Bekštonys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bekštonys (Beksztany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Bekštonys, kaimas Paparčių seniūnijoje, 3 km į pietus nuo Paparčių, 20 km į rytus nuo Kaišiadorių. Į pietryčius nuo kaimo tęsiasi Bekštonių miškas (321 ha). Per kaimą teka Trumpis, ištekantis iš Bekštonių kūdros. Išlikusi buvusių kapinių (senkapio) vieta. Senkapis buvo kalnelyje, vadintame Žvyriu (13 m aukščio, 1 ha ploto, į rytus nuo kaimo). 1935 m. Lietuvos žemės vardyne rašoma: „Čia kasant žvyrį iškasama daug žmonių kaulų”.

Bekštonys minimi 1590 m., Bohdanui Oginskiui paskyrus kaimą kuopinio susirinkimo centru (tuo metu Bekštonys priklausė Kiškoms). 1627 m. kaime gyveno 24 šeimos ir buvo 11 valakų žemės bei karčema. 1649 m. fundacijoje dominikonams Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas Stanislovas Beinartas užrašė Paparčių dvarą su Bekštonių kaimu. 1795 m. kaime buvo 8 sodybos ir 64 gyventojai, taip pat karčema, kurioje gyveno 4 asmenų žydo M. Abramovičiaus šeima. Ši karčema priklausė dominikonams. 1830 m. kaime buvo 11 sodybų, 128 gyventojai. 1859 m. Bekštonys (10 sklypų - 243,38 dešimtinės žemės) priklausė valstybiniam Paparčių dvarui. 1909 m. - 23 sodybos, 168 gyventojai katalikai (12 jaunų kaimo vyrų buvo emigravę į Ameriką). 1913 m. - 23 sodybos, 132 gyventojai katalikai, iš kurių tik 23 keturių sodybų gyventojai sakėsi esą lietuviai (po 2 Malūnavičių ir Račkauskų šeimas), o visi kiti pasivadino lenkais. Pirmojo pasaulinio karo metu Bekštonyse palaidoti 2 žuvę kareiviai. 1923 m. dvidešimt penkiose kaimo sodybose gyveno 139 gyventojai. 1927 m. kaime iš 31 katalikų šeimos (139 gyventojai katalikai) 4 turėjo Perednių, 3 - Žarpnickų, 3 - Račkauskų ir 3 - Malūnavičių pavardes. 1931 m. buvo 27 sodybos ir 282,66 ha žemės. 1938 m. Bekštonys išskirstyti į vienkiemius. Kaimas tuo metu turėjo 297,04 ha žemės (13,18 ha buvo pridėta iš Anupravos ir Natokų palivarkų). Didžiausio sklypo (24,18 ha) savininkas buvo T. Malūnavičius. II pasaulinio karo metu Bekštonių gyventojas Šmigelskas padėdavo sovietiniams partizanams. 1947 m. kaime buvo 36 sodybos, 144 gyventojai. 1946-1948 m. įkalinti 4 gyventojai, o 1948 m. ištremti 2 gyventojai. 1959 m. kaime - 114 gyventojų. Tais metais buvo atidaryta pradinė mokykla. 1976 - 32 sodybos, 2000 m. penkiose sodybose gyveno 20 gyventojų.

1935 m. spalio 21 d. Bekštonyse gimė Kazys Račkauskas - žurnalistas ir leidėjas. 1971-1990 m. vadovavo Lietuvos SSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijai. 1989 m. įsteigė, leidžia ir redaguoja Tėvynės pažinimo draugijos laikraštį „Gimtinė“. Periodinėje spaudoje paskelbė per 1300 straipsnių. Išleidęs monografiją „Kraštotyros sąjūdis Lietuvoje“ (1987), parašė dešimtis knygelių. 2009 m. išleido savo parengtą knygą apie gimtąjį kaimą "Bekštonys", kurioje aprašo sodžiaus gamtą, žmones, istoriją ir kultūrą.

Vietovardžiai

Dainavos pradžios mokyklos mokytoja Apolionija Plikšnienė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Bekštonių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Jonas Pėrėdnė, gimęs Bekštonių kaime.

Bekštonys – kaimas. Vyraujanti žemė - juodžemis. 26 gyventojai.

Bekštonių raistas – raistas. Didelis pelkynas, 20 ha dydžio. Į šiaurės rytus nuo kaimo. „Tame raistelyje seniau išdegė daug durpių”.

Jameikiškės – didelis kupstynas. Juodžemis, 25 ha dydžio. Rytinėje kaimo pusėje, lauke.

Ožkadaržis – dirbama žemė. Žemė prie juodžemio, 3 ha dydžio. Į vakarus nuo kaimo. „Čia seniau buvęs didelis eglynas ir būdavę ožkų, nuo to vardą gavęs”.

Paraisčiai – pieva. Juodžemis, 2 ha. Į pietus nuo kaimo.

Rudimai – kūdra. Žemė prie smėlio, 0,5 ha dydžio. Į pietus nuo kaimo. „Ten labai ruda žeme, nuo to ir vardą gavo”.

Raulinis – pieva. Žemė prie juodžemio, 7 ha dydžio. Pietinėje kaimo pusėje.

Skinymas – kelmynas. Žemė prie smėlio, 3 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo. „Ten seniau buvo didelis eglynas, iškirtus ir vardą gavo”.

Šaltiniai – pieva. Prie juodžemio, 5 ha dydžio. Rytinėje kaimo pusėje.

Šlapis – pieva. Prie juodžemio, 2 ha dydžio. Kaimo šiaurinėje pusėje.

Trumpis – upelis. Išteka iš Bekštonių kūdros, vasarą išdžiūsta.

Tiltelis – pieva. Prie juodžemio, 1 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo. „Ten yra tiltas”.

Vareikonių raistas – pelkės. Prie juodžemio, 30 ha dydžio. Pietinėje kaimo pusėje. „Čia per Didįjį Karą palaidota daug vokiečių”.

Varnapatrakis – dirbama žemė. Prie juodžemio, 3 ha dyžio. Į vakarus nuo kaimo.

Žvyrynas (vietos žmonių vadinama Žvyris) – kalnelis. 3 m aukščio, 1 ha ploto. Į rytus nuo kaimo. „Čia kasamas žvyras”. „Žvyris kalnelis, čia kasant žvyrį iškasama daug žmonių kaulų”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 177.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos