1948 m. tremtis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

1948 m. tremtis – 1948 m. gegužės 22–23 d. vykdyta Lietuvos gyventojų masinio trėmimo operacija, kodiniu pavadinimu „Vesna“ (liet. – „Pavasaris“). Vienos didžiausių pokario metais Lietuvoje vykdytos sovietinio genocido akcijos metu į tolimus, atšiauraus klimato Sovietų Sąjungos regionus – Buriatijos-Mongolijos ASSR ir Krasnojarsko kraštą buvo ištremta 40 002 žmonės (iš jų apie 11 000 vaikų). Ši akcija neaplenkė ir Kaišiadorių krašto. 1948 m. į Sibirą buvo ištremta ir viena seniausių Lietuvos tremtinių – akla 112 metų amžiaus senolė iš Senųjų Kietaviškių kaimo Marija Bliujienė (Motiejaus, g. 1836 m. – m. apie 1952 m. tremtyje). Iš viso 1948 m. iš Kaišiadorių rajono ištremtas 731 gyventojas (129 iš jų mirė tremtyje).

Nutarimas

Prasidėjus prievartinę kolektyvizaciją nuo 1948 m. trėmimai buvo organizuojami remiantis pagrindine nuostata - „likviduoti buožiją kaip klasę“ (t. y. ištremti pasiturinčius valstiečius), nors 1948 m. ir 1949 m. trėmimai oficialiai buvo nukreipti prieš surastų arba žuvusių partizanų, besislapstančiųjų ir nuteistųjų šeimas, pasipriešinimo rėmėjus. Trėmimus planavo ir kontroliavo iš Maskvos atsiųsti SSRS MGB įgaliotiniai, iš Vilniaus atsiųsti LKP CK ir LSSR MT įgaliotiniai, vykdė MGB ir MVD vidaus (4, vėliau ir 2 šaulių divizijos), pasienio, geležinkelių apsaugos (211 pulko) kariuomenė, po 2500 iš Rusijos ir Baltarusijos atsiųstų MGB darbuotojų. Jiems talkino milicija, stribai, iš SSRS atsiųsti rusai, vietos komunistai bei vadinamieji sovietiniai aktyvistai. Per 1948 m. gegužės 22–23 d. trėmimo operaciją „Vesna“ sugaudyti ir ištremti 40 002 žmonės (planuota 48 000). Nesurinkus sąrašuose įrašytų šeimų, į geležinkelio ešelonus buvo gabenamos saugumiečių ir kolaborantų iniciatyva atrinktos šeimos. Veždavo visus žmones, kuriuos tik rasdavo apsuptose sodybose: vaikus be tėvų, tėvus be vaikų. Dar vežami perpildytuose gyvuliniuose vagonuose tremtiniai pradėjo mirti. Kiekviename ešelone taip ir nepasiekę tremties vietų mirė po 1–5 žmones. Sargybiniai grobė skurdžias tremtinių maisto atsargas, kurių pagal MGB instrukcijas turėjo „užtekti 45 dienoms“, atimdavo lašinius, mėsą. Taip tremtiniai buvo vežami keletą savaičių.

SSRS Ministrų tarybos pirmininkas Josifas Stalinas ir SSRS Ministrų tarybos reikalų valdytojas J. Čadajevas, Maskvoje, Kremliuje 1948 m. vasario 21 d. pasirašė visiškai slaptą Nutarimą Nr. 417-160 v.s. „Dėl iškeldinimo iš Lietuvos SSR teritorijos specialiai tremčiai 12 tūkstančių nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ar nuteistų banditų bei nacionalistų šeimų, taip pat banditų talkininkų buožių su šeimomis“. Tų metų Lietuvos gyventojų trėmimo akcija pavadinta „Vesna“. Tos operacijos vykdymui buvo sudaryti organizaciniai komitetai respublikose ir rajonuose, buvo ruošiami tremiamųjų sąrašai. Tokie „liaudies priešų“ sąrašai buvo sudaryti ir Kaišiadorių rajone. Tremiamųjų kaišiadoriečių sąrašus pasirašė LKP(b) Kaišiadorių rajkomo sekretorius Sujeta, Kaišiadorių rajono LDT vykdomojo komiteto pirmininkas F. Dastikas ir MVD skyriaus viršininkas Lesničenka.

Trėmimai

1948 m. gegužės 22 d. ankstyvą rytą Kaišiadorių geležinkelio stotyje jau stovėjo 53 vagonų ešelonas į kurį buvo vežami Kaišiadorių ir Jiezno rajonų gyventojai. Atsakingas už tremtinių „pristatymą“ buvo MVD kariuomenės mjr. Kiseliovas, „pakrovimui“ vadovavo MVD kpt. Jelisejevas, MVD konvojinės kariuomenės viršininkas kpt. Komarovas, o ešelono viršininkas – MVD mjr. Karpenka. Į ešeloną Nr. 97914 buvo „pakrautos“ 196 šeimos iš Kaišiadorių rajono, 175 – iš Jiezno rajono. Ešelono paskyrimo stotis – Jeniseiskas, Krasnojarsko geležinkelis. Ešelone buvo 915 žmonių, tarp jų 262 vyrai, 373 moterys ir 280 vaikų. Tai daviniai iš Lietuvos SSR valstybės saugumo ministro D. Jefimovo pranešimo SSRS valstybės saugumo ministrui V. Abakumovui apie Lietuvos gyventojų trėmimą. Pranešimas pasirašytas 1948 m. gegužės 28 d. Vilniuje. Jį pasirašė SSRS valstybės saugumo ministro pavaduotojas gen. ltn. S. Ogolcovas ir gen. mjr. D. Jefimovas. Tų metų tremtiniai kaišiadoriečiai buvo išvežti į Krasnojarsko kraštą. Paskyrimo punktas – trestas Krasdrevas, Turuchansko miško pramonės ūkis.

Literatūra

  • Laurinavičius J. Tremtiniai. Kaišiadorys: Lietuvos kraštotyros draugijos Kaišiadorių rajono skyrius; Kaišiadorių rajono „Tremtinio“ klubas, 1989.
  • Laurinavičius J. Tremtiniai: apybraižos, straipsniai, atsiminimai. Kaunas: Naujasis lankas, 2014.
  • Lietuvos gyventojų trėmimai // Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. XIII: Leo–Mag. Vilnius, 2008. P. 228–230.
  • Lozoraitis V. Kaišiadorių rajono gyventojų kančia 1940–1989 m. // Kaišiadorys: miesto ir apylinkių praeitis (straipsnių rinkinys; sudarė O. Lukoševičius). Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 1999. P. 85–96.
  • Lozoraitis V. Kaišiadoriečių kančių keliai 1940–1953. Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 1999.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos