Darsūniškio girininkijos vietovardžiai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Darsūniškio girininkijos vietovardžiai

Girininkas Justinas Rasiukevičius 1935 m. spalio mėnesį užrašė Darsūniškio girininkijos vietovardžius. Pateikėjai - Izidorius Taparauskas, gimęs Kieliškių kaime (Rumšiškių valsčius), Adomas Naginevičius, gimęs Atmainų kaime (Kruonio valsčius), Pranas Kerševičius, gimęs Bromų kaime (Kruonio valsčius), Mykolas Kudrevičius, gimęs Bijautonių kaime (Žiežmarių valsčius), Mykolas Kerševičius, gimęs Daktariškių kaime (Kruonio valsčius), Stepas Svolkinas, gimęs Biržų apskrityje.

Upiai – grioviai ir kloniai. Molis, nelygu, vandens išplauta. Jų yra trys. Ilgis 150 m, plotis - 100 m. „Pavasarį šitais grioviais nuo sniego tirpimo bėga vanduo”.

Šimo takas – takas. Eina per kalną. 200 m ilgio. „Žmonių pasakojimu seniau, prieš 200 m. ten vaikščiodavo Simas Berukštis”.

Malkapinė – vieta prie Nemuno upės. Lygi, aplink kalnai, paviršius – žvyras. 100x100 m dydžio. „Sakoma, kad ten seniau malkas pynė (krovė)”.

Vizginų krantai – kalnai. Apaugę krūmais, molis. Apie 9 ha dydžio.

Vilko revas (vietinių žmonių vadinama Volkos revas) – miškas. Smėlio - žvyro slėnis, aplinkui kalnai, teka upeliukas. 300x20 m dydžio. „Pasakojama, kad seniau tokį Ališauską grįžtant naktį nuo panų (mergų) buvo toje vietoje užpuolęs vilkas”.

Sarsūniškis – miško slėnis. Pailgas, nuotakus, priesmėlis. 70x50 m dydžio. „Pasakoja, kad Juodkošių k. žmonės prieš 70 m. ją dirbo - arė”.

Vieupis – upelis. Įteka į Nemuną prie Juodkošių kaimo. „Teka visada”.

Dubakelis – kelelis. „Kelelis eina nuo Varkališkių k. į Juodkošių k. laukus”.

Kebeldis – miškas. Lygi, apvali, nuotaki vieta, smėlis. Apie 1 ha dydžio. „Pasakojama, kad seniau buvo žmogus pavarde Kebeldis, kuris naudojo tą žemę”.

Prancūzų kalnas – kalnas. Apaugęs medžiais, apvalus, smėlėtas paviršius. Virš 30 m aukščio. „Sakoma, kad Prancūzai išeidami kepurėmis supylė tam, kad pasakyti ką jie gali padaryti”.

Vopničia (vietinių žmonių vadinama Opničia) – miškas. Kalkės, slėnis, apvalus, iš kalnų teka upelis. 6 ha dydžio. „Sakoma, kad ten buvo kalkių ėmimo vieta, ėmė kalkes ir naudojo”. Paduobris – šlapia vieta. Purvažemis, duobė - slėnis, apvali. 5 ha dydžio. „Per tą vietą teka 2 upeliai, kurie įteka į Lapainios upę”.

Valipša – pelkė. Juodžemis. 40x30 m dydžio. „Pelkė prie Varkališkių kaimo laukų”. Varkališkių miškas – miškas. Kalnuotas priesmėlis. 178 ha dydžio. „Prie to miško prieina Varkališkių, Kruonio valsč., kaimas”.

Kapčiai – miško žemė su kapčiais. Smėlis, paviršius lygus. 3 ha dydžio. „Vietoje yra 170 kapčių; aukštumo iki 1,2 m. Pasakojama, tai esą prancūzkapiai”.

Kalidžiukų pievelės – miško pievelės. Apaugusios karklais, juodžemis. Jų yra 3. Sudaro apie 4 ha ploto.

Išdega – miško plotas. Apaugęs medžiais, lygi, smėlėta vieta. Apie 6 ha dydžio. „Toje vietoje dažnai miškas dega, todėl žmonių pavadinta Išdega”.

Adomo kalnas – miško kalnelis. Apaugęs medžiais, priemolis. Apie 4 ha dydžio. „Pasakojama, kad seniau ten arė - dirbo žmogus Adomas, arė jaučiais, seniau vaidinosi – skambino. Buvo prie medžio prikaltas „muka” - kryžius”.

Reižio Revas – miško kirtimas. Krantai - revai, priemolis, pailgos formos. Apie 3 ha dydžio. „Sakoma, kad seniau ten žmogus Reižys gyveno ir dirbo žemę”.

Geliupio Kalnas – miškas. Apvalios formos, smėlio kalnelis. Apie 3 ha dydžio. „Toji vieta prieina prie Geliupio (žmog. pavard.), tat ir pavadino taip vietą”.

Pošaltinio miškas – miškas. Vieta lygi, apvali, priemolis. Apie 5 ha dydžio. „Netoli tos vietos (jau privačiame lauke) yra šaltinis”.

Skabotinė – miškas. Apvalios formos, smėlėtas, lygus paviršius. Apie 6 ha dydžio. „Sakoma, kad ten dažnai skabojo medžius”.

Pabuktė – miškas. Prie molio, krantai. Apie 8 ha dydžio. „Vieta prie miško pakraščio; ir pakraštys vingiuotas, tai tuos rubežių nelygumus žmonės vadina „buktais””.

Palankys – miškas. Pailgos formos, lygi, smėlėta vieta. Apie 2 ha dydžio.

Šilalis – miškas. Kalnuota žemė, smėlis. Apie 45 ha dydžio. „Pušų ir eglių miškas”.

Žiemos kelias – kelias, apie 0,5 km ilgio. „Seniau sakoma, kad vasarą negalima buvo pervažiuoti tik žiemą, buvęs raistas, dabar mažesnis raistas”.

Manžalinė – miškas. Priemolis, lygi žemė. Apie 4 ha dydžio. „vadina Manžaline todėl, kad užsodinta medžiai manžulin. (maumedžiai)”.

Margų miškas – miškas. Priemolis, žemė lygi. Apie 40 ha dydžio. „Miškų žinybos vadinamas Naginukų miškas. Žmonės vadin. Margu, todėl kad, sako, seniau dirbo - arė tą vietą Margų kaim. žmonės”.

Čiulkinienė – pieva. Lygi, priemolis. Apie 2 ha dydžio. „Seniau tą pievą Čiulkinis dirbo, o kaip pieva, tai pavadino moter Čiulkiniene, tai žm. pasakoja”.

Staselnė – šlapia pieva. Lygi, prie molio. Apie 2 ha dydžio. „Pasakoja, kad ten seniau Stasys dirbo”.

Liunelis – šlapia pieva. Lygi, prie molio. Apie 1,5 ha dydžio.

Kalutskio margas – šlapia pieva. Lygi, prie molio. Apie 100x100 m ploto. „Sako, kad seniau tą pievelę šienaudavo Kaluskis”.

Garnio raistas – šlapias miškas. Lygi vieta, priemolis. Apie 1,5 ha dydžio. „Sakoma, seniau žm. Garnys dirbo”.

Magilskai – miškas. Paviršius - smėlio, yra kalvos. Apie 0,5 ha dydžio. „Pasakojo, kad seniau buvę žydų kapai, dabar yra iškastos bulvėms duobės”.

Duliškė – miškas. Žemė prie molio, 5 ha dydžio. „Pasakoja, seniau naudojo tą plotą žm. vadinamas Dulius”.

Molkasas – miškas. Paviršius - molis. 8 ha dydžio. „Pasakoja, kad seniau ten kasė molį ir degino puodus”.

Ožiakalnis – miškas. Kalnuotas paviršius, priemolis, sausas. 5 ha dydžio. „Pasakoja - seniau ten Mikalauskas - kareivis (ilgai rusų kariuom. tarnavęs) tame plote ožius ganęs”.

Vingra – upelis. Įteka į Lapainios upelį. „Vasarą išdžiūsta”.

Voverkai – miško plotas. Žemė prie molio, lygus paviršius. 15 ha dydžio.

Užušilis – miško plotas. Žemė prie molio, lygus paviršius. 9 ha dydžio.

Beržynas – miško plotas. Žemė prie molio, lygus paviršius. 17 ha dydžio. „Pasakoja, seniau augo beržai. Dabar eglės auga”.

Švento Jono revas – miško plotas. Žemė prie molio, krantai. Apie 3 ha dydžio. „Ten stovi Švento Jono Koplytėlė”.

Astraga – upelis, apie 0,5 km ilgio. Prasideda nuo Užgirėlių kaimo laukų, įteka prie Darsūniškio kaimo į Nemuną. „Iš viso Astraga ilgio apie 3 klm., pločio 1 m”.

Linamarka – upelis, apie 300 m ilgio. Prasideda miške, įteka tam pačiam miške į Astragų upelį. „Pločio apie 0,5 m. teka visada”.

Malunkiškis – miškas. Juodžemis, lygi vieta. Apie 60 ha dydžio. „Pasakoja, kad seniau ten daug kiškių rasdavosi, mėgdavo tą vietą”.

Varnaraistis – miškas. Lygi, šlapia vieta, juodžemis. Apie 4 ha dydžio.

Varmaraistis – šlapias miškas, apie 3 ha dydžio. „Sakoma ten daug būdavo vabalų „varma””. Šarkapievis – lygi pieva, juodžemis. 1 ha dydžio.

Cegielnios kalnas – miškas. Kalnas, apie 10 m aukščio, paviršius - molis. Apie 20 ha dydžio. „Yra matyti, kad imta molis, - yra duobės, yra senų plytų gabalų, buvo seniau plytinė”.

Cibutės kalnas – miškas. Žemė - priemolis, yra kalnelis. Apie 6 ha dydžio.

Jakapievis – miškas. Žemė - priemolis, lygi vieta. Apie 35 ha dydžio.

Lygakelis – kelias.

Švinkelis – kelias.

Upiai (vietinių žmonių vadinama Upei) – revai, krantai. Revai apie 10 m aukščio. Apie 4 ha ploto. „Pavasarį, ar smarkiai palijus pasidaro upokšniai”.

Ežeryčius – pelkė. Paviršius lygus, apaugę samanomis, šlapia. Apie 1 ha dydžio. „Seniau ten buvo ežerėlis, kurio vanduo vėliau buvo grioviu išleistas į Nemuną”.

Devyniokų revai – plotai, išraižytas revais. Pailgi revai, iki 10 m gylio, žemė - priemolis. Apie 50 ha dydžio. „Vienu revu bėga upelis, prasidedas miške, įbėga į Astragų upelį”.

Ilgis – miško plotas. Paviršius lygus, prie smėlio. 30 ha dydžio.

Astragų upelis – upelis. Prasideda Užgirėlių kaimo laukuose, teka pro mišką, įteka į Nemuną. Ilgis - 5 km, plotis 1-2 metrai. Įteka Nemunan netoli Darsūniškio .

Bokštai – miško plotas. Lygus, priesmėlis, auga pušys. Apie 30 ha dydžio.

Kapčiukalnas – kalnelis. Pailgas, smėlėtas. Apie 2 ha dydžio. „Kalnelis aukščio apie 10 m. Ant to kalnelio yra 7 kapčiai apvalūs. Žmonių sakoma tai yra švedkapiai ar prancūzkapiai”.

Kumakalnis – kalnelis. Žemė prie smėlio, apie 15 m aukščio. Apie 1 ha dydžio. „Žmonių pasakojama, kad seniau ten vilkai kūmus sudraskė; praeina kelias”.

Baltaraistis – pelkė. Žemė juodžemio su puvenom. Apie 30 ha dydžio. „Auga berželiai”.

Lieptų kalnas – kalnelis. Žemė prie smėlio, apie 10 m aukščio. Apie 2 ha ploto. „Sakoma, kad seniau ten buvo lieptas šalia to kalnelio tekančiame upely, vad. Cegelnės bala”.

Cegelnės bala – upelis. Išteka iš Plytnikų dvaro laukų, įteka į Kalvių ežerą; Apie 2 km ilgio, apie 1 m pločio.

Sundako kelias – kelias. Kelias prasideda Sundakų kaime ir eina į Kalvių bažnytkaimį.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos