1949 m. tremtis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Paminklas tremtiniams Kaišiadoryse. 2014 m. V. Budvyčio nuotr.

1949 m. tremtis – 1949 m. kovo 25–30 d. ir balandžio mėn. vykdyta Baltijos šalių gyventojų masinio trėmimo operacija, kodiniu pavadinimu „Priboj“ (liet. – „Bangų mūša“). Vienos didžiausios pokario metais Baltijos šalyse vykdytos sovietinio genocido akcijos metu į tolimus, atšiauraus klimato Sovietų Sąjungos regionus – Krasnojarsko kraštą, Novosibirsko, Tomsko, Omsko, Irkutsko ir Amūro sritis buvo ištremta apie 95 tūkst. žmonių (apie 32 tūkst. iš Lietuvos, 42 tūkst. iš Latvijos, 21 tūkst. iš Estijos). Didelę tremtinių dalį sudarė moterys ir vaikai. Ši akcija neaplenkė ir Kaišiadorių rajono. Iš viso 1949 m. iš Kaišiadorių rajono ištremtos 179 šeimos – 541 žmogus.

Turinys

Nutarimas

1949 m. sausio 29 d. SSRS Ministrų taryba priėmė nutarimą Nr. 390-138 v.s. (visiškai slaptai) „Dėl buožių su šeimomis iškeldinimo iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos...“. Tą nutarimą Maskvoje, Kremliuje, pasirašė SSRS Ministrų tarybos pirmininkas J. Stalinas ir SSRS Ministrų tarybos reikalų valdytojas J. Čadajevas.

Netrukus ir Lietuvos SSR Ministrų taryba priėmė nutarimą Nr. 176 (v.s.) „Dėl buožių iškeldinimo iš Lietuvos SSR teritorijos“, kuriuo numatoma „iškeldinti iš Lietuvos SSR teritorijos 6000 buožių su šeimomis į tolimus Sovietų Sąjungos rajonus specialiajai tremčiai“. Minėtą nutarimą 1949 m. kovo 19 d. pasirašė Lietuvos SSR Ministrų tarybos pirmininkas M. Gedvilas ir Lietuvos SSR Ministrų tarybos reikalų valdytojas D. Petryla. Remiantis tuo nutarimu, sudaryti tremiamųjų sąrašai.

Trėmimai

1949 m. kovo 25 d. buvo vežami gyventojai į Kaišiadorių geležinkelio stotį, kur tremiamųjų jau laukė gyvulinių vagonų ešelonas. Į jį buvo „kraunami“ Kaišiadorių ir Prienų (Jiezno) rajonų gyventojai. Tremiamųjų kaišiadoriečių sąrašus pasirašė Kaišiadorių raj. LDT vykdomojo komiteto pirmininkas F. Dastikas, Lietuvos KP(b) Kaišiadorių rajono komiteto sekretorius Sujeta ir MGB Kaišiadorių rajono skyriaus viršininkas papulkininkis Samošinas.

Dauguma tų metų kaišiadoriečių tremtinių buvo nuvežti į Irkutsko srities Usoljės rajoną, „iškrauti“ Angaros geležinkelio stotyje, iš ten nugabenti į tame rajone esančius Žilkino svinosovchozą arba į Kirovo kolchozą. Dalį tų metų tremtinių pakeliui išlaipino Krasnojarsko krašte, nuvežė į Užuro sovchozą, kai kas papuolė į kitus Irkutsko srities rajonus.

Praėjus dviem savaitėm, 1949 m. balandžio 12-14 d. buvo renkami besislapstantys gyventojai. Buvo sudarytas jungtinis „bėglių“ ešelonas, kuris tremiamuosius, tarp jų ir Kaišiadorių rajono gyventojus, nuvežė į Irkutsko srities Zalarių geležinkelio stotį, iš ten jie buvo vežami prie Lenos upės, paskui baržomis plukdomi Lenos, vėliau – Vitimo upėmis iki Bodaibo miesto, kur juos išskirstė po to rajono gyvenvietes. Jie dirbo aukso kasyklose, priklausiusiose trestui „Lenzoloto“.

Papildomame trėmime balandžio mėnesį iš Kaišiadorių rajono ištremtos 25 šeimos, apie 100 žmonių (buvo planuota ištremti 25 „buožių“ šeimas ir vieną partizanų šeimą). Iš viso 1949 metais iš Kaišiadorių rajono ištremtos 179 šeimos – 541 žmogus. Fiksuoti 9 tremiamųjų bandymai pabėgti: iš jų 2 žmonės buvo užmušti, 1 sužeistas, 5 sulaikyti, 2 pabėgo.

Daugiausia tremtinių buvo iš Kruonio apylinkės – 139 žmonės, iš Rumšiškių – 88, iš Žiežmarių – 74, iš Žaslių – 55. Tremtyje mirė septyniasdešimt penki tų metų tremtiniai, o grižę į Lietuvą mirė 173 tų metų tremtiniai.

Kaip visada, taip ir 1949 metais trėmimo planas buvo įvykdytas, apie tai kalba LKP(b) CK biuro 1949 m. kovo 29 d. nutarimas „Apie 1949 m. kovo 25-28 d. gyventoju trėmimo iš Lietuvos rezultatus". Nutarime sakoma: „Išklausęs Lietuvos SSR Valstybės Saugumo ministro drg. Garlinskio pranešimą apie buožių ir banditų šeimų iškeldinimo už Lietuvos SSR ribų išdavas, Lietuvos KP(b) CK mano, kad parengiamasis darbas ir iškeldinimo priemonės atliktos organizuotai. Lietuvos KP(b) CK pažymi, kad šiame darbe labai didelę pagalbą suteikė SSR Sąjungos Valstybės Saugumo ministerijos darbuotojai“.

Šaltiniai

  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 46, b. 1049, l. 5.
  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 162, l. 1.
  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 676.
  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 162, l. 260.
  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 162, l. 154–158.
  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 227, b. 4474, l. 11.

Literatūra

  • Lozoraitis V. Kaišiadorių rajono gyventojų kančia 1940–1989 m. // Kaišiadorys: miesto ir apylinkių praeitis (straipsnių rinkinys; sudarė O. Lukoševičius). Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 1999. P. 93–94.
  • Lozoraitis V. Kaišiadoriečių kančių keliai 1940–1953. Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 1999.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos