Avinėliai

(Skirtumai tarp versijų)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eilutė 1: Eilutė 1:
 
Avinėliai, kaimas Kruonio seniūnijoje, 7 km į šiaurės rytus nuo Kruonio, 9 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, tarp Margelių, Slimino, Palimšio ir Kairiškių miškų. Pietiniu pakraščiu teka Juodupio ir Limšiaus upeliai. Į vakarus nuo Avinėlių tęsiasi Margų miškas. Kaime yra saugomas gamtinio kraštovaizdžio objektas - akmuo.  
 
Avinėliai, kaimas Kruonio seniūnijoje, 7 km į šiaurės rytus nuo Kruonio, 9 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, tarp Margelių, Slimino, Palimšio ir Kairiškių miškų. Pietiniu pakraščiu teka Juodupio ir Limšiaus upeliai. Į vakarus nuo Avinėlių tęsiasi Margų miškas. Kaime yra saugomas gamtinio kraštovaizdžio objektas - akmuo.  
 
Jo aukštis - 180 cm, ilgis - 280 cm, plotis - 250 cm. 1936, 1966 buvo rašyta apie Avinėlių laukuose, prie Delinės pievos, buvusį didelį akmenį su iškalta žmogaus pėda: „Žmonės pasakoja, kad po juo esą paslėpti turtai“. Galbūt tai tas pats akmuo.
 
Jo aukštis - 180 cm, ilgis - 280 cm, plotis - 250 cm. 1936, 1966 buvo rašyta apie Avinėlių laukuose, prie Delinės pievos, buvusį didelį akmenį su iškalta žmogaus pėda: „Žmonės pasakoja, kad po juo esą paslėpti turtai“. Galbūt tai tas pats akmuo.
Avinėlių kaimas minimas 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1787 m. Avinėliuose - 2 sodybos, kuriose gyveno J. Grevo ir L. Lukševičiaus šeimos, 1795 m. dviejose sodybose gyveno 19 gyventojų. 1848 m. Avinėlių k. su 614,19 dešimtinės žemės ir 11 šeimų priklausė valstybiniam Kruonio dvarui. Gyveno J. Morkūno, J. Liachovičiaus, T. Lukševičiaus, J. Tauro, J. Čepulionio ir kitos šeimos. Kaime buvo karčema. 1890 m. Žiežmarių bažnyčios inventoriuje minimas Avinėlių gyventojo Lukševičiaus bažnyčiai paaukotas nešiojamas altorėlis su dviem paveikslais. Apie 1860 m. Avinėliuose - 93 gyventojai katalikai, 1897 m. - 117 gyventojų ir 156,08 dešimtinės žemės, 1923 m. - 24 sodybos, 121 gyventojas. Tais metais paminėta ir Avinėlių (Palimšių) viensėdija (7 sodybos, 50 gyventojų). 1931 m. - 28 sodybos, 181,5 ha žemės. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1932 m. Jame buvo 222,72 ha žemės (iš jų 20,08 ha pridėta iš Padūmės dvaro). Paplitusios Lukševičiaus, Morkūno, Tauro, Čepulio, Lekavičiaus pavardės. Prieš II pasaulinį karą Avinėliuose veikė pogrindinė Komunistų partijos kuopelė.
+
Avinėlių kaimas minimas 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1787 m. Avinėliuose - 2 sodybos, kuriose gyveno J. Grevo ir L. Lukševičiaus šeimos, 1795 m. dviejose sodybose gyveno 19 gyventojų. 1848 m. Avinėlių k. su 614,19 dešimtinės žemės ir 11 šeimų priklausė valstybiniam Kruonio dvarui. Gyveno J. Morkūno, J. Liachovičiaus, T. Lukševičiaus, J. Tauro, J. Čepulionio ir kitos šeimos. Kaime buvo karčema. 1890 m. Žiežmarių bažnyčios inventoriuje minimas Avinėlių gyventojo Lukševičiaus bažnyčiai paaukotas nešiojamas altorėlis su dviem paveikslais. Apie 1860 m. Avinėliuose - 93 gyventojai katalikai, 1897 m. - 117 gyventojų ir 156,08 dešimtinės žemės, 1923 m. - 24 sodybos, 121 gyventojas. Tais metais paminėta ir Avinėlių (Palimšių) viensėdija (7 sodybos, 50 gyventojų). 1931 m. - 28 sodybos, 181,5 ha žemės. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1932 m. Jame buvo 222,72 ha žemės (iš jų 20,08 ha pridėta iš Padūmės dvaro). Paplitusios Lukševičiaus, Morkūno, Tauro, Čepulio, Lekavičiaus pavardės. Prieš II pasaulinį karą Avinėliuose veikė pogrindinė komunistų partijos kuopelė.
 
1898-1905 m. kaime daraktoriavo Mykolas Žydanavičius (1860-1943), žmonių pramintas Mikučiu. Gimė Stakliškėse. Vilniuje buvo paimtas kariuomenėn, tačiau dėl „burnojimo“ prieš caro valdžią 1882 m. paleistas namo. Avinėliuose jis ne tik mokė vaikus, bet ir platino lietuvišką spaudą. Nuo 1920 m. kaime veikė Žydeikiškių pradžios mokykla, nuo 1951 m. - biblioteka. 1945 m. įkalinti 2 gyventojai - J. Aleksiejūnas ir K. Čepulis.  1948 m. spalio 2 d. nušautas mokytojas Mykolas Pirštelis (gimęs 1905 m. Avinėliuose).  
 
1898-1905 m. kaime daraktoriavo Mykolas Žydanavičius (1860-1943), žmonių pramintas Mikučiu. Gimė Stakliškėse. Vilniuje buvo paimtas kariuomenėn, tačiau dėl „burnojimo“ prieš caro valdžią 1882 m. paleistas namo. Avinėliuose jis ne tik mokė vaikus, bet ir platino lietuvišką spaudą. Nuo 1920 m. kaime veikė Žydeikiškių pradžios mokykla, nuo 1951 m. - biblioteka. 1945 m. įkalinti 2 gyventojai - J. Aleksiejūnas ir K. Čepulis.  1948 m. spalio 2 d. nušautas mokytojas Mykolas Pirštelis (gimęs 1905 m. Avinėliuose).  
 
1937 m. kaime - 115 gyventojų katalikų, 1947 m. - 28 sodybos, 140 gyventojų, 1959 m. - 106 gyventojai, 1981 m. - 15 sodybų, 37 gyventojų, 2000 m. - 18 sodybų, 36 gyventojai.
 
1937 m. kaime - 115 gyventojų katalikų, 1947 m. - 28 sodybos, 140 gyventojų, 1959 m. - 106 gyventojai, 1981 m. - 15 sodybų, 37 gyventojų, 2000 m. - 18 sodybų, 36 gyventojai.

07:36, 28 kovo 2012 versija

Avinėliai, kaimas Kruonio seniūnijoje, 7 km į šiaurės rytus nuo Kruonio, 9 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, tarp Margelių, Slimino, Palimšio ir Kairiškių miškų. Pietiniu pakraščiu teka Juodupio ir Limšiaus upeliai. Į vakarus nuo Avinėlių tęsiasi Margų miškas. Kaime yra saugomas gamtinio kraštovaizdžio objektas - akmuo. Jo aukštis - 180 cm, ilgis - 280 cm, plotis - 250 cm. 1936, 1966 buvo rašyta apie Avinėlių laukuose, prie Delinės pievos, buvusį didelį akmenį su iškalta žmogaus pėda: „Žmonės pasakoja, kad po juo esą paslėpti turtai“. Galbūt tai tas pats akmuo. Avinėlių kaimas minimas 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1787 m. Avinėliuose - 2 sodybos, kuriose gyveno J. Grevo ir L. Lukševičiaus šeimos, 1795 m. dviejose sodybose gyveno 19 gyventojų. 1848 m. Avinėlių k. su 614,19 dešimtinės žemės ir 11 šeimų priklausė valstybiniam Kruonio dvarui. Gyveno J. Morkūno, J. Liachovičiaus, T. Lukševičiaus, J. Tauro, J. Čepulionio ir kitos šeimos. Kaime buvo karčema. 1890 m. Žiežmarių bažnyčios inventoriuje minimas Avinėlių gyventojo Lukševičiaus bažnyčiai paaukotas nešiojamas altorėlis su dviem paveikslais. Apie 1860 m. Avinėliuose - 93 gyventojai katalikai, 1897 m. - 117 gyventojų ir 156,08 dešimtinės žemės, 1923 m. - 24 sodybos, 121 gyventojas. Tais metais paminėta ir Avinėlių (Palimšių) viensėdija (7 sodybos, 50 gyventojų). 1931 m. - 28 sodybos, 181,5 ha žemės. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1932 m. Jame buvo 222,72 ha žemės (iš jų 20,08 ha pridėta iš Padūmės dvaro). Paplitusios Lukševičiaus, Morkūno, Tauro, Čepulio, Lekavičiaus pavardės. Prieš II pasaulinį karą Avinėliuose veikė pogrindinė komunistų partijos kuopelė. 1898-1905 m. kaime daraktoriavo Mykolas Žydanavičius (1860-1943), žmonių pramintas Mikučiu. Gimė Stakliškėse. Vilniuje buvo paimtas kariuomenėn, tačiau dėl „burnojimo“ prieš caro valdžią 1882 m. paleistas namo. Avinėliuose jis ne tik mokė vaikus, bet ir platino lietuvišką spaudą. Nuo 1920 m. kaime veikė Žydeikiškių pradžios mokykla, nuo 1951 m. - biblioteka. 1945 m. įkalinti 2 gyventojai - J. Aleksiejūnas ir K. Čepulis. 1948 m. spalio 2 d. nušautas mokytojas Mykolas Pirštelis (gimęs 1905 m. Avinėliuose). 1937 m. kaime - 115 gyventojų katalikų, 1947 m. - 28 sodybos, 140 gyventojų, 1959 m. - 106 gyventojai, 1981 m. - 15 sodybų, 37 gyventojų, 2000 m. - 18 sodybų, 36 gyventojai. 1988 m. kaime stovėjo du mediniai kryžiai, iš kurių vienas - ornamentuotas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 71-72.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos