

Sibirka – miško dalis. Lygi, smėlėta, apaugusi pušaitėmis vieta. Apie 6 ha dydžio. „Toje vietoje seniau buvęs šiuo vardu vienkiemis”.

Sidabras – raistas. Žema vieta, klampus, juodžemis. Apaugęs eglėmis, juodalksniais ir uosiais. Apie 4 ha dydžio. „Iš šio raisto išteka upeliukas „Sidabras”, kuris prie Medynų kaimo įteka į Bebrinės upelį. Beveik neišdžiūsta”.

Skarulių miškas – miškas. Sauso smėlio dirvožemis, lygi vieta. 323 ha dydžio. „Nusavintas iš Tarasavos dvaro savininko”.

Stumbras – dirvonas ir griovys. „Tarp miškų pailgas smėlio dirvožemio gabalas. Per vidurį - gamtinis gilus griovis-pieva”. 1,6 ha dydžio. Palomenės miške. Guručiai (vietinių žmonių dar vadinama Šafarnė) – buvusi eigulio pasoda. Pailgas juodžemio ir priemolio žemės sklypas. 6 ha dydžio. „Daugelio vadinamas „Šafarnė”. Išparceliavus Šafarnės folivarką pavadinta Guručių kaimu, bet šis vardas dar mažai prigijęs”.

Šaltupė (vietinių žmonių vadinama Šaltupis) – upelis ir raistas. Apie Raistą: užpelkėjęs smėlio dirvožemis, apaugęs nuskurdusiomis pušaitėmis ir berželiais, apie 6 ha dydžio. Apie upelį: „Upelis išteko iš to vardo raisto ir įteka į Lomenos upę žemiau Antlomenės vnk.”. „Vasarą neišdžiūsta. Vanduo visuomet šaltas. Vaga apie 0,80 mtr. pločio. Prieš žiotis aukšti ir statūs krantai”.

Ščauninkas (vietinių žmonių vadinama Ščaunykas) – raistas. Žema vieta, užpelkėjusi samanynė, apaugusi įvairiais medžiais. Apie 8 ha dydžio. „Vilkų mėgiama vieta”.

Ščiūras – raistas. Klampi, durpinga, samanynė, apaugusi beržais, įeinanti į Romato raistą. Apie 5 ha dydžio.

Šilas – miško dalis. Tarp raistų, smėlio pakiluma, apaugusi pušimis. Apie 16 ha dydžio.

Šilasėdų girininkija (vietinių žmonių vadinama Šilosėdų girininkija) – girininkija. Daugiausia kalnuotas smėlio dirvožemis, auga pušynai. Pietinė dalis - juodžemio ir priemolio dirvožemis, apaugusi mišriu mišku. 7121,5 ha dydžio. Rytuose - Gegužinės girininkija, šiaurėje - Neries upė, vakaruose - geležinkelis Kaišiadorys-Gaižiūnai, pietuose - Klevų, Aitekonių, Palomenės kaimai. „1931 m. čia įsteigus kariuomenės poligoną, nuo 1932 I 1 d. jo ribose sudaryta ši viena girininkija”.

Šilasėdų miškas (vietinių žmonių vadinama Šilosėdų mišku) – miškas. Banguotas smėlio dirvožemis, apaugęs pušynais. 5399 ha dydžio.

Šūdalynė (vietinių žmonių vadinama Šūdalinė) – raistas. Žema, užpelkėjusi, klampi vieta. Apie 2,5 ha dydžio.

Tarasavos miškas (vietinių žmonių vadinama Tarasavos gojus) – miškas. Smėlio dirvožemis, pakilus, vietomis banguotas, reljefas su nuolydžiu į Neries upę. 72,9 ha dydžio. „Nusavinta iš buv. Tarasavos dvaro”.

Tarasavos Kamšeliai – raistas-šlapia pieva. Dirvožemis - juodžemis su durpėmis. Vietomis klampynė. Apaugęs beržais ir žilvičiais. Apie 20 ha dydžio.

Taurosta (vietinių žmonių vadinama Tavrosta) – upelis. Išteka iš šaltinių, esančių į pietryčius nuo Gaižiūnų stoties ir pro Bajoriškių kaimą įteka į Nerį. „Neišdžiūsta. Prie Gaižiūnų stoties ant šio upelio sudaryti žuvų ūkio tvenkiniai”.

Teletninkas (vietinių žmonių vadinama Teletnykas) – pieva. Žema vieta, juodžemis su priesmėliu. 1,8 ha dydžio. „Seniau priklausė Romatos vald. pasodai”.

Ubago pieva – pieva. Žema, šlapia, durpinga vieta. 1,2 ha dydžio.

Vadai – pieva. Siaura, pailga, drėgnas juodžemis. Apie 1 ha dydžio.

Varležeris (vietinių žmonių vadinama Varlažeris arba Žabka) – ežeras. Apskritas, tarp pušynais apaugusių kalvelių. 1 ha dydžio. „Vasaros metu labai daug varlių. Nežvejojama”.

Verkstinė – upelis. Išteka iš šaltinių. Ties Penkvalakio kaimu įteka į Lomenos upelį. „Niekad neišdžiūsta ir neužšąla. Prieš poligoną ant šio upelio buvo Petrošiškių vandens malūnas”.

Veseliuvka – pieva. Lygi, priesmėlio dirvožemis. Dalis apaugusi berželiais. Apie 3 ha dydžio.

Vilkaraistis – raistas. Žema, užpelkėjusi samanynė, apaugusi skurdžiomis pušaitėmis ir berželiais. 15,8 ha dydžio.

Viršugrendis – pelkės-pieva. Tarp aukštumėlių užpelkėjusi, pailga pieva, apaugusi viksvomis ir karklais. Apie 6 ha dydžio.

Žaslių raistas – raistas. Juodžemis su durpėmis. Apaugęs mišriu jaunu mišku. Apie 3 ha dydžio. „Seniau toje vietoje mišką kirto pirkliai iš Žaslių miestelio”.

Žydbalės – šlapia pieva. Priesmėlio dirvožemis. Pieva apaugusi viksvomis ir karklais. Apie 1,8 ha dydžio.

Žukauskynė (vietinių žmonių vadinama Žukovčizna) – dirvonas ir pievos. Pakilesnė smėlio ir baltžemio vieta. Pievos pelkėtos. Apie 14 ha dydžio. „Vardą gavo iš toje vietoje buvusio vienkiemio ir gyventojo Žukausko”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos