1951 m. tremtis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

1951 m. tremtis – 1951 m. spalio 2–3 d. vykdyta Lietuvos gyventojų masinio trėmimo operacija, kodiniu pavadinimu „Osen“ (liet. – „Ruduo“). Vienos didžiausių pokario metais Lietuvoje vykdytos sovietinio genocido akcijos metu į tolimus, atšiauraus klimato Sovietų Sąjungos regionus – Krasnojarsko kraštą ir Tomsko sritį buvo ištremta 16 150 žmonių (iš jų 5278 vaikai). Ši akcija neaplenkė ir Kaišiadorių rajono. Iš viso 1951 m. iš Kaišiadorių rajono ištremti 207 gyventojai (12 iš jų mirė Sibire).

Nutarimas

Trėmimai vykdyti vadovaujantis SSRS vyriausybės nutarimais. Juos detalizuodavo LKP CK, Lietuvos SSR MT ir MGB vietos filialas. Prie tremiamųjų sąrašų sudarymo ir trėmimų vykdymo aktyviai prisidėjo vietiniai kolaborantai – stribai, apskrityse trėmimams vadovavo atsiųsti LKP(b) CK ir Liaudies komisarų tarybos įgaliotiniai (pastarieji daugiausia organizavo tremtinių apiplėšimą ir iš jų atimto turto paskirstymą), trėmimus rengdavo, būsimųjų tremtinių bylas sudarydavo MGB apskričių ir rajonų skyriai, tremtinių sąrašus tvirtindavo LKP(b) apskričių komitetų I-ieji sekretoriai, vykdomųjų komitetų pirmininkai.

1951 m. rugsėjo 5 d. Maskvoje, SSRS Ministrų taryboje priimtas nutarimas „Dėl iškeldinimo iš Lietuvos teritorijos buožių su šeimomis“. Dokumente „Nr. 3309-1568 v.s. SSRS Ministrų taryba NUTARIA: 1. Iškeldinti iš Lietuvos SSR ribų visiems laikams į Krasnojarsko kraštą ir Tomsko sritį apie 4000 priešiškai veikiančių prieš kolūkius buožių su šeimomis. Iškeldintiems taikyti SSRS Aukščiausiosios tarybos 1948 m. lapkričio 26 d. įsaką „Dėl į tolimuosius Sovietų Sąjungos rajonus iškeldintų asmenų baudžiamosios atsakomybės už pabėgimą iš privalomos ir nuolatinės tremties vietų". 2. Įpareigoti SSRS valstybės saugumo ministeriją (drg. Ignatjevą) buožių su šeimomis iškeldinimą vykdyti 1951 m. rugsėjo mėn. pagal Lietuvos SSR Ministrų tarybos patvirtintus sąrašus. 3. Įpareigoti SSRS vidaus reikalų ministrą (drg. Kruglovą) pasirūpinti iškeldinamųjų iš Lietuvos SSR konvojavimu ir nugabenimu į jų tremties vietas". Šis nutarimas, priimtas „visiškai slaptai“ pasirašytas SSR Sąjungos Ministrų tarybos pirmininko J. Stalino, SSRS Ministrų tarybos reikalų valdytojo M. Pomažnevo. Netrukus pasirodo ir LKP(b) CK biuro nutarimas „Dėl buožių ir jų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos SSR teritorijos“. Šis nutarimas priimtas Vilniuje 1951 m. rugsėjo 28 d. Protokole Nr. 155 rašoma: „1. Iškeldinti iš Lietuvos SSR ribų 4000 buožių su šeimomis, kenkėjiškai veikiančių prieš kolūkius". Nutarimą pasirašė Lietuvos KP(b) CK sekretorius A. Sniečkus. Tuo nutarimu buvo ištremiami ir Kaišiadorių rajono gyventojai.

Trėmimai

1951 m. spalio 2 d. iš Kauno srities, kuriai priklausė ir Kaišiadorių rajono, buvo ištremta 1010 šeimų – 4087 žmonės. Tremtiniai buvo „pakrauti“ į 800 vagonų, iš kurių buvo suformuota 16 ešelonų. Visi šie ešelonai 1951 m. spalio 3 d. buvo išsiųsti į paskyrimo vietas. Kaišiadoriečiai tremtiniai buvo nuvežti į Tomsko sritį, Tomsko 1 geležinkelio stotį. Dauguma jų buvo nuvežti prie Obės upės, į Melnikovo gyvenvietę, iš kur baržomis buvo nugabenti Obės upe į šiaurę iki Kargasoko miesto, iš kur buvo išsiuntinėti į tame rajone esančias miško pramonės ūkių gyvenvietes. Kai kurie tų metų tremtiniai Tomsko priemiesčiuose įdarbinti statybose. 1951 m. iš Kaišiadorių rajono buvo ištremtos 53 šeimos su 207 žmonėmis. Dauguma tremtinių pateko į Tomsko srities Kargasoko, Čainsko, Vasiugano rajonų taigą, dirbo prie miško ruošos, gyveno miškakirčių gyvenvietėse esančiuose barakuose, daugelį jų patys turėjo pasistatyti. Tais metais daugiausia ištremta iš Kruonio apylinkės – 64 žmonės, iš Palomenės – 26, Kaišiadorių – 23, Žaslių – 22. Tremtyje mirė 12 tų metų tremtinių. Tarp 1951 m. spalio 2–3 d. ištremtųjų buvo ir buvęs Žaslių valsčiaus viršaitis Jonas Čiulada (1879–1954) su šeima, kuris ir mirė tremtyje (jo palaikai artimųjų į Lietuvą parsivežti 1990 m. ir palaidoti Paparčių kapinėse).

Įvykdę Lietuvos gyventojų trėmimo planą, enkavedistai ir jų pagalbininkai skubiai raportavo viršininkams apie savo „nuopelnus“. Tai darė ir LSSR valstybės saugumo ministras P. Kapralovas bei SSRS MGB įgaliotinis Lietuvoje J. Jedunovas. Jie pateikia ataskaitą SSRS valstybės saugumo ministrui drg. S. Ignatjevui ir jo pavaduotojui generolui majorui drg. J. Pitovranovui. „Pranešame, kad šių metų spalio 2 d. įvykdyta buožių ir jų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos SSR teritorijos operacija remiantis LSSR Ministrų tarybos patvirtintais sąrašais“.

Literatūra

  • Lietuvos gyventojų trėmimai // Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. XIII: Leo–Mag. Vilnius, 2008. P. 228–230.
  • Lozoraitis V. Kaišiadorių rajono gyventojų kančia 1940–1989 m. // Kaišiadorys: miesto ir apylinkių praeitis (straipsnių rinkinys; sudarė O. Lukoševičius). Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 1999. P. 85–96.
  • Lozoraitis V. Kaišiadoriečių kančių keliai 1940–1953. Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 1999.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos